PIRMASIS DANTUKAS
Ankstų rytą atsikėlę
Sėmėm košės dubenėlį.
Dzink, burnytėje šaukštukas,
O gi žiūrime- dantukas!
Toks baltutis, nedidukas
Gal ten cukraus gabaliukas?
Gal ištirps jis kaip sniegelis
Nuo pavasario saulelės?
Čiupinėjom, žiūrinėjom,
Ir vis mums įkast norėjo...
Vieną turim mes dantuką,
Tokį baltą, nediduką.
Bet jau greit, ne už kalnų,
Miškas bus jau tų dantų.
Ir kai mes juos vėl pamesim
Paprašysim pelės sesės,
Kad atneštų mums kitus,
Dar gražesnius už perlus,
Kad nuo vaiko šypsenos
Džiūtų ašaros veiduos.
***
STRAZDANĖLĖS
Žydi pievoj margos gėlės-
Palydovės vasarėlės.
Saulė žvelgia iš dangaus,
Taip gražu jai iš viršaus.
O kas čia? Dailus veidelis?
Nepapuoštas tik žiedeliais!
Šelmė saulė švelniai- šypt!
Saulės zuikis žemėn- strykt!
Pakšt į žandą, pakšt į kitą,
Štai ir viskas pataisyta.
Ant skruostelių žydi gėlės-
Rudalapės strazdanėlės.
/Rūta Lukšienė/
Pingvinuk,
na mums kaip tik dantukas islindo ir taip ieskojau kokio eilerastuko apie dantukus, nes montuoju filmuka, kuriam darom kaukst kaukst su saukstuku i dantuka - oooi, kaip tiks...
Aciu!
na mums kaip tik dantukas islindo ir taip ieskojau kokio eilerastuko apie dantukus, nes montuoju filmuka, kuriam darom kaukst kaukst su saukstuku i dantuka - oooi, kaip tiks...
Aciu!
QUOTE(Truta @ 2007 09 30, 01:30)
Pingvinuk,
na mums kaip tik dantukas islindo ir taip ieskojau kokio eilerastuko apie dantukus, nes montuoju filmuka, kuriam darom kaukst kaukst su saukstuku i dantuka - oooi, kaip tiks...
Aciu!
na mums kaip tik dantukas islindo ir taip ieskojau kokio eilerastuko apie dantukus, nes montuoju filmuka, kuriam darom kaukst kaukst su saukstuku i dantuka - oooi, kaip tiks...
Aciu!
Aš ne pingvinukas, bet porą eilėraštukų žinau
Oi kaip džiaugėsi Vytukas
Kai išdygo jam dantukas.
-Eikš, mamyte, eikš ir tėti
To dantuko pažiūrėti.
Tik sesutė nuo broliuko,
Įsižeidus nusisuko.
Ji daugiau dantukų turi,
O mama į ją nežiūri.
*****
Mano broliukas Vytukas
Visiškai mažas berniukas.
Mano broliukui Vytukui
Kalasi pirmas dantukas.
Baltas perliukas, mažas mažiukas
jis pats brangiausias mano pirmasis dantukas!
***
Globoki, Dieve, mažą kūdikėlį,
Jo pirmą žingsnį, žodį ir džiaugsmus
Ir saldų miegą, ir kai laimingas krykštaus,
Ir taip gražius pirmuosius dantukus.
***
VOVERIUKO DANTUKAS
- Neįkąsiu
Riešutų
Nė po metų,
Po kitų:
Štai! Iškrito
Man dantis!
Kas jį smailį
Įstatys?!
Jam mamytė:
- Paikas vaikas:
Išdaigins dantuką...
Laikas!
/Anzelmas Matutis/
jis pats brangiausias mano pirmasis dantukas!
***
Globoki, Dieve, mažą kūdikėlį,
Jo pirmą žingsnį, žodį ir džiaugsmus
Ir saldų miegą, ir kai laimingas krykštaus,
Ir taip gražius pirmuosius dantukus.
***
VOVERIUKO DANTUKAS
- Neįkąsiu
Riešutų
Nė po metų,
Po kitų:
Štai! Iškrito
Man dantis!
Kas jį smailį
Įstatys?!
Jam mamytė:
- Paikas vaikas:
Išdaigins dantuką...
Laikas!
/Anzelmas Matutis/
Aciu, Aureja, Pingvinuk
O gal galit parasyti keleta visai paprastuciu kokiu ketureiliu - mano maziuke dar visai maziuke, taip norisi jai kazka paprasto padeklamuot, bet laikas istryne is atminties visus eilerastukus - skirtumas tarp mano merginu - astuoniolika metu Todel atmintyje yra tik Zuikis Puikis (kaip keista, bet visas nuo pradzios iki pabaigos), o dar sakau jai "Sliumpu pumpu meskinai, nesa medu dovanai" ir daugiau nebemoku, o jai taip patinka, juokiasi... Tada belieka fantazuot, kokie geri tie meskinai, etc...
O gal galit parasyti keleta visai paprastuciu kokiu ketureiliu - mano maziuke dar visai maziuke, taip norisi jai kazka paprasto padeklamuot, bet laikas istryne is atminties visus eilerastukus - skirtumas tarp mano merginu - astuoniolika metu Todel atmintyje yra tik Zuikis Puikis (kaip keista, bet visas nuo pradzios iki pabaigos), o dar sakau jai "Sliumpu pumpu meskinai, nesa medu dovanai" ir daugiau nebemoku, o jai taip patinka, juokiasi... Tada belieka fantazuot, kokie geri tie meskinai, etc...
QUOTE(Truta @ 2007 10 01, 12:59)
Aciu, Aureja, Pingvinuk
O gal galit parasyti keleta visai paprastuciu kokiu ketureiliu - mano maziuke dar visai maziuke, taip norisi jai kazka paprasto padeklamuot, bet laikas istryne is atminties visus eilerastukus - skirtumas tarp mano merginu - astuoniolika metu Todel atmintyje yra tik Zuikis Puikis (kaip keista, bet visas nuo pradzios iki pabaigos), o dar sakau jai "Sliumpu pumpu meskinai, nesa medu dovanai" ir daugiau nebemoku, o jai taip patinka, juokiasi... Tada belieka fantazuot, kokie geri tie meskinai, etc...
O gal galit parasyti keleta visai paprastuciu kokiu ketureiliu - mano maziuke dar visai maziuke, taip norisi jai kazka paprasto padeklamuot, bet laikas istryne is atminties visus eilerastukus - skirtumas tarp mano merginu - astuoniolika metu Todel atmintyje yra tik Zuikis Puikis (kaip keista, bet visas nuo pradzios iki pabaigos), o dar sakau jai "Sliumpu pumpu meskinai, nesa medu dovanai" ir daugiau nebemoku, o jai taip patinka, juokiasi... Tada belieka fantazuot, kokie geri tie meskinai, etc...
Barė Jonas katinėlį
Kam sudaužė ąsotėlį.
Katinėli nu nu nu
Tave lupti ketinu.
Birutėlė
Šeimininkė
Kubilėly
Tešlą minkė.
Kepė skanų
Pyragėlį
Pavaišino
Kaimynėlį.
Aš daržely
Pats mažiausias,
Tai saldžiausias
Valgau kriaušes.
Ai, saldu.
Kaip du
Medu...
Augti didelis
zadu.
Aš mergytė
Kaip pupa,
Po kiemelį
Opa pa.
Žąsinėlį
Sutikau,
Labas rytas
Jam sakau.
Žąsinėli
Tu nepyk,
Man šonelių
Negnaibyk.
Avižėles
Sveikas lesk,
Tik plunksnelių
nepamesk.
Ar jūs žinot
Tą dainelę,
Kaip kačiukas
Vijo pelę?
Ta pelytė
Tuoj po šluota,
Ir dainelė
Sudainuota.
Maniškiams labai patikdavo šis:
Barzdukų dainužėlė
Du barzdukai miškinukai
Miško Motinos anūkai
Ganė margą boružėlę
Ir sudėjo dainužėlę:
- An dran cykacėle,
Myse ase kumpacėle,
Myse a, myse bė,
Myse ase kumpacė.
Dainužėlė nuringavo -
Dvi nykštukės pasigavo.
Pasigavę uždainavo,
Net šilai pamėlynavo.
- An dran cykacėle,
Myse ase kumpacėle,
Myse a, myse bė,
Myse ase kumpacė.
Gal kas galėtų mums pagelbėti
Ieškom trumpo ketureilio, kurį pirmokas galėtų savo mokytojai padeklamuoti MOKYTOJŲ DIENOS proga
Ieškom trumpo ketureilio, kurį pirmokas galėtų savo mokytojai padeklamuoti MOKYTOJŲ DIENOS proga
Tegul saulutė spindulių
Tau niekad nepristinga.
Te visad tau užteks gėlių,
Kad būtumei laiminga.
Tau niekad nepristinga.
Te visad tau užteks gėlių,
Kad būtumei laiminga.
sveikos
gal kas netyčia prisimenat arba turit pas save tokį K.Kubilinsko eilėraštį apie oželį-kvaišelį? norėčiau savajai sekt..nes dabar tai dvi mylimas pasakas turim - Katinėlis ir gaidelis bei Ožka su septyniais ožiukais - ir man jau darosi pamažu negera po 2 mėnesių sekimo
gal kas netyčia prisimenat arba turit pas save tokį K.Kubilinsko eilėraštį apie oželį-kvaišelį? norėčiau savajai sekt..nes dabar tai dvi mylimas pasakas turim - Katinėlis ir gaidelis bei Ožka su septyniais ožiukais - ir man jau darosi pamažu negera po 2 mėnesių sekimo
Kostas Kubilinskas
OŽELIS KVAIŠELIS
Vaikučiai, zuikučiai, toli, pagiry,
Nuo seno gyveno senukai geri.
Turėjo namelį šiaudų stogeliu
Ir baltą oželį riestu rageliu.
Oželis kvaišelis senukų neklausė:
Išbėgs iš pirkelės - ir jo nesugausi.
Bėgioja per dieną po tyrus miškus,
Palikęs du vienu abu senukus.
Kalbėjo senelė ir mokė ne sykį:
- Oželi kvaišeli, manęs paklausyki -
Nebėki, oželi, į tyrus miškus:
Prie miško, prie žalio sutiksi vilkus.
O vilkas toks pilkas ir piktas žvėris.
Oželi kvaišeli, tave jis praris.
Oželis neklausė gerųjų senukų,
Pakrutino ausį, barzdelę pabruko.
Prie žalio berželio, pačiam pagiry,
Turėjo darželį senukai geri.
Pasėjo senelė darželyje pupų,
Oželiui kvaišeliui tuoj pupos parūpo.
Jo prašė senelė, ant lysvės priklupus:
- Nelieski, oželi, teuždera pupos.
Bet kur tau oželis neklaužada lauks,
Kol pupos daržely prinoks ir užaugs.
Nulaužė, nugraužė jis pupų lapus
Ir stiebus gražiausius nukando perpus.
Prie daržo į beržą varnėnai sutūpę
Tam ožiui išdrožė: - Ožy skeltalūpi,
Nei valgei, nei ėdei, išmynei darželį -
Ir kaip tau ne gėda, oželi kvaišeli?
Oželis kvaišelis varnėnų neklausė, -
Po žalią darželį ragu nagu rausė.
Žydėjo daržely rausva aguona
Ir sako: - Oželi, gana jau, gana!
Ką valgys senukai, kai pupos nebus?
- Aguona, nešūkauk: nubriaukšiu lapus!
Nutilo vargšelė baili aguona
Ir pupų daržely pravirko liūdna.
Pupsėjo pro šalį ežys pamažu
Ir sako: - Oželi, visai negražu:
Išlaužei apgraužei senukų pupas, -
Taip daro tik jaučiai, suprastum jau pats...
Oželis ežiuką užpuolė: - Aš tau...
Tylėk! Toks mažiukas, tuojau subadau!
Ir ežį užklupo badyt rageliu.
Ežys jam į lūpą įdūrė spygliu.
Oželis nukūrė namo per laukus
Ir šaukia prie durų gerus senukus:
- Nelaukit, atšaukit greičiau dureles! -
Nevalgęs, negėręs kelias dieneles!
Įleido oželį senukai geri
Į mažą namelį tyliam pagiry.
Pašėrė senelis oželį šienu.
Mekena oželis: - Me-ke! Neskanu.
Paduoda senelis paparčių žalių.
Oželis kvaišelis juos bakst rageliu.
- Priplėkęs šienelis, papartis - kartus...
Saldus tik pienelis, saldus tik medus!
Senelis pasiūlė jam korį medaus.
Įpylė bobulė pienuko saldaus.
Palaižė pienelį ožys liežuviu
Ir sako: - Seneli, aš norių žievių!
Sugižęs pienelis, medus - nesaldus! -
Išdykęs oželis sau kaso padus.
- Oželi, ar pupų tiktai neskabei? -
Oželis pritūpęs atsako skubiai:
- Prie žalio darželio visai nebuvau, -
Už balto berželio miške grybavau.
Ir mešką lepešką darže pamačiau -
Pupas ji nuraškė, aš ją subadžiau.
Gauruota, spygliuota, kaip ylos šeriai -
Už pupą į lūpą įdūrė aštriai.
Bobule, prikūliau tą mešką lepešką:
Po krūmu ji guli, kauliukai tik braška.
Senukai nuliūdo, nelaimę išgirdę,
Ir plūdo abudu tą mešką beširdę.
Bet pupos parūpo, negal nusėdėti:
- Eime, ožy, pupų daržan pažiūrėti.
- Tu geras, oželi, - senutė pagyrė:
- Apgynei darželį, tik neiki į girią,
Nes vilkas ten gali pagauti tuojau. -
Didžiuojas oželis: - Vilkų nebijau!
Aš mešką lepešką šį rytą prikūliau.
Jei vilkas patektų, aš jam tik į kaktą...
Budinkšt! - ir tas guli.
Trepsena senukas su klevo lazda,
Ir straksi ožiukas šakota barzda.
Priėjo senukai ir mato - graudu:
Pažino ožiuko eibes iš pėdų.
Ežiukas kežiukas po ropės lapu
Sėdėjo pupsėjo ant ožio: - Pu pu...
Sudarkė tiek pupų ožys bukasnapis, -
Kad jį kur į upę nuritintų lapės!
Burnojo ežiukas, širdis neatlyžo.
Gi žiūri senukai trepena su vyžom.
Oželis, pabrukęs barzdelę, - kartu.
Ežiukas sušuko: - Nenaudėli tu!
Senukai iš karto ežiuką pažino, -
Senelė prie tvarto jį pienu vaišino.
Darže šeimininkų jis kuitė žoles:
Tai vabalus rinko, tai gaudė peles.
Oželis ežiuką pamatė staiga ir klykia:
- Laikykit! - Meška lepeška!
Varnėnai sušuko: - Seneli, ežys!
Nelieskit ežiuko, čia kaltas ožys!
Rausva aguonėlė pridėjo: - Tas pats!
Sulaužė, suvėlė senelių pupas.
Senukas oželį tuoj čiupt už barzdos:
- Dviragi melagi, pagrauši lazdos.
Prikūlė oželį senukas šatra
Ir pupų darželį aptvėrė tvora.
Namo parsivarę, oželį pririšo.
Pašiūrę uždarę kaiščiu dar užkišo.
- Seneliai jūs mano, paleiskit, gerieji, -
Oželis mekeno ir ašaras liejo.
- Paleiskit kiemelin, aš būsiu gerutis:
Klausysiu senelio, klausysiu senutės.
Ožys žemažiūris netiesą kalbėjo.
Seneliai pašiūrės atšauti nuėjo.
Oželis nedoras tik barzdą pakratė
Ir šoko per tvorą seneliui per petį.
Nubėgęs į daržą, aguoną nulaužė,
Pupas vėl sutaršė, ežiuką apdaužė.
Dar šaukė seneliai: - Sugrįžki - kus kus!
Išbėgo oželis į tyrus miškus.
Išsikepė seniai po grikių paplotį, -
Oželio kvaišelio išėjo ieškoti.
Po girią, po žalią ieškojo: - Ė! O!!
Oželi kvaišeli, sugrįžki namo!
Apėjo seneliai miškus ir laukus, -
Terado oželio ragus ir nagus.
OŽELIS KVAIŠELIS
Vaikučiai, zuikučiai, toli, pagiry,
Nuo seno gyveno senukai geri.
Turėjo namelį šiaudų stogeliu
Ir baltą oželį riestu rageliu.
Oželis kvaišelis senukų neklausė:
Išbėgs iš pirkelės - ir jo nesugausi.
Bėgioja per dieną po tyrus miškus,
Palikęs du vienu abu senukus.
Kalbėjo senelė ir mokė ne sykį:
- Oželi kvaišeli, manęs paklausyki -
Nebėki, oželi, į tyrus miškus:
Prie miško, prie žalio sutiksi vilkus.
O vilkas toks pilkas ir piktas žvėris.
Oželi kvaišeli, tave jis praris.
Oželis neklausė gerųjų senukų,
Pakrutino ausį, barzdelę pabruko.
Prie žalio berželio, pačiam pagiry,
Turėjo darželį senukai geri.
Pasėjo senelė darželyje pupų,
Oželiui kvaišeliui tuoj pupos parūpo.
Jo prašė senelė, ant lysvės priklupus:
- Nelieski, oželi, teuždera pupos.
Bet kur tau oželis neklaužada lauks,
Kol pupos daržely prinoks ir užaugs.
Nulaužė, nugraužė jis pupų lapus
Ir stiebus gražiausius nukando perpus.
Prie daržo į beržą varnėnai sutūpę
Tam ožiui išdrožė: - Ožy skeltalūpi,
Nei valgei, nei ėdei, išmynei darželį -
Ir kaip tau ne gėda, oželi kvaišeli?
Oželis kvaišelis varnėnų neklausė, -
Po žalią darželį ragu nagu rausė.
Žydėjo daržely rausva aguona
Ir sako: - Oželi, gana jau, gana!
Ką valgys senukai, kai pupos nebus?
- Aguona, nešūkauk: nubriaukšiu lapus!
Nutilo vargšelė baili aguona
Ir pupų daržely pravirko liūdna.
Pupsėjo pro šalį ežys pamažu
Ir sako: - Oželi, visai negražu:
Išlaužei apgraužei senukų pupas, -
Taip daro tik jaučiai, suprastum jau pats...
Oželis ežiuką užpuolė: - Aš tau...
Tylėk! Toks mažiukas, tuojau subadau!
Ir ežį užklupo badyt rageliu.
Ežys jam į lūpą įdūrė spygliu.
Oželis nukūrė namo per laukus
Ir šaukia prie durų gerus senukus:
- Nelaukit, atšaukit greičiau dureles! -
Nevalgęs, negėręs kelias dieneles!
Įleido oželį senukai geri
Į mažą namelį tyliam pagiry.
Pašėrė senelis oželį šienu.
Mekena oželis: - Me-ke! Neskanu.
Paduoda senelis paparčių žalių.
Oželis kvaišelis juos bakst rageliu.
- Priplėkęs šienelis, papartis - kartus...
Saldus tik pienelis, saldus tik medus!
Senelis pasiūlė jam korį medaus.
Įpylė bobulė pienuko saldaus.
Palaižė pienelį ožys liežuviu
Ir sako: - Seneli, aš norių žievių!
Sugižęs pienelis, medus - nesaldus! -
Išdykęs oželis sau kaso padus.
- Oželi, ar pupų tiktai neskabei? -
Oželis pritūpęs atsako skubiai:
- Prie žalio darželio visai nebuvau, -
Už balto berželio miške grybavau.
Ir mešką lepešką darže pamačiau -
Pupas ji nuraškė, aš ją subadžiau.
Gauruota, spygliuota, kaip ylos šeriai -
Už pupą į lūpą įdūrė aštriai.
Bobule, prikūliau tą mešką lepešką:
Po krūmu ji guli, kauliukai tik braška.
Senukai nuliūdo, nelaimę išgirdę,
Ir plūdo abudu tą mešką beširdę.
Bet pupos parūpo, negal nusėdėti:
- Eime, ožy, pupų daržan pažiūrėti.
- Tu geras, oželi, - senutė pagyrė:
- Apgynei darželį, tik neiki į girią,
Nes vilkas ten gali pagauti tuojau. -
Didžiuojas oželis: - Vilkų nebijau!
Aš mešką lepešką šį rytą prikūliau.
Jei vilkas patektų, aš jam tik į kaktą...
Budinkšt! - ir tas guli.
Trepsena senukas su klevo lazda,
Ir straksi ožiukas šakota barzda.
Priėjo senukai ir mato - graudu:
Pažino ožiuko eibes iš pėdų.
Ežiukas kežiukas po ropės lapu
Sėdėjo pupsėjo ant ožio: - Pu pu...
Sudarkė tiek pupų ožys bukasnapis, -
Kad jį kur į upę nuritintų lapės!
Burnojo ežiukas, širdis neatlyžo.
Gi žiūri senukai trepena su vyžom.
Oželis, pabrukęs barzdelę, - kartu.
Ežiukas sušuko: - Nenaudėli tu!
Senukai iš karto ežiuką pažino, -
Senelė prie tvarto jį pienu vaišino.
Darže šeimininkų jis kuitė žoles:
Tai vabalus rinko, tai gaudė peles.
Oželis ežiuką pamatė staiga ir klykia:
- Laikykit! - Meška lepeška!
Varnėnai sušuko: - Seneli, ežys!
Nelieskit ežiuko, čia kaltas ožys!
Rausva aguonėlė pridėjo: - Tas pats!
Sulaužė, suvėlė senelių pupas.
Senukas oželį tuoj čiupt už barzdos:
- Dviragi melagi, pagrauši lazdos.
Prikūlė oželį senukas šatra
Ir pupų darželį aptvėrė tvora.
Namo parsivarę, oželį pririšo.
Pašiūrę uždarę kaiščiu dar užkišo.
- Seneliai jūs mano, paleiskit, gerieji, -
Oželis mekeno ir ašaras liejo.
- Paleiskit kiemelin, aš būsiu gerutis:
Klausysiu senelio, klausysiu senutės.
Ožys žemažiūris netiesą kalbėjo.
Seneliai pašiūrės atšauti nuėjo.
Oželis nedoras tik barzdą pakratė
Ir šoko per tvorą seneliui per petį.
Nubėgęs į daržą, aguoną nulaužė,
Pupas vėl sutaršė, ežiuką apdaužė.
Dar šaukė seneliai: - Sugrįžki - kus kus!
Išbėgo oželis į tyrus miškus.
Išsikepė seniai po grikių paplotį, -
Oželio kvaišelio išėjo ieškoti.
Po girią, po žalią ieškojo: - Ė! O!!
Oželi kvaišeli, sugrįžki namo!
Apėjo seneliai miškus ir laukus, -
Terado oželio ragus ir nagus.
Adatele,
mano Kruopa jau laiminga - paskaiciau ir dainavau dainavau apie ta seni ir pypke...
mano Kruopa jau laiminga - paskaiciau ir dainavau dainavau apie ta seni ir pypke...