Dainelių ir eilėraštukų tekstai

Raina katytė, juoda nosytė,
Akytės plačios, ausytės stačios.
Ilgi ūseliai, aštrūs nageliai,
Kojytės baltos
Ir visad šaltos.

Aciu ,labai saunus puslapiukas

Kokios mamos cia saunuoles!

Norejau paklausti gal kas prisimena is vaikystes tokia dainele, nes as tik pirmuosius zodzius prisimenu:

Mažą mažą mažučiuką
Mane rado po lapu,
Mano draugą Mykoliuką
Gandras atnešė snapu

Ir aš tuo tvirtai tikiu
O tu jei nori netikėk ...

O toliau aš nepamenu, pagelbėkik:)

Mažą mažą mažučiuką...

Mažą mažą mažučiuką
Mane rado po lapu.
Mano draugą Mykoliuką
Gandras atnešė snapu.
Ir aš tuo tvirtai tikiu,
O tu, jei nori, netikėk!

Skrido žąsinas Moliūgas
Į dausas ir dar toliau.
Brido ragana per sniegą,
Paskui ją ir aš bridau.
Ir man buvo nebaisu,
O tu, jei nori, netikėk!

Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu,
Mane Sargis uostinėjo
Savo drėgnu snukučiu.
Ir man buvo taip smagu,
O tu, jei nori, netikėk!

ČIA daug dainų ir eilėraščių Tik ne viskas skirta vaikams

Grūdu, grūdu grudutę,
Virė boba košytę.
Bėk pelyte, vandenėlio.
Bijau raino katinėlio.
Va takelis, va takelis,
va gilus, gilus šulnelis.
1 - 4 eil. delniuke "verdama košytė".
5 - 6 eil. pirštais bėgama vaiko rankele link pažastėlės ir pakutenama.



Eis oželis vandenėlio.
Eis oželis vandenėlio.
Dyp, dyp, dyp, dyp.
1 - 2 eil. "oželis" eina vaiko delniuke,
3 eil. "oželis" eina vaiko rankele link pažastėlės ir pakutena.



Katu katu katutes,
Kepa Linas bandutes.
Dideles, dideles,
Mažas, mažas.
Šast į pečių.
1 - 2 eil. plojama vaiko rankutėmis,
3 eil rankelės išskečiamos į šalis,
4 eil. rankelės sugraudžiamos,
5 eil imituojamas metimas į pečių.


Kur joji, Jonai?
Į turgų, ponai.
Lapatai lapatai
Į turgų, ponai.
Ką pirksi, Jonai?
Dūdelę, ponai.
Lapatai lapatai
Dūdelę, ponai.

Pagroki, Jonai?
Nemoku, ponai.
Lapatai lapatai
Nemoku, ponai.

Bizūnas, Jonai?
Dul dul dul, ponai.
Lapatai lapatai
Dul dul dul, ponai.

Dainuojant 1 - 2 eil. vaikas jodinamas, 3 - 4 eil. - pasiūbuojamas pirmyn atgal.



Joja, joja Linukas,
Kruta, kruta balnukas.
I turgelį dzig dzig dzig,
Iš turgelio - keberiokšt.
1 - 3 eil. vaikas joja ant kelių,
4 eil. kelius praskečiam ir vaikas nukrinta (aišku, reikia prilaikyti, kad neusižeistų )



Dzig dzig dzig dzig dzig dzig jojom
Pailsėti mes sustojom.
Trrr arkliukus sustabdėm.
1 - 2 eil. vaikas joja ant kelių nugara į suaugusįjį.
3 eil. patraukiam už rankelių ir atsilošiam.



Kykū kykū kykū kykū
Pilnas miškas baravykų
Išroviau vieną!
1 - 2 eil. Sėdima ant žemės vienas prieš kitą ir susikabinus už rankų siūbuojama pirmyn atgal.
3 eil. vaikas patraukiamas už rankelių, kad atsistotų.



Upa upa ką čia supa,
Ar čia žirnį, ar čia pupą?
Nei čia žirnį, nei čia pupą
Mūsų Liną mažą supa.

Vaiką pasistatome ant kelių ir sūpuojame. Vaikutį, kuris dar nemoka stovėti galima laikyti už pažastėlių ir leisti atsispirti kojytėmis į kelius.

gal kas pamenat buvo per BTV vaiduoklio (?) laidelė. ją vedė toks diiidelis storas dėdė be dantų. ir lyg dainavo dainelę "namelyje nuo seno, vaiduoklis sau gyveno". reikėtų tos dainelės

Gal kas žinot visą dainos tekstą žinau tik priedainį-

Mes lietaus visai nebijom ne ne ne, musė bėga, bitė bėga su pele......
ropi ropi ropinėjam, čiuži čiuži čiužinėjam, uosti uosti uostinėjam tarp žalių žoliųųųųųųų

noriu labai viso teksto

Vabaliukų dainelė per lietų

Tai smagu lauke per lietų, tra lia lia.
Musė bėga, bitė bėga su pele.
Mes lietaus visai nebijom, ne, ne, ne.
Nuo lietaus mes turim skėtį, tra lia lia.

Ropi ropi ropinėjam,
Ūsą kraipi kraipinėjam,
Čiuži čiuži čiužinėjam
Tarp žalių žolių.
Uosti uosti uostinėjam,
Žiūri žiūri žiūrinėjam,
Ropi ropi ropinėjam
Pamažu.

Kai lašai nustojo kritę, tra lia lia.
Musė grįžo, bitė grįžo su pele.
Mes nei grįžom, nei išbėgom, ne ne ne,
Žalią skėtį pasidėjom po egle.

Supratau:) Didelis ačiū!

Eilėraštukas, kurį gali deklamuoti ikimokyklinukai savo mamytėms, truputį su humoru toks
Murzini ir nešukuoti
Vaikščiotume pakiemiais,
Kojinės skylėtos būtų
Ir nešvarūs marškiniai.
Žuvį medumi užsiteptume,
Kopūstus su cinamonu valgytume,
Jei kasdien tau nerūpėtų,
Kad viskas gerai derėtų!
Mūsų kojos šlapios šaltų,
Dantys rūdim apsitrauktų,
Tyrė slyvų lig ausų
Puoštų veidelius mūsų.
Ir užmigt mums nepavyktų,
Jeigu dar prieš sapnelius
Neateitum apkabinti,
Pabučiuoti mūsų, tu!
Kartais teikiame tau skausmo,
Ką jau čia ir besakyt.
Bet, kas būtumei be mūsų,
Džiaugsmo savo, tu mamyt!

Gal kas prisimena eilėraštuką kažkaip ... Mama,mano mama,aš tave myliu,tau vejalis šlama... ( reiktu nors to pirmo posmelio )