QUOTE(Elizabeht @ 2007 02 05, 18:50)
KIŠKIO LAUKTUVĖS
Per pakrūmes, pro pakluonę
Bėga kiškis į Vėliuoną.
Skuba jis į parduotuvę -
Pirksiąs ten visiems lauktuvių.
Sau pirks kelnes ir švarkelį,
Savo žmonai pirks skarelę,
Dar pipirų ir saldainių,
O kiškučiams - po riestainį.
Prisipirko kiškis visko,
Nešėsi namo į mišką -
Kelnes išilgai dryžuotas,
Švarką, juosta apvedžiotą,
Žmonai skarą su gėlytėm,
Rausvą, tartum žemuogytę.
Maišą didelį saldainių,
Virtinę baltų riestainių.
Tai švarkelio to gražumas
Ir naujos skaros margumas!
Tai gardumas tų saldainių,
Apvalumas tų riestainių!
Ten, miške, vaikai uogavo,
Kiškio vaišių jie ragavo, -
Kas pyrago, kas saldainių,
Kas riestainių apvalainių.
Ir kalbėjo visas miškas -
Koks dosnus ir geras kiškis
/Juozas Marcinkevičius/
*****
BRIEDIS
Ten, kur eglės skarotos,
Kur barzdoti miškai,
Bėga briedis šakotas,
Dideli jo ragai.
Lekia briedis kaip vėjas.
Mirga miško takai.
Gal jį nerimas veja,
Gal pabaidė vilkai?
Bėga miško galiūnas, -
Jis nebijo vilkų
Stiebias eglių viršūnės
Lig sunkių jo ragų.
Jo bėgimas - lyg skrydis
Išdidus virš gamtos.
Kas išdrįs sulaikyti?
Kas jam kelią pastos?
Lekia girių karalius.
Dunda žemė ilgai.
Viršum miško, virš žalio,
Supas briedžio ragai.
/Juozas Marcinkevičius/
*****
MEŠKIUKŲ MOKYKLA
Už lomelės, ant kalniuko,
Po skarota, po egle,
Įsikūrusi meškiukų
Lepeškiukų mokykla.
Kai rasa žolynus lenkia,
Paukščiai gieda po nakties,
Čia maži meškiukai renkas
Pasisemti išminties.
Moko meškiukus rudnosis -
Mokytojas atidus:
- Gėda bus, jei nežinosit,
Kiek bus - du kartus po du.
- Būtų gėda, būtų gėda, -
Ūkia iš drevės pelėda.
- O be to, nereik užmiršti,
Kiek kojytės turi pirštų,
Kaip vadinas šios gėlytės,
Kur taip skuba skruzdėlytės.
Ir tikrai labai naudinga
Jums žmonių kalbos pramokt,
Su vaikučiais susitinkant,
Pakalbėti, pasijuokt.
Ir kaip dera pasakyti:
"Labą dieną", "labą rytą",
"Kaip gyvuojate, kas naujo",
"Tai uogaujat ar grybaujat"...
- Visa šita sužinosit,
Jei nebūsit tinginiai, -
Sako meškinas rudnosis,
Nusičiaudėjęs skaniai.
- O dabar mes pakartokim,
Tai, ką vakar jūs išmokot.
Kiek korių bus, jeigu korį
Mes pridėsime prie korio? -
Klausia mokytojas oriai.
- Du! - Meškiukai choru sako
(Net linguoja eglės šakos),
Apsilaižo du kartus -
Juk labai gardus medus!
- Taip, atsakėte teisingai.
Mokytis, matau, netingit.
O dabar - raides rašysim.
Aš rašysiu, jūs skaitysit. -
Ir ant belto beržo tošies
Rašo meškinas rudnosis
Didelę, didžiulę raidę,
O meškiukai garsiai skaito:
- Em ir e, dė... ir us...
Šitas žodis... bus... medus.
- Ką gi, skaitot neblogai.
Tad žinokite, vaikai, -
Tas, kas skaito, tas, kas rašo,
Duonos niekados neprašo.
Ne tik duonos - ir medaus,
To geltono ir gardaus. -
Vakare užmiega miškas.
Miega skeltalūpis kiškis,
O meškiukai lepeškojai
Dešimtį korių sapnuoja.
Kai lig šimto jie skaičiuos,
Tai šimtais korius sapnuos.
/Juozas Marcinkevičius/
