Šildymas elektra

Nors yra dar vienas variantas. Sumažinat savo namo šilumos poreikius iki pasyvaus namo dydžių ir nereikės tos recirkuliacijos ;).
[/quote]



Gal pavyks?

, aš recirkuliaciją daryčiau ir pasyviam name .

manau pasyvaus neuzteks, reikes PASYVAUS. tingiu ieskot lentelese vel skaiciuot, bet kiek atsimenu su pasyviu standartu 15kwh/m2 metams nepavyks be recirkuliacijos.

Čia svarbu ne metinis šilumos poreikis, o momentinis galios poreikis esant didžiausiam temperatūrų skirtumui.

Manoma, kad PN ekonomiškiausia šildyti su standartine ventiliacijos sistema, naudojančia tiktai šviežią iš lauko paimtą pašildytą orą, nenaudojant recirkuliuojamo oro, nedidinant ortakių diametro bei kiekio. Šitas galingumas yra ribojamas tiktai tokiu būdu šilumą galinčio pernešti oro šilumos talpumo. Labai šaltomis dienomis šio galingumo neužtenka ir Vokietijoje, todėl reikia turėti ir rezervinį šildymo prietaisą. Šis galingumas kilo iš to, jog specifinė oro šilumos talpa prie 21°C yra 0,33 Wh/(m³K). Paduodamo oro temperatūrą leidžiama didinti tik 30°K skirtumu, keliant maksimum iki 55°C kad išvengti sudegusių dulkių kvapo. Jei šią talpą skaičiuosim vienam žmogui, kuriam rekomenduojama patiekti ne mažiau 30 m³/h oro, tai gausim, kad su ventilecija jam galima paduoti 300 W šilumos (30 m³/h/Pers · 0,33 Wh/(m³K) · 30 K = 300 W/Pers). Kadangi manoma, kad žmogui tikslinga skirti 30 m² gyvenamo ploto, padalinus gaunamą galingumą vienam žmogui ir gausim 10W/m².

Taigi, jei namo šilumos poreikis neviršija 10W/m², galima išsiversti be recirkuliacijos.

Iš kitos pusės, kai didžiausi šalčiai, galima leisti orinukui pailsėti ir jungti elektrinius radiatorius.

Recirkuliacija žiūrint teoriškai, tikrai išsprendžia šildymo problemą, bet kai reikalingas didžiausias šildymo galingumas pvz. -20..-10 freonas neįkais tiek, kad paduodamą orą įkaitintu bent iki +30C ?, o tuo labiau ir COP tada bus tikrai prastas, gal net mažesnis už 1, nes reikia labai aukštų freono temperatūrų ir nebelieka tikslo daryti tokį variantą.
Elektrinis tenas ortakyje, šiuo atveju gerokai pranašesnis, nes galima įkaitinti kiek nori, bet vėlgi tada jau paprasčiau elektrinius radiatorius naudoti.

ziurek, tikrai beveik uztenka. as tai skaiciucoiau paprasciau - paprastai 100-150m3/h yra minimali ventiliacijos norma nedieliam +-100m2 namui. tai 100*0.33*30=990wh, grubiai galim turet 1kw galia prie minimalaus ventiliacijos rezimo. kas daugmaz atitinka pasyvaus namo pikines galios reikalavima, kuris yra 10w/m2
Bet +55C negerai su SS , tai tenka oro srauta didint, kas didina nuostolius ir dar pablogina situacija. vienu zodziu PH reikalavimai silpnoki sildymui oru su SS be recirkuliacijos. reiktu vos dvigubai siltesnio nei PH namas, kad per salcius nereiktu jungt papildomu sildytuvu.

Būtent teoriškai. Labiau praktiškai pažiūrėk.

Kanalinis iš esmės yra tas pats kas ir ant sienos kabinamas, tik tiek, kad vieno įrenginio srautas paskirstomas į kelias patalpas. Jis ir orą pašildys lygiai taip pat, kaip ir ant sienos pakabintas.

Pasiklausinėk žmonių praktiškai, iki kokių temperatūrų jų kondiškės užkelia oro t prie gilesnio lauko minuso, ar vandenį oras-vanduo ŠS atveju.

Nesakau kad radiatorių nereikia. Bet tai nereiškia kad nereikia daryti kanalinio orinuko. Pirmiausiai tai vienareikšmiškai patrauklesnis variantas už du ant sienos kabinamus o-o, antras dalykas ŠS, net ir nedirbantis per didžiausius šalčius leidžia labai stipriai sumažinti bendras energijos sąnaudas šildymui, per visą šildymo sezoną, kurio vidutinė lauko temperatūra ~0C laipsnių, todėl investicija į pigų ŠS atsiperka labai greitai.

Dėl elektrinio teno ortakyje, tai tu teisus, jis geras dalykas, bet su juo oro įkaitinti iki kiek nori negalima. Jei oras įkaitinamas iki aukštesnės nei 51C laipsnio temperatūros, jau pradės jausti susvilusių dulkių kvapas, oras atrodys išsausėjęs, tad perlenkti lazdos negalima. Beje, ankščiau PN tekstuose buvau radęs maksimalios temperatūros ribas nurodytas ties 55C, dabar peržiūrėjęs pamačiau apmažintas ribas iki 51C laipsnio, tai čia nesutapimas tarp mano ankščiau pateiktų temperatūrų, dėl pasikeitimų PN informaciniuose šaltiniuose.

Dėl to ar vieną elektrinį teną ortakiuose naudoti ar elektrinius radiatorius, tai mano nuomone valdyti vieną teną yra daug paprasčiau, nei dešimt radiatorių, o temperatūros reguliuojasi visose patalpose, be to dingsta radiatoriai iš interjero, nors patalpose, kuriose norima turėti skirtingas temperatūras jau reikalingas atskiras šildymo prietaisas. Be to vienas tenas ortakiuose yra pigiau, nei dešimt radiatorių.
Papildyta:


Man užkliuvo, kad PN informaciniuose šaltiniuose užsimenama apie papildomus šildymo prietaisus naudojamus per didžiausius šalčius, kai pagrindinis šildymas tenka ortakiams be recirkuliacijos.

Todėl arba recirkuliacija su papildomu elektriniu tenu reikalinga, arba papildomi radiatoriai, nors galima ir tą ir tą .

Turiu pastebėti, kad kanalinis vs sieninis yra ne visai tas pats. Esminis skirtumas yra oro srautai - va užmečiau akį į Daikin Uluru specifikacijas ir matau, kad pats silpniausias 3.6 kw šildymo galios vidinis įrenginys pačiu mažiausiu greičiu perpompuoja 6.5 m3 oro per minutę. Didžiausiu - 12.4 m3, kas išvirsta į 390-744 m3/h oro srautus. Taigi sudėjus kanalinį ŠS ir nepasirūpinus recirkuliacija, jis tiesiog efektyviai neveiks. O recirkuliacijos įrengimas jau papildomi kaštai (didesnio diametro ir brangesni ortakiai ir fasoninės dalys) ir nepatogumai (prarandama daugiau lubų aukščio, potencialiai triukšmas ir t.t.)...

Sveiki draugai. I a. plokšuminiuose pamatuose bus elektrinis kabelis (visur daugiau mažiau). Sanmazguose - papildomai el. kilimėliai. Antras aukštas bus arba nešildomas, arba, jei bus poreikis - el. radiatoriai. Namas į A+ turės temti. Klausimas. Jei reikės, atsiras vienas oras-oras, papildomai rekupo tenas galės papiktinti temperatūrą.

Klausimas dėl kabelio pamatuose - kaip manote, ar užteks vieno kabelio ir vieno termostato (protingas, per telefą valdomas) visam pirmam aukštui? Sanmazguose bus paprastesni termostatai, nustatyti pašildyti plyteles ryte ir vakare. Ar vis tik atskyrinėti miegamajam vieną, likusioms zonoms - kitą? Žemiau I a. planelis.

turiu itarima kad miegamo isvis nereiks sildyt ir tai bus per silta miegot, todel rinkciaus atskirta miegamo sildymo zona.

Kaip suprantu iš šiltų namų savininkų patirties, kambarių temperatūra šiltame name skiriasi apie 1 laipsnį. Tarkime nešildau miegamojo, bet tai rekūpas gi gali išlyginti ją? Plius jei pamatas vientisas, tai šiluma į miegamą per ploštę persiduos ir iš salono, ir iš vonios kambario.

Neteigčiau to taip drąsiai. Tai kas būna viename name, gali būti visai kitaip kitame.

Pirmiausiai noriu atkreipti dėmesį, kad mano visas namas iš sunkių konstrukcijų, tad tai labai stipriai sumažina temperatūros svyravimus. Pas tave kiek suprantu sienų termomasė bus labai maža. Tai padidins temperatūros skirtumus nešildomame kambaryje. Dienos metu mano miegamojo durys būdavo atidarytos, tad miegamasis prišildavo, o per naktį jame temperatūrą palaikė termomasė. Nesant termomasės, temperatūra kambaryje gali kristi labiau nei per 1C.

Dar vienas dalykas. Kai šildžiausi elektra, pas mane rekupas pastoviai pūtė 23C temperatūros orą. Šios temperatūros oras buvo tiekiamas į miegamąjį ir naktį, tai labai mažino temperatūros svyravimus. Kai buvau susirgęs, buvau nustatęs, kad rekupas pūstų 30C temperatūros orą, tai miegot nebuvo galima, per karšta. Tisiogiai šildant orą, oro temperatūra kinta gerokai greičiau, tas pats ir su vėsesnio oro tiekimu.