Onkologinės ligos 7

Labukas, brangioji, labukas Tikiuosi, kad pas tave viskas normaliai? Linkiu, kad laikas kuo greiciau prabegtu, ir tu griztum namo

Buvau pas reabilitologe. Reikalai su siuntimais i sanatorijas tikrai tapo sudetingesni. Su diagnoze kruties vezys butinai turi buti irasas, kad yra limfostaze. Nes kitaip ligoniu kasos neapmoka. Ir dar reikia, kad reabilitacija butu pradeta gydymo eigoje, tada ji pratesiama sanatorijoje.
Atlaikiau jau 5 svitinimo seansus. Kolkas viskas eina gerai, jokiu pojuciu nera. Bet gi tik pradzia.
Ir man labai nesmagu, nes atlaikiau visas chemijas, visus krajo rodikliu nukritimus ir ne kartelio nesusirgau. O dabar kai kraujas normoje ir proceduros ne tokios ziauriai nemalonios, bandau susirgti Priesinuosi tam kaip galiu, kas laimes nezinau Tikiuosi, kad tai busu as

Hej CARVEL ,ką veiki Švedijoj jei ne paslaptis ir kurioje Švedijos vietoje esi ?Šiandien pas mus tikras pavasaris

labas mergaites,esu upsaloje,dirbu su sunimis,turiu ju 20,seriu sukuoju,vezu virs 20 km pasivaikscioti,zinokit cia net sirgti neera kada,labai cia gerai jauciuosi,tik labai pasiilgau namu.

Didelės sėkmės Tau.Tikiuosi esi ne viena ten...yra dar kažkas iš lietuvių...Tikiuosi,kad Tavo darbdaviai bus sąžiningi ir geri žmonės...Patarimas iš mano asmeninės patirties- pasiimti atlyginimą už kiekvieną mėnesį,o ne tada kai važiuosi namo.Švedai sukti labai...kol jiems nauda, gražiai kalba ir šypsosi,bet kai eteina laikas atsiskaityti su užmokesčiu tada va ir parodo savo tikrąjį veidą...pasidaro gaila atiduoti pinigus ir pradeda kabinėtis prie visko...
Gaila,kad UPSALA toli nuo mūsų...pagalvojau gal tu kur pietinėj Švedijoj esi.Taip būna,kad pradžioje pasiilgstama namų,bet pagyvenus lilgesnį laiką čia,priprantama ir grįžus Lietuvon norisi kuo greičiau atgal iš jos...
Jei iškiltų kokių klausimų,kas liečia gyvenimą čia,drąsiai klausk...Na,o su šunim dirbti gali ne kiekvienas...Švedų šunys prisileidžia tik labai gerus žmones...Reiškia Tu gerietė,jei radai bendrą kalbą su šiais gyvūnais...Sėkmės ir sveikatos

Ačiū.

Nuo diagnozės nustatymo iki pabaigos praėjo daugiau nei 7 metai. Ir daug, ir mažai. Liga buvo aptikta II stadijoje. Galėjo būti ir daugiau, jei nebūtų sugriauta onkologinių ligų gydymo sistema. Seniau visi onkoligoniai patekdavo į specializuotus šios ligos gydymo centrus, kurie po gydymo užtikrindavo tolimesnį ligos būsenos monitoringą. Dabar gi operuoti auglius imasi visos ligoninės. Kad ir koks patyręs būtų paprastas chirurgas (t.y. ne onkologas), augliai jam nėra kasdienybė, tad jo akys nepamato viso to, ką pamatytų onkologas. Jau nekalbant apie žinojimą, ką su pamatytu toliau daryti. Bet čia tik dalis bėdos. Labai dažnai, jei ligos stadija neviršija II, paprastieji chirurgai po operacijos paleidžia savo ligonius toliau laimingai gyventi, nieko nepasakę nei apie galimą ligos sugrįžimą, nei apie būtinybę ir galimybes sugrįžusią ligą aptikti, iki ji dar yra valdoma (kaip tai padarė mūsų Gabija).
Mano krikšto mama ir ligai pirmą kartą pasireiškus, ir pasikartojus su greituke pateko į greitosios pagalbos ligoninę, kur ją ir gydė. Iki ligos pasikartojimo ji nedarė nieko, nes apie kažko darymą jai niekas net neužsiminė. Tas pat atsitiko mano bendradarbei (jau mirusiai...). Tas pat būtų atsitikę ir mano brangiausiam, jei ne mūsų pažįstamas gydytojas, kuris iš kitos ligoninės koordinavo situaciją. Ačiū Dievui, jis turi pakankamai proto ir galimybių prispausti bet ką padaryti tai, ką būtina padaryti, tad maniškis vos išrašytas iš ligoninės pateko į onkologų glėbį. Gi operavęs chirurgas sakė, jog operaciją jis padarė idealiai, chemoterapijos nereikia, tad pas onkologus nėra ko eiti...

Gal kam pravers šis mano parašymas-pagąsdinimas.

Žiūrėjau laidą, skirtą J. Ivanauskaitės mirimo metinėms. Praskydau, verkiau kaip prieš metus. Tada dar nežinojau, kad pati sergu...
Paskui pagalvojau, kad dėl savęs taip neverkiau. Mielosios, čia turbūt ir yra mūsų stiprybė?..Laikykimės, nesigraudenkim.

Labas, visoms, tik vakar radau jūsų temą, tai visus 38 puslapius ir perskaičiau. Labai džiugu, kad Jūs tokios stiprios ir turit viena kitą. Sėkmės Jums. Vakar dar nusprendžiau prabalsuoti už Gabiją, galvojau, kad jau nebepriims balsų, bet priėmė, tai ir iš vyro elektroninio pašto nubalsavau. Linkiu Jums laimėti konkursą, bet svarbiausiai ligą.

Labas
Dėkoju už balsus.
Aš laidos nežiūrėjau, negalėjau morališkai.Filmą žiūrėjau,bet ir jis man kažkaip sunkus.
Forumą skaitau kasdien, bet dabar buvo rašoma vien medicininiais klausimais, o aš tiesiog nesu įsigilinusi į medikamentus ir ką ten man lašina.
Šiandien dukros gimtadienis, bet visų dėmesys į mažiuką-4,5 mėnesio.Visi įžiūrim begalę talentų ir stebūklų.Gaila , kad greit pavargstu , o jis 8 kg sveria yra ką nešti, o jis labai mėgsta "šokius su žvaigžde", tuoj pareiškia protestą , jei atsisėdi.
Linkiu visoms geros nuotaikos, ryžto ir tikėjimo stebūklais , kad tai ką patyrėme buvo laikina.Buvo , praėjo ir tiek.

Merginos, ar esat kuri po chemoterapijos vartojusios Vobenzimą? ar verta?
Ir dar norėjau paklausti- kada po chemijos pradeda slinkti plaukai? jau dvi chemijas mama atlaikė ir kol kas su savais. ar yra vilties, kad jie gali visai neslinkti?

[quote=Ramunike,2008 02 18, 17:21]
Didelės sėkmės Tau.Tikiuosi esi ne viena ten...yra dar kažkas iš lietuvių...Tikiuosi,kad Tavo darbdaviai bus sąžiningi ir geri žmonės...Patarimas iš mano asmeninės patirties- pasiimti atlyginimą už kiekvieną mėnesį,o ne tada kai važiuosi namo.Švedai sukti labai...kol jiems nauda, gražiai kalba ir šypsosi,bet kai eteina laikas atsiskaityti su užmokesčiu tada va ir parodo savo tikrąjį veidą...pasidaro gaila atiduoti pinigus ir pradeda kabinėtis prie visko...
Gaila,kad UPSALA toli nuo mūsų...pagalvojau gal tu kur pietinėj Švedijoj esi.Taip būna,kad pradžioje pasiilgstama namų,bet pagyvenus lilgesnį laiką čia,priprantama ir grįžus Lietuvon norisi kuo greičiau atgal iš jos...
Jei iškiltų kokių klausimų,kas liečia gyvenimą čia,drąsiai klausk...Na,o su šunim dirbti gali ne kiekvienas...Švedų šunys prisileidžia tik labai gerus žmones...Reiškia Tu gerietė,jei radai bendrą kalbą su šiais gyvūnais...Sėkmės ir sveikatos
[/quote

Labas,labas,cia zmones geri ir jau patikrinti,saziningi,o sunes as pati labai myliu,todel mes labai greitai susidraugavom,bet kita savaite ko gero vaziuosiu jau namo,nes pradejo vezt labai daug sunu,labai daug darbo ir taip 20 turiu,o dar kas dien po 5 atveza ir reikia juos visus sutvarkyt,bijau kad pristigsiu jegu,prarasiu sveikata,o tiek neuzdirbsiu,kiek paskui vaistams reikes.Seimininke patenkinta,kad taip greit sukuosi,bet kas man is to,kad dar alga pakeltu,gal ir pagalvociau.Cia turiu savo automobili,nereikia moketi uz nuoma,bet paskaiciavau,kad namuose beveik ta pati uzdirbu neskubedama,tad ko gero pusiu i namus,ten as labiau reikalingesne .

[quote=vobla,2008 02 20, 14:57]
Merginos, ar esat kuri po chemoterapijos vartojusios Vobenzimą? ar verta?
Ir dar norėjau paklausti- kada po chemijos pradeda slinkti plaukai? jau dvi chemijas mama atlaikė ir kol kas su savais. ar yra vilties, kad jie gali visai neslinkti?

/quote]

Apie vaistus nežinau nieko.

Plaukai per pirmą chemijos ciklą-6 kartai, tik išretėjo, bet liko pakankamai.
Per antrą ciklą iškrito jau po pirmo karto praėjus mėnesiui.Taigi priklauso nuo chemijos sudėties.

[quote=vobla,2008 02 20, 13:57]
Merginos, ar esat kuri po chemoterapijos vartojusios Vobenzimą? ar verta?

[/quot
vobenzima pataria vartoti visiems po onkologiniu operaciju,dar sake kad reiktu vartoti
pastoviai.Ar verta? nezinau,man asmeniskai nepadejo.


Kokioje sanatorijoje geriausia onkologiniu ligoniu po operaciju prieziura??Patarkite