QUOTE(adis @ 2008 03 11, 23:51)
Nežinau Gabija, ar teisingai supratot. Mano papasakotai istorijai du su puse metų. Tai buvo po pirmosios chemijos kurso. Dabar man antras. (Iš tiesų sunku susigaudyti). Už nugaros jau dvi operacijos, antra operacija ne tokia baisi. Krūtis liko. Ta pirmoji operacija, kai netekau krūties mano baubas, kaip Jums vėmimai. Va, ima kartais ir ataidi atidunda tas baubas netikėtomis ašaromis, kurias iššaukia tokios nuotraukos, kaip rodytos vakar Gerumo dienoje. Mane pačią tos ašaros nustebina. Daugiau mažiau beveik kiekviena turim savo baubą. Kartais net nežinom. Ima ir prisistato: sapnais, ašaromis, neaiškiu nerimu.
Jūsų palinkėtos sėkmės labai reikia. Nepaisant temperatūrų, bandau žengti į penktą chemijos bloką. Geriu hormonus, rytoj išsamūs kraujo tyrimai, plaučių nuotrauka, jei viskas bus gerai, bus leidžiama ch.
Jūsų palinkėtos sėkmės labai reikia. Nepaisant temperatūrų, bandau žengti į penktą chemijos bloką. Geriu hormonus, rytoj išsamūs kraujo tyrimai, plaučių nuotrauka, jei viskas bus gerai, bus leidžiama ch.
Adis as atidarysiu nauja tema, jei man leisite, o Jus laikykites, dar yra del ko pakovoti, temperatura, pykinimas, kitokie negalavimai, visa tai chemijos sukelti padariniia, nereikia to pamirsti, siuo laikotarpiu reikia skubeti letai, letai zingsnelis po zingsnelio, klumpant vel stotis ir eiti, atsimenat istrauka is filmo, kazkas jau pamenu citavo, kur jauna moteris gydesi nuo kruties vezio, sau ji vis kartodavo:
As esu dangus... niekas negali jo sunaikinti...