,įtariu,kad ten dar pastiprintas kvapas,čia mūsų jūrų kiaulytei buvo skirtas iš gyvūnėlių parduotuvės
kvepia ,įtariu,kad ten dar pastiprintas kvapas,čia mūsų jūrų kiaulytei buvo skirtas iš gyvūnėlių parduotuvės
,įtariu,kad ten dar pastiprintas kvapas,čia mūsų jūrų kiaulytei buvo skirtas iš gyvūnėlių parduotuvės
QUOTE(lashelis @ 2008 11 29, 10:30)
o kokias ten šakutes su uogytėm naudojai?
lashelis,
man vainikai tai
man vainikai tai
ten,kur paukščiukas,tai pirktinė girlianda,o vainike-šermukšniai padžiūvę 
Labas vakaras 
Na pagaliau ir mes pradėjome ruoštis, puoštis šventėms. Sėdime dabar su vaikais ir sukame galvas, kokį advento kalendorių pasigaminti? Gal kas norėtumėte pasidalinti idėjomis?
Papildyta:
Keliu kelis pavyzdžius, gal kam pravers
Panašų mes gaminome pernai, tik mūsiškio kalendoriaus nuotraukos neturiu
Va tokį turbūt galima pasigaminti iš tualetinio popieriaus tūtelių
Čia šiaip įdomesni
Ir vainikas, ir kalendorius viename
Na pagaliau ir mes pradėjome ruoštis, puoštis šventėms. Sėdime dabar su vaikais ir sukame galvas, kokį advento kalendorių pasigaminti? Gal kas norėtumėte pasidalinti idėjomis?
Papildyta:
Keliu kelis pavyzdžius, gal kam pravers
Panašų mes gaminome pernai, tik mūsiškio kalendoriaus nuotraukos neturiu
Va tokį turbūt galima pasigaminti iš tualetinio popieriaus tūtelių
Čia šiaip įdomesni
Ir vainikas, ir kalendorius viename
Dar kelios, mažiau blizgančios, advento kalendorių idėjos, jei kam aktualu
Nameliukai-žvakidės-advento kalendorius. Taip visą miestelį galima pastatyti.
Vazonėliai-nykštukai, vidun galima staigmenas įdėti.
Eglutė-advento kalendorius iš dėžučių. Šalia nupiešta schema, kaip išlankstyti dėžutes.
Nameliukai-žvakidės-advento kalendorius. Taip visą miestelį galima pastatyti.
Vazonėliai-nykštukai, vidun galima staigmenas įdėti.
Eglutė-advento kalendorius iš dėžučių. Šalia nupiešta schema, kaip išlankstyti dėžutes.
Jau kai prisėdau... 
Dar vienas iš tualetinio popieriaus tūtelių
Advento vainikas-kalendorius
Dar vienas iš tualetinio popieriaus tūtelių
Advento vainikas-kalendorius
vau kiek idėjų reiktų ką nors panašaus pabandyti
QUOTE(etaeta @ 2008 11 26, 10:42)
Na va ir as vaiku dziaugsmui jau baigiau puosti visas Maximines kojines, kad kartais Kaledu senis 
nesusipauniotu dovanas dedamas 
nesusipauniotu dovanas dedamas Saunuole mama
ADVENTO VAINIKO KILMĖ
Yra daug aiškinimų, kaip atsirado Advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį.
Kai kas mano, kad Advento vainikas tai senovės pagonių ritualo, kuris buvo švenčiamas gruodžio mėnesį, tęsinys: gyventojai rinkdavo eglišakes, viršūnėles ir uždegdavo pavasario sugrįžimo vilties, šviesos pergalės prieš žiemos tamsą ženklan.
Šiaurės Europoje gruodžio mėnesį naktys būna ilgos ir šaltos, žmonės nekantriai laukia, kad situacija greičiau pasikeistų. Kai dienos pradeda ilgėti, daromi įvairūs ritualai, skirti žiemos pabaigai ir naujo metų laiko pradžiai. Tie ritualai atsirado trokštant, kad nugalėtų ne šaltis, tamsa ir mirtis, bet šiluma, šviesa ir gyvybė.
Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uostamiestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetaudavo ir miegodavo gatvėse.
Vienas jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas (18081881 m.) įsigijo Hamburge didelį namą, jį perstatė ir pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto.
Kiekvienais metais, per Adventą, jaunasis J. H. Wichernas organizuodavo maldos grupelę. Per 1838 metų Adventą, norėdamas, kad jo svečiai išgyventų gražesnį Adventą, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos maldos grupelės metu kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą ant kurio paskui buvo sudėtos žvakės. Tai atrodė lyg didelis šviesos vainikas Lichterkranz. Atėjus Kalėdoms, degdavo visos dvidešimt keturios žvakės.
Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis gyvybės simboliu.
Daugeliui žmonių Advento vainikas taip pat patiko, taigi Šviesos vainiko idėja išplito, ypač šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama ketvirtąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui Gaudete (Džiūgaukite).
Tik atsiradusi Advento vainiko idėja turėjo grynai religinę funkciją: pranešti, ypač vaikams, kad artėja Kalėdos.
Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Norint, kad ritualas išreikštų visą savo simbolinę reikšmę, geriau žvakes uždegti vakare, kai tamsu, arba pasistengti sukurti kuo tamsesnę aplinką, kad vaikai realiai pajustų perėjimą iš tamsos į šviesą.
Informacija iš www.skautai.lt.
Yra daug aiškinimų, kaip atsirado Advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį.
Kai kas mano, kad Advento vainikas tai senovės pagonių ritualo, kuris buvo švenčiamas gruodžio mėnesį, tęsinys: gyventojai rinkdavo eglišakes, viršūnėles ir uždegdavo pavasario sugrįžimo vilties, šviesos pergalės prieš žiemos tamsą ženklan.
Šiaurės Europoje gruodžio mėnesį naktys būna ilgos ir šaltos, žmonės nekantriai laukia, kad situacija greičiau pasikeistų. Kai dienos pradeda ilgėti, daromi įvairūs ritualai, skirti žiemos pabaigai ir naujo metų laiko pradžiai. Tie ritualai atsirado trokštant, kad nugalėtų ne šaltis, tamsa ir mirtis, bet šiluma, šviesa ir gyvybė.
Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uostamiestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetaudavo ir miegodavo gatvėse.
Vienas jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas (18081881 m.) įsigijo Hamburge didelį namą, jį perstatė ir pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto.
Kiekvienais metais, per Adventą, jaunasis J. H. Wichernas organizuodavo maldos grupelę. Per 1838 metų Adventą, norėdamas, kad jo svečiai išgyventų gražesnį Adventą, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos maldos grupelės metu kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą ant kurio paskui buvo sudėtos žvakės. Tai atrodė lyg didelis šviesos vainikas Lichterkranz. Atėjus Kalėdoms, degdavo visos dvidešimt keturios žvakės.
Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis gyvybės simboliu.
Daugeliui žmonių Advento vainikas taip pat patiko, taigi Šviesos vainiko idėja išplito, ypač šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama ketvirtąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui Gaudete (Džiūgaukite).
Tik atsiradusi Advento vainiko idėja turėjo grynai religinę funkciją: pranešti, ypač vaikams, kad artėja Kalėdos.
Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Norint, kad ritualas išreikštų visą savo simbolinę reikšmę, geriau žvakes uždegti vakare, kai tamsu, arba pasistengti sukurti kuo tamsesnę aplinką, kad vaikai realiai pajustų perėjimą iš tamsos į šviesą.
Informacija iš www.skautai.lt.
Vainikų idėjos
