Onkologinės ligos 7

Čia jau man kaip komplimentas.Man irgi tiek , bet aš po 2-jų turų po 6 kartus jaučiuosi senutė, ypaš kai chemija kaulus apgraužė.
Visų įtikinėjimų reikšmė priklauso nuo paties žmogaus nuostatų.Aš jau nuo pirmos echoskopijos supratau kas man yra.Visi žodžiai , kad viskas bus gerai mane biesino.Uogytės prasidėjo po 3-os chemijos.Tiesiog neturėjau jėgų vemti po 6-7 dienas, o po to atsirado psichologinis pykinimas prieš chemijas.Jei ne vyras gal būčiau viską metusi ir dabar aišku jau būčiau velėna apsikasusi.Jis net apšaukdavo, jei nenorėdavau eiti pasivaikščioti ir visai ištyždavau.
Kiek gerų žodžių išgirdau iš savo onkologės R.Nutautienės.Fantastiškas žmogus.Bet aš visko klausiausi užsidengusi skydu.Buvau juodai užsispyrusi.Galvojau na kodėl jūs čia man tuos makaronus kabinate.Įlyskit į mano kailį, tada šnekėkit.
Dabar kai nuo diagnozės pradžios praėjo 2,5 metų jau atsirado kitos užsispyrimas.Kodėl po velnių tiek išsikankinusi turiu viską mesti.Aišku į tą tarpą teko ir antidepresantus gerti.Viena nesusitvarkiau.
Reikia spręsti pagal žmogų.Mane ir dabar biesina frazė"Viskas bus gerai".
Aš pati turiu save įtikinti , kad viskas bus gerai, man advokatai nereikalingi.
Man geriau būdavo, kai aš su žmogumi galėdavau kalbėti bet ką, bet neišgirsdavau guodimo "viskas bus gerai"
Kadangi žinau, kad ši liga reikalauja daug sveikatos, darau pratimus , pakilnoju lengvus hantelius, nes kada nors reiks venų.Pagal dvd įrašus darau jogos pratimus, einu su vilke pasivaikščioti po 2 km.dar susidomėjau Reiki.Aš iš šios metodikos pasiėmiau kvėpavimo pratimus.Pasiskaitykit šiuo adresu.Padarius šiuos pratimus man praeina įtampa, atsiranda jėgų.
http://www.reikisirdis.lt
Tai grynai mano išgyvenimai ir nesiūlau taikyti kitiems.Noriu pasakyti, kad emocijos individualios.
Gerų švenčių.
SU TULPIŲ DIENA.

Gabija., sveikinu

Man asmeniskia net nebuvo klausimo GYDYTIS ar NESIGYDYTI...
Vaikai ir vyras - atsakymas
Zinau KA REISKIA ANKSTI NETEKTI MAMOS. Ir darysiu VISKA, kas imanoma ir NEimanoma, kad mano vaikai nepakartotu mano likimo

Stiprybes visoms

SU MOTERU DIENA!!!

gabija, kiek leisdavotės Zofrano? Ar nepataupėt, netyčia?

Aš visur, kur tik galėjau užsirašiau Viskas bus gerai. Mobiliake, užrašų knygutėje, sieniniame kalendoriuje ir po akimis bet kokia proga matydavau.
Jei, kas pasakydavo esi šaunuolė, sakydavu, tokia ir esu.

Psichologė patarė kiekvieną dieną ryte ir vakare lenkti pirštus ir ant kiekvieno užlenkto piršto garsiai arba pašnibždomis sakyti: Kiekievieną dieną visais atžvilgiais man darosi vis geriau ir geriau. Ji sakė, gali net netikėti, tai yra savęs programavimas. Iš viso 20 k. kiekvienam pirštui po du kartus, t. y. du ratus 10 ir 10. Dariau tai, ypač anksti ryte ar jau prieš pat miegą, kai būdavau snūduriavimo būsenoje. Žinojau, kad toks ritualas gali būti tik naudingas, kodėl turėtų kažkaip pakenkti?
Ji šią metodiką parsivežė iš kažkokio garsau Maskvos profesoriaus psichologo, kai buvo seminare. Taiko daugeliui savo pacientų,
Ar neteko jaunystėje, o gal net dabar susidurti su tokia ar kažkokia kitokia panašia situacija: Eini laikyti egzamino ir galvoji, kad tik ištraukčiau 23 bilietą, kad tik ištraukčiau. Atrodo visa esybe atsiduodi tai minčiai ir ištrauki. Mano gyvenime buvo tokių pavyzdžių ir ne vienas. Atsitiktinumas? Gal. O mano užkalbėjimą visai nesunku kartoti.

adis, vienas dalykas kai pati sau sakai ir rasai, kadviskas bus gerai. Tada tai veikia kaip teigiama saviitaiga. Bet kai sako kiti ir dar su tokiu uzjaucianciu veidu negaliu (kaip ir Gabija) pakesti situ zodziu...

O tavo aprasyta metodika butinai pritaikysiu jau siandien

Prisiskambinau i Birstono sanatorija Tulpe, uzrezervavau vieta. Skirs man 20 dienu reabilitacija

As kartais naudoju Luizos L. Hei metodika Isgydyk savo gyvenima, savo kuna. Vidine musu stiprybe. Metodika panasi i adis nupasakota tik manoje metodikoje kiekvienam organui yra maldele .

Esmė tame, kai daug kartų pakartoji, nebenervuoja ir kitų pasakymas. Be to man sako žmonės, kurie tuo 100% tiki: tai mano vyras, dukros, draugė, uošviai, brolis. Jie nori tuo tikėti. Užuojautos iš jų pusės nėra, tik drąsinimas. Jie linki man geriausio ir nebūtinai turi patys patirti, kad suprastų mano būseną - viską mato. Uošviai mato tik kai gerai jaučiuosi, kam jiems sėti nerimą ir baimę, tėvai tai pat. Lankau būdama formoje. Tėvams tik sunkiau susitvarkyti su savo jausmais. Čia padėjo pasakymas, kad pergyvendami jie man nepadės, o problemų sudaryti gali, jei bepergyvendami gautų insultą ar infarką. Jausčiausi labai kalta ir slaugyti juos tektų man.

Jungiuosi ir aš prie šios metodikos Adis,gausi patentuot.

O aš skaičiau psichologo ,berods,Laurinaičio,nuomonę apie pozityvų mąstymą. Jis teigė,kad įkalbinėdamas save,kad viskas puiku,užsiimi saviapgaule.,kad nereikia savęs programuoti nenormaliems dalykams.Reikia matyti ir tamsesnių spalvų.,numatyti ,ką veiksim,jei ištiks nesėkmė.Na,bet turbūt mes taip ir darom-programuojam save geriem dalykams,bet esam ir kitką apgalvojusios.

Romantike,kada išvažiuoji? Gal su dukryte?

Taip esame. Tik užsiciklinti ties kitom galimybėm nereikėtų, kai bus reikalas, tada bus ir ašaros, liūdesys, galbūt kančia. Fanatiško tikėjimo gera baigtim nereikia , todėl geriausia, kaip sakė, gali labai ir netikėti.

Aš tai mokausi iš gana mažų vaikų, kai jiems blogai jie verkia, kai gerai jaučiasi duodasi ir akyse velniukia žiba. Jie neturi žinių, jie neturi supratimo apie mirtį , nežino, kas jų laukia, neturi baimės.
Turiu galvoje sergančius mūsų liga.
Romantike: Tulpė - šaunu.

Tikra tiesa apie vaikus. Teko preitais metais sutikti moterį,kuriai teko ypatinga užduotis-augonti savo vaikystės draugės 3 dukreles,kurios per vienerius metus neteko abiejų tėvų. Mamą pakirto onko liga,tėvelį už pusės metų-infarktas. Tai ši moteris paskojo,kad atsisveikinant su tėveliu pastoviai reikėjo raminti įsišėlusias mergaites. Mažos jos-5,6,8 m. Vaikai negyvena praeitimi Jie gyvena čia ir dabar,tai tiesa.

Svitinimas turi pasibaigti kovo 21 d., po to ilgos iseigines, tai isvaziuosiu kovo 27 d. - toks sumanymas. Vaziuosiu be dukrytes. 3 dienas per savaite ji eis i darzeli, o 2 su ja bus mano drauges dukra. Tikiuosi, kad viskas vyks pagal plana

nepikit ,bet vaikai jaucia savo ligu pavoju.zino ka reiskia mirtis,nes atvike i sekanti chemoterapijos kursa neberanda savo draugu.gal tik vaikams lengviau nes salia nuolat buna mama ar tetis.mes 8 metai po operacijos .tikiuosi kad daugiau neteks susidurti su ta baisybe

Bet draugai gali būti tiesiog išvykę namo. Ar dėl kažkokių problemų, chemoterapija atdėta, taip būna suaugusiems.
Geros Jūsų žinios.