Įkraunama...
Įkraunama...

Šildymas elektra

QUOTE(sevas @ 2017 04 26, 20:48)
Pirma, man uzkliuvo, kad skydu sujungimui naudoja bruselius ir generuoja salcio tiltelius. Sakau, pagaminkite man kad siltalas butu lygiai su OSB krastais. Atsake, kad putplascio gamintojai negamina tokiu matmenu ir nori nenori lieka 2.5 cm OSB be siltalo. Tada pradejau ieskoti informacijos, kaip pasidaryti SIP.


Tolstame nuo temos (į SIP namų temą persikelti reiktų), bet atsakysiu. Arkava jau paklausė, aš paantrinsiu - brūsai ne sujungimo priemonė, jie vienas iš nešančios konstrukcijos elementų. Ir toliau vystant temą - jei iš SIP statysite, ar tikrai norite 2a namo? Reiktų labai rimto ir SIP niuansus žinančio konstruktoriaus projekto, mano nuomone.
Atsakyti
QUOTE(sevas @ 2017 04 26, 21:06)
Todel du O-O man atrodo patraukliau. Galiu apsieiti be teno, galiu paduoti silta ora i visas patalpas, galiu palaikyt skirtinga temperature skirtingose patalpose, galiu vedint patalpas, kas labai aktualu miegamiesiems vasara su langais tiksliai i pietus. Jei tenas gamins siluma 1 = 1, tai O-O su COP.


Jei jau mąstai apie du o-o, tai tuomet reiktų žengti žingsnį iki šiek tiek kito produkto - kanalinio o-o.

Tai iš esmės visai kitas lygis, kuris tavo atveju pranašesnis už ankščiau aptartą kombinaciją.

Pirmiausiai tai bus vienas produktas, tad tikėtina kad kaina bus mažesnė už du atskirus o-o.

Antras dalykas, nors tai bus vienas produktas, bet užtikrins tolygesnį šilumos (bei vėsos) paskirstymą nei 2 ar net 3 atskiri o-o, kas tavo atveju, kai namo sienos be termomasės yra gerokai aktualiau, nei man su storomis sunkiomis, daug termomasės turinčiomis sienomis. Plius dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į prastesnį sienų apšiltinimą, kas taipogi kelia didesnį poreikį tolygesniam šilumos paskirstymui.

Trečias dalykas, kadangi planuoji intensyviai vėdinti patalpas, kad jos momentaliai neatvėstų reikės būtinai šildyti paduodamą orą, bent jau iki kambario temperatūros, o tai bus pakankamai nemažas elektros energijos surysiantis prietaisas. Už rekuperatoriaus pastačius kanalinį o-o, rekupo tenas galės dašildyti orą iki gerokai mažesnių temperatūrų pav. 18C, ar iš vis tiekti orą be jokio papildomo pašildymo elektriniu tenu, visą šildymo kruvį permetant kanaliniam o-o su ženkliai geresniu COP, nei elektrinis tenas.

Na ir paskutinis momentas, tai neliks vidinio bloko matymo lauke, jis bus perkeltas į technines erdves.

Jei jau svarstei apie sienas su R9, o ne R7, tai pagal galimybes rinkis su aukštesniu R, vis tik, elektra brangi, ir bet kokia suma išleista sienų šiluminės varžos didinimui atsipirks gana greitai.

Dėl mažesnės sienų termoinercijos siūlyčiau šildomas grindis planuoti tiktai vonioje, o kambariuose mąstyti apie nedidelio galingumo elektrinius radiatorius statomus po langais, kurie greičiausiai turės perimti pagrindinę šildymo naštą nors ir neilgai trunkančiomis didesnių šalčių valandomis, pageidautina su tiksliais elektoniniais termostatais.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 balandžio 2017 - 10:34
QUOTE(sevas @ 2017 04 26, 19:48)
...
Sakau, pagaminkite man kad siltalas butu lygiai su OSB krastais. Atsake, kad putplascio gamintojai negamina tokiu matmenu ir nori nenori lieka 2.5 cm OSB be siltalo.
...

Nusipjauk tuos 2,5 cm
Atsakyti
QUOTE(FIEDZIA @ 2017 04 27, 11:53)
Nusipjauk tuos 2,5 cm

Nu jo, lomat nie stroit biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2017 04 26, 21:21)
Tolstame nuo temos (į SIP namų temą persikelti reiktų), bet atsakysiu. Arkava jau paklausė, aš paantrinsiu - brūsai ne sujungimo priemonė, jie vienas iš nešančios konstrukcijos elementų. Ir toliau vystant temą - jei iš SIP statysite, ar tikrai norite 2a namo? Reiktų labai rimto ir SIP niuansus žinančio konstruktoriaus projekto, mano nuomone.

Sutinku, kad ne visai ta tema. Taciau gaunasi, kad pasirinkt el sidyma gali tik pastates pakankamai silta nama. O silta nama gali pastayti ivairios konstrukcijos. Savaime gaunasi, kad ieskant geriausio kaina- kokybe santykio, neisvengiamai temos persipina.
Neisbandes negali tvirtai teigti, bet arti isitikinimo, kad SIP skydams tokio tipo nesancioji konstrukcija nereikaliga. Neatlikau skaiciavimu, bet manau, kad SIP skydai vienas is tvirciausiu medzio konstruktyvu. Jei statote karkasini. Kas 60 cm statote po 15x5 cm bruseli, apacioje ir virsuje dar po viena, sukalate keletu viniu ar sukate medvarscius. Isoreje ar viduje prisukate viena sluoksni OSB, ar net apsieinate be jo. Ir drasiai statote 2 auksta. Man atrodo, kad statinys is SIP, ypac 274 mm plocio, bus kelis kartus tvirtesnis uz karkasa.
Ne visai vykes pavyzdys, bet neblogas. Pries pora metu pleteme dirbtuves ir panaudojome lenkiskus sandvic 120 mm. Ten skarda, ne OSB. Bet 1 mm skarda tikrai ne stipresne uz 12 mm OSB. Tai sujungeme skydus keliose vietose metalo juostelemis ir viskas. Tik stogui bruselis per viduri, kur skydai po 3 metrus, nes stogas 6 metrai. Ir stove pastatelis L7xS6xH5 ir per veja, ir per lietu, ir per puga ir ne krust.
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2017 04 26, 21:06)
Jau idomu - o kaip tokiu atveju planuojat sujungt SIP'us??? Jei be bruseliu?

https://www.youtube....h?v=CQvF6PWTKwI  smile.gif


https://youtu.be/tP84WAmNn7c
Ejot UK SIPS Timber fastener
ypac, kur rodo SIP to SIP fastener
Sis varijantas sudetingesnis, reikalinga keliu storiu SIP. Taciau geras budas, kai nori daryti sarama virs angu, ypas placiu.Galima imti 2 OSB, tarp ju deti SIP ir gauti norimai ilga konstrukcini elementa.

https://youtu.be/ZaQVqqaxs8s
sis varijantas labiau "ciukciskas", taciau principas matosi.
Jei darytis SIP paciam, galima, ispjaustyti OSB ir ESP tiksliai pagal poreikius. Atliekas suvesti i minimum, imontuoti langus ir duris tiesiai i ESP, pasiekti 100% sandaruma (atitvaru). Jei viskas eisis kaip sugalvota, galesiu parodyti gyvai, bet uz poros metu biggrin.gif

Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2017 04 27, 11:29)
Jei jau mąstai apie du o-o, tai tuomet reiktų žengti žingsnį iki šiek tiek kito produkto - kanalinio o-o.

Tai iš esmės visai kitas lygis, kuris tavo atveju pranašesnis už ankščiau aptartą kombinaciją.

Pirmiausiai tai bus vienas produktas, tad tikėtina kad kaina bus mažesnė už du atskirus o-o.

Antras dalykas, nors tai bus vienas produktas, bet užtikrins tolygesnį šilumos (bei vėsos) paskirstymą nei 2 ar net 3 atskiri o-o, kas tavo atveju, kai namo sienos be termomasės yra gerokai aktualiau, nei man su storomis sunkiomis, daug termomasės turinčiomis sienomis. Plius dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į prastesnį sienų apšiltinimą, kas taipogi kelia didesnį poreikį tolygesniam šilumos paskirstymui.

Trečias dalykas, kadangi planuoji intensyviai vėdinti patalpas, kad jos momentaliai neatvėstų reikės būtinai šildyti paduodamą orą, bent jau iki kambario temperatūros, o tai bus pakankamai nemažas elektros energijos surysiantis prietaisas. Už rekuperatoriaus pastačius kanalinį o-o, rekupo tenas galės dašildyti orą iki gerokai mažesnių temperatūrų pav. 18C, ar iš vis tiekti orą be jokio papildomo pašildymo elektriniu tenu, visą šildymo kruvį permetant kanaliniam o-o su ženkliai geresniu COP, nei elektrinis tenas.

Na ir paskutinis momentas, tai neliks vidinio bloko matymo lauke, jis bus perkeltas į technines erdves.

Jei jau svarstei apie sienas su R9, o ne R7, tai pagal galimybes rinkis su aukštesniu R, vis tik, elektra brangi, ir bet kokia suma išleista sienų šiluminės varžos didinimui atsipirks gana greitai.

Dėl mažesnės sienų termoinercijos siūlyčiau šildomas grindis planuoti tiktai vonioje, o kambariuose mąstyti apie nedidelio galingumo elektrinius radiatorius statomus po langais, kurie greičiausiai turės perimti pagrindinę šildymo naštą nors ir neilgai trunkančiomis didesnių šalčių valandomis, pageidautina su tiksliais elektoniniais termostatais.


mintai, pataikei tiesiai i sirdi, va cia tai tikras patarimas. Belieka paprasyti padaryti dar viena zingsni- parekomenduoti, kas gali viska suprojektuoti, gal ir sukomplektuoti, gal ir sumontuoti. Turiu galvoje kanalini O-O. O tai man teks grizti kokius 45 metus atgal, vel vaikscioti KPI, VISI ir kitus, kol pasieksiu reikiama lygi, kad viska pasidaryt. Kaip rasiau, kreipimasis i geriausio draugo geriausio draugo zenta, atnese 1,5 blogesni rezultata, nei kreipimasis i ne draugo ne draugo ne zenta. O forumieciai rekomenduoja gerus specialist, pastebejau. Kartais ir geri specialistai randa laiko padalyvauti forumuose

Atsakyti
Nepamirškite ,kad kanalinis orinis šildymas neruošia karšto vandens, o karšto vandens gamyba taip pat užima reikšmingą namo suvartojamos energijos dalį...

Kažin ar kanalinis orinis šildymo įrengimas kainuos pigiau nei nebrendinis ŠS oras-vanduo .
Atsakyti
QUOTE(sevas @ 2017 04 27, 19:11)
mintai, pataikei tiesiai i sirdi, va cia tai tikras patarimas. Belieka paprasyti padaryti dar viena zingsni- parekomenduoti, kas gali viska suprojektuoti, gal ir sukomplektuoti, gal ir sumontuoti. Turiu galvoje kanalini O-O.  O tai man teks grizti kokius 45 metus atgal, vel vaikscioti   KPI, VISI ir kitus, kol pasieksiu reikiama lygi, kad viska pasidaryt. Kaip rasiau, kreipimasis i geriausio draugo geriausio draugo zenta, atnese 1,5 blogesni rezultata, nei kreipimasis i ne draugo ne draugo ne zenta. O forumieciai rekomenduoja gerus specialist, pastebejau. Kartais ir geri specialistai randa laiko padalyvauti forumuose


Jei pats žadi SIPs susirinkinėti, bei panašu, kad iš jų sienas kelti, tai vėdinimo sistemos ortakyno pravedžiojimas bus panašaus sudėtingumo darbas, samdytis čia nieko nereikia, pats youtube filmukus pažiūrinėjau, panagrinėjau Raituzo bloge esančias nuotraukas ir susivedžiojau, tikrai ne blogiau, nei vedžiotų samdomi darbininkai. Jei apie lanksčius ortakius pagalvotum, tai darbas būtų dar paprastesnis, bet pirmiausiai nerekomenduočiau dėl didesnio tokių ortakių pasipriešinimo, o be to jie nelabai ir tiks jei per ortakyną dar ir šildytis planuojama.

Kas dėl projektų darymo, tai aš kreipiausi į čia ankščiau vėdinimo temoje bendravusį vėdinimo srities specialistą ed@, kuris man pasirodė, kaip savo sritį išmanantis specialistas, projektus žinau kad ruošia ir Raituzas, daugiau nežinau, bet iškart perspėju, pas projektuotoją jau reikia eiti tiksliai žinant ko nori. Beje, jei bus kanalinis o-o, reikės planuotį vėdinimo sistemą su šildymu ir recirkuliacija. Iš esmės, gerai pasigilinus į vėdinimo niuansus, galima pabandyti ir pačiam pasiprojektuoti, vienas iš čia esančių dalyvių sau ir projektą pats pasidarė, na bet čia jau rizikinga, aš net ir pats projektą pasidaręs eičiau konsultacijų pas specialistą, kad įvertintų. Iš kitos pusės Cibuliui gal du ar trys projektuotojai projektus rengė, čia juos kritikai pateikdavo ir su forumiečių pagalba išsirinko labiausiai vykusį smile.gif.

Tai gal tiek šiam kartui, be to dar kartą pasikartosiu su rekomendacija paskaitinėti šią temą: 80m2 namo sildymas. Aišku gerai būtų ir A A+ A++ ir kitas panašias temas paskaitinėti, bet mano rekomenduotoji gana koncentruotai nagrinėja mažai šildymo energijos reikalaujančių namų šildymo sistemų klausimą, kas tau ir yra šiai minutei aktualiausia. Be to ir klausimus toliau manau teisingiau būtų uždavinėti toje temoje, nes su o-o bei sips mes jau šiek tiek nuo elektros nukrypom.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2017 04 27, 20:07)
Kažin ar kanalinis orinis šildymo įrengimas kainuos pigiau nei nebrendinis ŠS oras-vanduo  .


Nors ortakiai pritaikyti šildymui su recirkuliacija šiek tiek ir išbrangs, bet tikrai nepasieks grindinio šildymo sistemos kainos, tad nors įrenginių kaina ir skirsis neženkliai, bet bendroje sumoje O-O turėtų būti pigesnis.

Dar vienas dalykas, grindinis šildymas yra inertiškas, labai tinkantis daug termomasės turinčiam namui. Karkasinukams aš mieliau rinkčiau greičiau reaguojančius šildymo sprendimus, čia labiau tiktų radiatorinis šildymas kuris mažiau draugauja su ŠS, bei orinis šildymas, kuris mano supratimu greičiausiai veikiantis.

O dėl vanens pašildymo, aš už beslėgius saulės kolektorius + elektrinį kombinuotą boileri.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 balandžio 2017 - 19:25
QUOTE(korida @ 2017 04 27, 19:07)
Nepamirškite ,kad kanalinis orinis šildymas neruošia karšto vandens, o karšto vandens gamyba taip pat užima reikšmingą namo suvartojamos energijos dalį...

Kažin ar kanalinis orinis šildymo įrengimas kainuos pigiau nei nebrendinis ŠS oras-vanduo  .

patys kanaliniai oras-oras pagrindiniu japonu gamintoju pas pirmus pasitaikiusius pardavejus 1100-1500 ribose.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 balandžio 2017 - 19:24
Sildytis ortakiais reikia didesniu diametru ortakiu ,kad triuksmo nebutu o tai jau uzima vieta ,reikia aukstesniu patalpu o tai kastai...

Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2017 04 27, 21:24)
patys kanaliniai oras-oras pagrindiniu japonu gamintoju pas pirmus pasitaikiusius pardavejus 1100-1500 ribose.

Kokio galingumo? Jei apie 6 kW tai labai panasiai.
Atsakyti
QUOTE(sevas @ 2017 04 25, 20:44)
Vel aciu.
Net negiliai isigilines i PN tema radau, kaip paskaiciuoti namuko poreikius sildymui. Gavau 2.7 kW, kai delta 43, viska apvalindamas i didesniaja puse.



Kas liečia šias skaičiuokles, tai šildymo galingumo poreikį su jomis galima apskaičiuoti gana tiksliai, tik metinis šilumos poreikis jau bus šiek tiek nuplaukęs. Rekupo NVK siūlau neimti aukštesnio nei 80%.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2017 04 27, 20:44)
Sildytis ortakiais reikia didesniu diametru ortakiu ,kad triuksmo nebutu o tai jau uzima vieta ,reikia aukstesniu patalpu o tai kastai...


Kas dėl ortakių, taip, reikia pralaidesnių ortakių, bet ortakiams nebūtina nuleidinėti visų lubų, užtenka ir nišų, kurios tik paįvairina interjerą.
Atsakyti