Šildymas elektra

Aš nepagaunu kažko šituose skaičiavimuose - kaip iš sugeneruotų 7000 kwh pasaugojimui bus atiduota tik 4000 kwh? Tai suponuoja, kad maks. generacijos laiku (kovo-rugsėjo mėn, dienos metu) name bus vartojama daug energijos. Kam? Į boilerio teną nuleisti? Ar kažko nesuprantu toje apskaitoje?

galiu sau leisti sienas iki 35 cm storio.

is kur traukiat kad bus pasaugoma visa elektra , jei perteklius bus generuojamas kokius 7 menesius per metus, kuriu metu dar ir karsta vandeni reikes ruost ir pieva laistyt ir plazmini telika ziuret. o karsto vandens ruosimui sunaudojam netokia jau maza silto namo energijos poreikiu dalis. Pereinamais laikotarpiais pavasari ir rudeni bus ir vartojimas nemazas ir generacija pakankama.

is kur traukiat kad bus pasaugoma visa elektra , jei perteklius bus generuojamas kokius 7 menesius per metus, kuriu metu dar ir karsta vandeni reikes ruost ir pieva laistyt ir plazmini telika ziuret. o karsto vandens ruosimui sunaudojam netokia jau maza silto namo energijos poreikiu dalis. Pereinamais laikotarpiais pavasari ir rudeni bus ir vartojimas nemazas ir generacija pakankama.

Supratau prielaidų esmę, aišku. Iš vienos pusės ir sutinku (tikrai generavimo metu yra tas energijos suvartojimas), bet tikrai netikiu, kad 30-40% sugeneruotos energijos pavyks iškart sunaudoti. Jei reikėtų 'dėti ant stalo' nukirtimui, vis tik balsuočiau, kad ta iškart suvartojama dalis neviršys 10%, na gal maks. 20% jau pasistengus (pvz., programuojant skalbimus/džiovinimus viduryje dienos ir pan.). Kur tiesa - čia tik praktinė patirtis pasakys...

taip vasaros piko metu tikrai butu ne toks santykis, bet mes snekam apie metini vidurki o ne ape keliu menesiu pikus. ir prie ko cia skalbimai vidury dienos, jei apskaita yra kasmenesine ? menesio gale suvedamas tavo suvartotos ir pagamintos elektros balansas ir trukumas ar perviskis keliauja is arba i tavo "saugykla", o uz paimta is "saugyklos" elektra moki 0.04 erus

Bingo! Va kur šuo pakastas. Aš kažkaip įsivaizdavau, kad ta 'pasauga' vos ne momentiškai skaičiuojasi, t.y. jei FV elektrinė generuoja elektrą, o tuo pat metu tu jos name nenaudoji, viskas iškart eina į pasaugą iki paskutinės kwh. Jei vis tik balansas mėnesinis, tai akivaizdu, kad per pereinamuosius mėnesius realiai vos ne 100% energijos galima sunaudoti. Dėkui už apšvietimą

Bingo! Va kur šuo pakastas.

Viso suvartojau 7000kWh-8000kWh elektros energijos per metus, dabar tikiuosi suvartoti 5000kWh-6000kWh per metus, gal net 4000kWh-6000kWh, tai daugiau nei 4kW galios saulės elektrinės nieku gyvu nestatyčiau.
Papildyta:
+- realūs

Namo šiltumo padidinimas kainuos palyginti nedaug, bet po to užteks vieno o-o, ir šildymo sąnaudos bus mažesnės, tad kai jau prieinama iki tavo ankščiau aptarto lygio, reikia žengti vieną žingsnelį toliau ir pasiekti maksimumą.

A+ ir A++ vaikytis nesiūlau, ten tikrai klausimas, kada ta investicija į privalomą atsinaujinančią energetiką atsipirks. Bet šių raidžių nesiūlau siekti būtent tik dėl reikalavimų ant stogo kelti saulės baterijas, o apšiltinimo reikėtų tokio, kaip tų energinės klasės namų, bet pretenduokit į A energinę klasę, nes žemesnės jau nepavyks gauti.
Papildyta:
Jei namas bus iš lengvų konstrukcijų, tokių kaip karkasas, skydai, sip panelės, tai vis tik nerekomenduočiau mąstyti apie šildomas grindis visam namui išskyrus vonią.
del kilimeliu labai naudingas patarimas. Mano architektas dar spejo gauti leidima B klasei. Nesiruosiu siekti kazkokiu oficialiu klasiu pripazinimu, taciau esu suinteresuotas pasiekti kuo efektyvesni nama su kuo mazesniais idejimais. Todel labai atidziai isiklausau i visus patarimus, skaitau visus forumus ir savo pilkaja mase galvoje netingiu pajudinti. 

Termoakumuliacijos neturinčiame name šildomas grindis galima įrengti tiktai vonioje, o visame name labiau tinkami šildymo prietaisai, kurie labai greitai gali pakoreguoti atiduodamos šiluminės energijos kiekį, tokie, kaip elektriniai radiatoriai, o-o, vėjeliai ir pan. Šildomos grindys tokiems namams manyčiau, kad per daug inertiškos.
Papildyta:
Sevui rekomenduočiau paskaitinėti temą 80m2 namo sildymas.

Ten glausčiau apie šilto namo ekonomiškus šildymo sprendimus.

Viso suvartojau 7000kWh-8000kWh elektros energijos per metus, dabar tikiuosi suvartoti 5000kWh-6000kWh per metus, gal net 4000kWh-6000kWh, tai daugiau nei 4kW galios saulės elektrinės nieku gyvu nestatyčiau.
Papildyta:
+- realūs

Namo šiltumo padidinimas kainuos palyginti nedaug, bet po to užteks vieno o-o, ir šildymo sąnaudos bus mažesnės, tad kai jau prieinama iki tavo ankščiau aptarto lygio, reikia žengti vieną žingsnelį toliau ir pasiekti maksimumą.

A+ ir A++ vaikytis nesiūlau, ten tikrai klausimas, kada ta investicija į privalomą atsinaujinančią energetiką atsipirks. Bet šių raidžių nesiūlau siekti būtent tik dėl reikalavimų ant stogo kelti saulės baterijas, o apšiltinimo reikėtų tokio, kaip tų energinės klasės namų, bet pretenduokit į A energinę klasę, nes žemesnės jau nepavyks gauti.
Papildyta:
Jei namas bus iš lengvų konstrukcijų, tokių kaip karkasas, skydai, sip panelės, tai vis tik nerekomenduočiau mąstyti apie šildomas grindis visam namui išskyrus vonią.

Termoakumuliacijos neturinčiame name šildomas grindis galima įrengti tiktai vonioje, o visame name labiau tinkami šildymo prietaisai, kurie labai greitai gali pakoreguoti atiduodamos šiluminės energijos kiekį, tokie, kaip elektriniai radiatoriai, o-o, vėjeliai ir pan. Šildomos grindys tokiems namams manyčiau, kad per daug inertiškos.
Papildyta:
Sevui rekomenduočiau paskaitinėti temą 80m2 namo sildymas.

Ten glausčiau apie šilto namo ekonomiškus šildymo sprendimus.

skaičiau tą patį postą ir praslinko info pro akis nepastebėta. Tikrai įsivaizdavau, kaip ir tu ankščiau. Reiks parodoj Bango sprendimo beieškant saulistų paklausinėti šių niuansų. Pavyzdžiui suvedant balansą minusuojamas dieninis ar naktinis tarifas?

Gal vis tik atsakykit į tikrai svarbų klausimą, nuo kurio priklauso elektrinio šildymo prietaiso optimalesnis parinkimas, koks planuojamas sienų sumuštinis?

Vis tik turiu perspėti, kad eksploatuodamas rekuperatorių susidūriau su tuo, kad nors rekuperatorius ir gražina ~80% šilumos, bet vis tiek intensyviai vėsina patalpas, tad orientuojantis į intensyvesnį vėdinimą reikėtų turėti omenyje, kad norint neatvėsinti patalpų, reikės nuolatos laikyti įjungtą teną, kas tikrai atsilieps elektros sąnaudoms.

sio klausimo trupuciuka vengiau, kad nejuokint rimtu forumieciu. Bet bus kaip bus. Numates SIP paneles 274 mm, isoreje vedinamo fasado apdaila. Noretusi cementiniu ploksciu, ploksteliu ar dailylenciu, kad supuvus vidui uz keliu simtmeciu, fasadas ir toliau dziugintu aki. Deja atrodo, kad dengiant fasada euru kupiuromis, gali gautis pigiau. Juokauju, bet netoli tiesos. Dar viduje koki 4- 5 cm EPS ar neoporo, kad pravedziodi lektra ir dar ka nors. Ir vienas at 2 sluoksniai GKP. O juokingoji dalis, kad netenkina siulomi SIP ir galvoju juos pasigaminti pats. Pirma, man uzkliuvo, kad skydu sujungimui naudoja bruselius ir generuoja salcio tiltelius. Sakau, pagaminkite man kad siltalas butu lygiai su OSB krastais. Atsake, kad putplascio gamintojai negamina tokiu matmenu ir nori nenori lieka 2.5 cm OSB be siltalo. Tada pradejau ieskoti informacijos, kaip pasidaryti SIP. Aisku pirmiausia paklausiau pas gamintojus. Atsiliepe tik vienas ir atsakyma cituoju: "tu dar parasyk i Coca-Cola head office ir paprasyk recepto". Teko pavartyt rusiskus puslapius, informacijos nemazai ir konkrecio. Labai patiko vieno rusiuko, pasigaminusio sau SIP, pasakymas: principe tai garazine technologija, o bandymas ja paversti vos ne nano technologijomis yra primityvus noras apdurninti pirkeja. Tarp kitko, apie Coca- Cola informacijos neradau. Tad naudjant EPS 70 galiu pasiekti varza apie 7.7, o neopora iki 9.3.