Dainelių ir eilėraštukų tekstai

Labas. Gal kuri turit Just. Marcinkevičiaus "Grybų karą"

Aš turiu . Tik kitam kompe . Tik pirmadienį galėsiu įdėt .

Ui ui, ir aš kaip noriu Grybų karo... Nuostabus eilėraštukas

Pagaliau radau mėgstamą eilėraštį apie daržoves

J.Tuvinas.
DARŽOVĖS


Ant stalo gulėjo daržovių krūvelė:
bulvelė,
burokas,
morkelė,
pupelė,
kopūstas,
svogūnas,
žirnelis
krūvoj.

Oi!
Pradėjo kalbėtis,
Pradėjo tuoj rietis:
Kuri jų didesnė,
Kuri jų mažesnė,
Kuri jų gražesnė,
Kuri jų grakštesnė?
bulvelė?
burokas?
morkelė?
pupelė?
kopūstas?
svogūnas?
žirnelis
krūvoj?

Oi!
Kad riejos , tai riejos!
Baisu pagalvoti!
Supyko virėjos
ir ėmė kapoti:
bulvelę,
buroką,
morkelę,
pupelę,
kopūstą,
svogūną,
žirnelį-
krūvon
Ir subėrė sriubon!

Mamytė

Kas paleido kaip margą drugelį
Mane žemės žieduos paskraidyti,
Kas pasaulin nežinomą kelią
Man parodė? – Mamytė, mamytė!

Kas perdien su manim nepailsus
Bėgo bėgo kaip laimės saulytė
Per svajonių ir pasakų tiltus
Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė!

Kas šiltais patalėliais paklojo
Man sapnų tų gražiųjų lovytę,
Kas kaip angelas sargas rymojo
Per naktis prie manęs? – Ji – mamytė!

/Vytė Nemunėlis/

***

Pasikalbėjimas su mama

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: „Sūnelis greit bus vyras.“
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?

/Vytautas Mačernis/

Vakaras prie televizoriaus

Labai geras daiktas
Yra televizorius,
Vos tiktai nubudęs,
Aš galiu išvysti jus,
Pasaulio vaikai!

Anas nosį krapšto,
Nesimoko rašto,
Kitas – atsikėlęs
Vaikšto susivėlęs.

Labai geras daiktas
Yra toks žiūrėjimas,
Gėlių ir mėnulio,
Ir sniego regėjimas.

Viską viską, rodos,
Aš dabar matau,
Pasaulio knygą
Sėdžiu ir skaitau.

Bet nereik užmiršti,
Kad tikra gėlelė
Visai kitaip auga,
Kitaip žiedą kelia.

Daugiau nežiūrėsiu,
Pasaulį stebėsiu!
Nebent vakare,
Nebent vakare,
Kai gėlelės miega,
Kai apšviečia sniegą
Žvaigždelė žydra!

***

Pingvinų pavasaris

Toli, Antarktidoj,
Du pingvinai stovi,
Du balti pingvinai,
Kokia įvairovė!
Du pingvinai stovi,
Abu nepanašūs,
Aplink jūrų srovės
Vandenį tik neša!
Stovi sau pingvinai,
Nieko negalvoja,
Du balti pingvinai,
Abudu dvikojai.
Stovi du pingvinai
Ir galvos nekrapšto,
Du balti pingvinai
Ant pasaulio krašto.
Stovi du pingvinai,
Siaučia jūrų srovės,
O ir aš norėčiau
Tokios įvairovės:
Žiūrėti į dangų,
Žiūrėti į sniegą,
Žiūrėti į jūrą,
Kas dugnely miega...
Mums tiktai taip rodos,
Jie visai nestovi,
Labai daug galvoja,
Dar daugiau sapnuoja...
Šit kokie pingvinai,
Pasaulio kaimynai!

/Sigitas Geda/

Grybų karas
Ei, tai vija,
Pinavija, -
Visą dieną
Grybais lija.
Visą dieną
Nuo pat ryto
Grybai krito,
Krito, krito...

Kai lietus
Nustojo lijęs,
Pražydėjo
Pinavijos.
O miške
Išdygo grybų-
Šimtas trisdešimt
Sodybų.

Šitų grybų
Pulkaunykas
Buvo storas
Baravykas
Jis ūsus
Po beržu raitė
Ir grybus
Nuo kelmo skaitė
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiuodavo
Ant pirštų.

Jo žmona –
Riebi paliepė –
Savo vyrui
Kartą liepė:

- Nors tave
Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs,
Vyre!
Viso miško
Grybų gėdai –
Kaip tu savo
Žmoną rėdai?
Štai šį rytą
Dvi ruduokės
Iš manęs
Po krūmu juokės:

- Pažiūrėkit,
Koks sijonas –
Nei jis baltas,
Nei raudonas.
Skrybėlaitė
Ne madinga...
- Ach, kokia aš
Nelaiminga!

-Koks tu grybų
Pulkaunykas,
Jei per dieną
Riogsai dykas?
Eik, sakau,
Greičiau į karą
Ir parnešk man
Šilko skarą...

Baravykas
Kad supyko,
O supykęs –
Kad suriko!
Trenkė kumštimi
Į pušį:

- Grybai,
Eisime į mūšį!
Ką sutiksim –
Tą užpulsim.
Ką pagausim –
Tą prikulsim.

Sušnarėjo
Aukštos pušys
- Tai bus mūšis!
- Tai bus mūšis!

Lepšis tarė:
- Ką jis daro?
Aš visai
Nenoriu karo.
Man ir taip
Supuvo kotas.
O, be to,
Esu pilvotas.
Kaip aš diržą
Apsijuosiu?
Kaip aš eisiu?
Kaip dainuosiu?..

O paliegėlis
Bobausis
Šitaip tarė
Prisiklausęs:

-Aš girdėjau,
Kaip paliepė
Vyrui eti į karą
Liepė.
Eik, ji sako,
Mano vyre,
Ir užimki
Visą girią.
Būsiu girios
Karalienė
Aš, -
Ponia Baravykienė.

Baravykas
Ir paklausė...
- Ką tu čia plepi,
Bobausi?

Kad užriks
Ant jo kazlėkas:
- Koks tu vyras..
Pašlemėkas!
Nors mane
Žmona ir bara,
Aš vis tiek
Einu į karą.

- Ir gerai darai,
Kazlėke!-
Iš toli
Kelmutis rėkia.

- Išsirovęs
Storą pušį,
Aš taip pat
Einu į mūšį.

O žmona
Kelmutį spiria:

- Niekur neisi
Tu, pipire!
Jau geriau
Rytoj iš ryto
Paieškotum
Kelmo kito.
Mūsų didelę
Šeimyną
Šitas
Vos beišmaitina.

- Neklausyk,
Bičiuli mano!
Ką to bobos
Beišmano!-

Jį kazlėkas
Nuramino
Ir žvejot
Pasivadino.

O gražuolė
Ūmėdėlė
Vestuves
Tą dieną kėlė.
Ir nelemtą
Karo žinią
Ji išgirdo
Per kaimynę.

Kad suspigo
Ūmėdė:
- Aš apalpsiu -
Kur kėdė?

Raudonikiai
Pasirėdę
Jai pasiūlė
Minkštą kėdę.
Ir, nukrėtę
Nuo pušų,
Davė jai
Rasos lašų.

Ūmėdėlė
Atsigavo,
Grybų vyno
Paragavo.
Bet, vos spėjus
Atsimerkti,
Ji tuojau
Pradėjo verkti.

O tuo tarpu
Karo žinią
Vėjas paskleidė
Pušyne.
Ir, išgirdę
Karo gandą,
Žvėrys baisiai
Išsigando.

Vilkas šitaip
Tarė lūšiai:
- Sako, grybai
Ruošias mūšiui.
Ar girdėjai –
Lokio guolį
Jau kažkas
Nakčia užpuolė?

- Negirdėjau
Gando tokio.

- Tai paklausk,
Brolelio lokio!
Vos ištrūkęs,
Sako, gyvas...

- Tai man dyvas!
Tai man dyvas!
- Einam tartis
Pas grybus.
- Varge, varge,
Kas čia bus!

Ir abu
Ieškot išvyko
Pulkaunyko
Baravyko, -
To narsuolio
Grybų vado.-
Po aukšta pušim
Jį rado.

Pralemeno
Vilkas gailiai:
- Nusišėrę
Mūsų kailiai.
Ir pilvai
Visai sunykę
Ponas Grybe
Pulkaunyke!
Atgabensim
Šilko skarą -
Atidėkit, prašom,
Karą!

- Ne, -
Atsakė baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
-Jau pulkus
Antai
Rikiuoju -
Pasiduokite geruoju

O paliepė
Vyrą giria:
- Taip, teisingai,
Mano vyre!
Mes kariaujam
Už teisybę.
Marš į mūšį
Mano grybe!
Eik priimk
Karių paradą:
Grybai šaukia
Savo vadą.

Ir išėjo
Baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
Ant šaknies
Psilypėjo
Ir karius
Skaičiuot pradėjo.
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiavo juos
Ant pirštų:

- Vienas šleivas
Du kreivi,
Keturi –
Pusiau gyvi.
Penktas –
Mažas ir kuprotas,
O šeštam –
Įlūžęs kotas.
Septyni –
Visai seni...
Kokia armija
Šauni!

Besagstydamas
Sermėgą,
Iš namų
Kelmutis bėga.
Bet prie jo
Žmona prikibo.
-Neišleisiu, -sako,-
Grybo.

Ūmėdėlė
Kaip jaunikį
Atlydėjo
Raudonikį.

Kai visi
Išsirikiavo,
Paeiliui
Išsiskaičiavo,
Ėmė gaust
Kovos trimitai:
Tira rira,
Titai ritai.
Vėjas vėliavas
Tik taršo,
Skrenda aidas
Grybų maršo.

O ant kupsto
Grybų žvalgas
Į visas puses
Tik žvalgos.
Jis ūmai
Kad šoko bėgti,
O pribėgęs
Ėmė rėkti:
- Grybai,
Slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus
Mačiau...

Kas duobelę
Prasikapstė,
Kas po lapais
Išsislapstė.
Kas po krūmais
Susiraitė,
Lepšį priglaudė
Eglaitė.
O paliepė
Kad įtūžo
Ir perpus
Iš baimės lūžo.

Į aikštelę
Tuo laiku
Atlėkė
Būrys vaikų.
Jie paliepę
Apžiūrėjo
Ir į šalį
Pametėjo.

Ir pasakė
Mokiniai:
- Sukirmijusi
Seniai.

Palingavo
Galvas pušys:
- Štai kaip baigės
Grybų mūšis.

Aurute , AČIŪ

Merginos, gal turit kokių eilėraštukų apie šermukšnį, būčiau labai dėkinga

Tik tiek radau

ŠERMUKŠNĖLĖ

Senelė pasaką man sekė:
Mergelė buvo žydraakė...
Be tėvo augo, be mamos
Rūsčiosios pamotės namuos.

Per gailią rudeninę rasą
Išvijo pamotė ją basą -
Kad lietūs kaseles ištrinktų,
Kad bruknių raistuose pririnktų.

Mergelei plaukus vėjai vėlė,
Žemelėn krito ašarėlė -
Našlaitės ašara karšta,
Bedalio vargo išspausta.

Verčiau pavirsčiau medeliu,
Berymančiu svyruonėliu,
Kad tik nereiktų grįžti man
Beširdės pamotės kieman...

Raudonus davė karolius
Ir samanėlių batelius,
Ir raisto juodojo gale
Pavirto ji šermukšnėlė...

/Anzelmas Matutis/

***

Ištrauka iš GIRIOS TELEVIZORIUS

Pyskta, raukos šermukšnėlė
Vėjas plaukus jai suvėlė.
Slenka ji pro raisto kraštą,
Kaklas karoliukuos skęsta!
Tai karoliai!
Tai raudoni!
Turi šermukšnėlė skonį!

/Anzelmas Matutis/

[SIZE=7][FONT=Impact][COLOR=red]
AČIŪ LABAI VISOMS MAMOMS UŽ EILĖRAŠTUKUS!!!

Ačiū labai