Nezinau, ar pilnas eilerastukas, bet labai mielas:
Baravyko ilgas kotas
Samanom zaliom apklotas
Jis kepure ruda turi
Is po lapu meiliai ziuri.
Tai bent grybas, tai kepure
Niekas sitokios neturi.
As namo negrisiu dykas
man krepsely - baravykas!
RUDUO
Aš ruduo, aš vyras rimtas!
Štai gėrybių visas šimtas!
Va, saldaus medaus ąsotis -
Valgykit sveiki lig soties!
Jei negaila kam dantukų -
Prašom saują riešutukų!
Dar turiu grūdų aruodą
Ir taukų didžiausią puodą!
Kriaušių, obuolių pintinė
Irgi dar ne paskutinė!
Aš ruduo, aš vyras rimtas!
Štai gėrybių visas šimtas!
/Kazys Papečkys/
Aš ruduo, aš vyras rimtas!
Štai gėrybių visas šimtas!
Va, saldaus medaus ąsotis -
Valgykit sveiki lig soties!
Jei negaila kam dantukų -
Prašom saują riešutukų!
Dar turiu grūdų aruodą
Ir taukų didžiausią puodą!
Kriaušių, obuolių pintinė
Irgi dar ne paskutinė!
Aš ruduo, aš vyras rimtas!
Štai gėrybių visas šimtas!
/Kazys Papečkys/
BARAVYKAS
Baravyko baltas kotas,
Samanom žaliom užklotas,
Jis kepurę rudą turi,
Iš po lapo rimtas žiūri.
Už kalnų saulutė kilo,
Daug vaikų miške pabiro.
Rinko grybus samanotus
Po sena egle skarota.
Ištuštėjo kadagynai,
Tankūs ir aukšti eglynai.
Po lapu tik baravykas
Pasislėpęs tupi tykiai.
/Leonardas Gutauskas/
Baravyko baltas kotas,
Samanom žaliom užklotas,
Jis kepurę rudą turi,
Iš po lapo rimtas žiūri.
Už kalnų saulutė kilo,
Daug vaikų miške pabiro.
Rinko grybus samanotus
Po sena egle skarota.
Ištuštėjo kadagynai,
Tankūs ir aukšti eglynai.
Po lapu tik baravykas
Pasislėpęs tupi tykiai.
/Leonardas Gutauskas/
Sveikos Mamos. Gal zinot eilerasti apie dazus? As ji zinau is atminties, o noreciau su skirybos zenklais
Daug dezuteje dazu
Vandenelio jiems nesu
Toj dazus praskiesiu,
Piesini nupiesiu...
Papildyta:
Parasysiu labai grazia pasakele.
VOVERYTĖ DARBŠTUOLYTĖ
(Eiliuota pasaka)
Po pušim, šalia takelio
Stovi išpuošta trobelė
Čia gyvena voverytė,
Voverytė darbštuolytė.
Ji gyventi taip įprato:
Gėrė kviapiančią arbatą,
Vakarais ant laiptų savo
Daineles gražias dainavo.
Niekad jai darbų netrūko:
Ji pasiuvo lapei striukę,
O zuikučiui - šlepetes-
Patogias ir dailutes.
Voverytėms - po skarytę,
Ir marškinėlius - lokiukui,
Net pelytei mažutytei -
Rausvą nuostabią suknytę.
Ir džiovino grybukus,
Stropiai gydė žvėriukus.
Viską dirbo voverytė,
Voverytė darbštuolytė
Kartą gervė atskubėjo
Ir su ašarom kalbėjo:
-Tu padėk mums, voveryte,
Voveryte dabštuolyte!
Mano kūdikis gerviukas
Dar visai, visai mažiukas.
Nežinau, kas jam yra, -
Kyla temperatūra.
Metus darbą, voverė
Nuliuoksėjo apžiūrėt
Į pelkyną to gerviuko,
Kurs gulėjo ant melduko.
Inkštė jis balsu gailiu
Ir nevalgė net varlių.
-Greit pasveiksi tu, mažyli,
Na, išgerk miltelį šitą.
O gerviukas buvo vyras -
Nei ožiavosi, nei spyrės.
Kantriai miltelius jis gėrė,
Kol pasveiko, atsikėlė.
Ėmė jis lankom lakstyt,
Virš meldų guviai skraidyt -
Jį pagyrė voverytė,
Voverytė dabštuolytė.
Ir pas ją atėjo vilkas,
Aštriadantis vilkas pilkas.
Apsidairė į šalis
ir pabeldė į duris:
-Aplankyk mus, voveryte,
Voveryte dabštuolyte!
Mat sūnelis negaluoja,
Guli ir liūdnai dejuoja.
Kuo greičiau pas mus tu brauk-
Kaulą iš gerklės ištrauk.
Voverytė negaišavo.
Greit pas vilką atšokavo.
Tuoj vilkiuką apžiūrės -
Toks jau darbas voverės.
O vilkiukas nedejuoja,
Jis bėgioja ir dainuoja.
-Ką tu, vilke, man sakai?-
Jis atrodo gan sveikai!
Vilkas tik nusikvatojo:
-Kuo sveikiausias jis, mieloji!
Priežastis čia paprasta:
Greitai būsi suėsta!
Taip pagavo voverytę,
Voverytę dabštuolytę!
Voverytė nesutriko:
-Tu žinai ką padaryki -
Išsikepk mane ugny.
Nekepta aš neskani.
Vilkas krosnį atidarė
Ir patenkintas jai tarė:
-Lįsk, jei nori, ir skaniu
Virski kuo greičiau kepsniu!
Liuokt į priekį voverė,
Žiūri - dūmtraukio skylė.
Šast - nuo kamino nušoko
Ant vilkų landynės stogo.
Vilkas taško savo pyktį:
-Oi, pabėgs, pabėgs! Laikykit!
Puolė vytis ją, žinia,
Bet užstrigo kamine.
Ten kaip reikiant pasivartė -
Visą kaminą išardė.
O virš stogo tuo metu
Gervės ėmė sukt ratu.
Voverę jos gret pastvėrė -
Vilką aplenkė uvėrų.
Šit ir išpuošta trobelė
Po pušim, šalia takelio.
Vėl sugrįžo voverytė,
Voverytė darbštuolytė!
Bet kai virš laukų ji skrido,
Raktas jos kažkur nukrito. -
Ką daryti? Kas duris
Jai dabar atidarys?
Apsidairiusi liūnai,
Lokį pakvietė jinai.
Atnešė jis raktą storą,
Pūkštė, krapštės - nė iš tolo!
Lapė atnešė raktus,
Bet spyna vis tiek nė krust.
Zuikis spyną netgi graužė -
Tik dantuką nusilaužė.
Briedis taip į spyną tvojo,
Kad net kojom apsiklojo!
Pakalė snapu genys -
Ką daugiau besumanys.
Niekas triūso negailėjo -
Atrakinti negalėjo.
Kiek jie vargo, bet spyna
Užsispyrė, ir gana!
Ir tada atėjo vilkas,
Aštriadantis vilkas pilkas.
-Aš padėsiu jums, draugai:
Vargsit be manęs ilgai.
-Ne, - atsakė voverytė,
Voverytė darbštuolytė.-
Juk mane dar neseniai
Tu suėsti ketinai!
Žvėrys vilką tuoj užpuolė
Ir darbuotis ėmė uoliai:
Kas-kramtyti, kas-draskyti,
Kas-kapoti, kas-vaikyti,
Ir kartoti, ir sakyt:
-Tu nelieski voverytės,
Voverytės darbštuolytės!
Vilkas kaukdamas per krūmus
Kaip strėlė nuo jų nudūmė.
Vėl ramu. Bet kas duris
Vis dėlto atidarys?
Tik staiga gerviukas greitas
Atlėkė, po pievą braidęs -
Atnešė jis iš vienos
Tą raktuką nuo spynos.
Tarp kemsynų atvašynų
Rado jį ir atpažino.
Šeimininkė viens du trys
Atrakino juo duris.
Ėmė ją visi šokdinti,
Į svečius karštai vadinti:
-Aplankyk mus, voveryte,
Voveryte darbštuolyte!
Daug dezuteje dazu
Vandenelio jiems nesu
Toj dazus praskiesiu,
Piesini nupiesiu...
Papildyta:
Parasysiu labai grazia pasakele.
VOVERYTĖ DARBŠTUOLYTĖ
(Eiliuota pasaka)
Po pušim, šalia takelio
Stovi išpuošta trobelė
Čia gyvena voverytė,
Voverytė darbštuolytė.
Ji gyventi taip įprato:
Gėrė kviapiančią arbatą,
Vakarais ant laiptų savo
Daineles gražias dainavo.
Niekad jai darbų netrūko:
Ji pasiuvo lapei striukę,
O zuikučiui - šlepetes-
Patogias ir dailutes.
Voverytėms - po skarytę,
Ir marškinėlius - lokiukui,
Net pelytei mažutytei -
Rausvą nuostabią suknytę.
Ir džiovino grybukus,
Stropiai gydė žvėriukus.
Viską dirbo voverytė,
Voverytė darbštuolytė
Kartą gervė atskubėjo
Ir su ašarom kalbėjo:
-Tu padėk mums, voveryte,
Voveryte dabštuolyte!
Mano kūdikis gerviukas
Dar visai, visai mažiukas.
Nežinau, kas jam yra, -
Kyla temperatūra.
Metus darbą, voverė
Nuliuoksėjo apžiūrėt
Į pelkyną to gerviuko,
Kurs gulėjo ant melduko.
Inkštė jis balsu gailiu
Ir nevalgė net varlių.
-Greit pasveiksi tu, mažyli,
Na, išgerk miltelį šitą.
O gerviukas buvo vyras -
Nei ožiavosi, nei spyrės.
Kantriai miltelius jis gėrė,
Kol pasveiko, atsikėlė.
Ėmė jis lankom lakstyt,
Virš meldų guviai skraidyt -
Jį pagyrė voverytė,
Voverytė dabštuolytė.
Ir pas ją atėjo vilkas,
Aštriadantis vilkas pilkas.
Apsidairė į šalis
ir pabeldė į duris:
-Aplankyk mus, voveryte,
Voveryte dabštuolyte!
Mat sūnelis negaluoja,
Guli ir liūdnai dejuoja.
Kuo greičiau pas mus tu brauk-
Kaulą iš gerklės ištrauk.
Voverytė negaišavo.
Greit pas vilką atšokavo.
Tuoj vilkiuką apžiūrės -
Toks jau darbas voverės.
O vilkiukas nedejuoja,
Jis bėgioja ir dainuoja.
-Ką tu, vilke, man sakai?-
Jis atrodo gan sveikai!
Vilkas tik nusikvatojo:
-Kuo sveikiausias jis, mieloji!
Priežastis čia paprasta:
Greitai būsi suėsta!
Taip pagavo voverytę,
Voverytę dabštuolytę!
Voverytė nesutriko:
-Tu žinai ką padaryki -
Išsikepk mane ugny.
Nekepta aš neskani.
Vilkas krosnį atidarė
Ir patenkintas jai tarė:
-Lįsk, jei nori, ir skaniu
Virski kuo greičiau kepsniu!
Liuokt į priekį voverė,
Žiūri - dūmtraukio skylė.
Šast - nuo kamino nušoko
Ant vilkų landynės stogo.
Vilkas taško savo pyktį:
-Oi, pabėgs, pabėgs! Laikykit!
Puolė vytis ją, žinia,
Bet užstrigo kamine.
Ten kaip reikiant pasivartė -
Visą kaminą išardė.
O virš stogo tuo metu
Gervės ėmė sukt ratu.
Voverę jos gret pastvėrė -
Vilką aplenkė uvėrų.
Šit ir išpuošta trobelė
Po pušim, šalia takelio.
Vėl sugrįžo voverytė,
Voverytė darbštuolytė!
Bet kai virš laukų ji skrido,
Raktas jos kažkur nukrito. -
Ką daryti? Kas duris
Jai dabar atidarys?
Apsidairiusi liūnai,
Lokį pakvietė jinai.
Atnešė jis raktą storą,
Pūkštė, krapštės - nė iš tolo!
Lapė atnešė raktus,
Bet spyna vis tiek nė krust.
Zuikis spyną netgi graužė -
Tik dantuką nusilaužė.
Briedis taip į spyną tvojo,
Kad net kojom apsiklojo!
Pakalė snapu genys -
Ką daugiau besumanys.
Niekas triūso negailėjo -
Atrakinti negalėjo.
Kiek jie vargo, bet spyna
Užsispyrė, ir gana!
Ir tada atėjo vilkas,
Aštriadantis vilkas pilkas.
-Aš padėsiu jums, draugai:
Vargsit be manęs ilgai.
-Ne, - atsakė voverytė,
Voverytė darbštuolytė.-
Juk mane dar neseniai
Tu suėsti ketinai!
Žvėrys vilką tuoj užpuolė
Ir darbuotis ėmė uoliai:
Kas-kramtyti, kas-draskyti,
Kas-kapoti, kas-vaikyti,
Ir kartoti, ir sakyt:
-Tu nelieski voverytės,
Voverytės darbštuolytės!
Vilkas kaukdamas per krūmus
Kaip strėlė nuo jų nudūmė.
Vėl ramu. Bet kas duris
Vis dėlto atidarys?
Tik staiga gerviukas greitas
Atlėkė, po pievą braidęs -
Atnešė jis iš vienos
Tą raktuką nuo spynos.
Tarp kemsynų atvašynų
Rado jį ir atpažino.
Šeimininkė viens du trys
Atrakino juo duris.
Ėmė ją visi šokdinti,
Į svečius karštai vadinti:
-Aplankyk mus, voveryte,
Voveryte darbštuolyte!
Gal kas žinot eilėraštuką apie raudonskruostį pomidorą? 
Maniškiui labai patinka:
Kiškis piškis ilgaausis (rodai du pirštus į viršų prie galvos)
Jis po krūmu prausės prausės (delniukais praustis veiduką)
Suko suko sau ūsus (sukti pirštukais prie skruostukų)
Šiandien eis jis pas vaikus.
Kiškelienė blynus kepė (ploti tai į vieną tai į kitą delniuką)
O kiškučiai sviestu tepė (tepti vienu delniuku kitą)
Tik AUGUSTAS: "cha cha cha!"
Dreba kiškis po egle.
Aš viską rodau ant savęs, o jis ant savęs. Jau seniai šitą eilėraštuką mokam, tai tik kur nors pamato kiškį - iš karto rodo ir sako "Suka suka"
Maniškiui labai patinka:
Kiškis piškis ilgaausis (rodai du pirštus į viršų prie galvos)
Jis po krūmu prausės prausės (delniukais praustis veiduką)
Suko suko sau ūsus (sukti pirštukais prie skruostukų)
Šiandien eis jis pas vaikus.
Kiškelienė blynus kepė (ploti tai į vieną tai į kitą delniuką)
O kiškučiai sviestu tepė (tepti vienu delniuku kitą)
Tik AUGUSTAS: "cha cha cha!"
Dreba kiškis po egle.
Aš viską rodau ant savęs, o jis ant savęs. Jau seniai šitą eilėraštuką mokam, tai tik kur nors pamato kiškį - iš karto rodo ir sako "Suka suka"
QUOTE(Varėnė @ 2006 10 04, 12:07)
POMIDORAS
Vai, koks storas,
Vai, koks storas
Raudonskruostis pomidoras!
Jam saulutė
Veidus dažė,
O lietutis gerti nešė.
Ei, nelieskit
Jo daržely, -
Jis, ko gero,
Plyšti gali.
/V. Palčinskaitė/
Sveikos supermamos
As tai radau toki puslapiuka, kur sudetos vaiku daineles bei eilerastukai (patys ivairiausi)
Ikeliu nuoroda - gal ka sudomins
http://www.biteplius...34-=(1276760336
As tai radau toki puslapiuka, kur sudetos vaiku daineles bei eilerastukai (patys ivairiausi)
Ikeliu nuoroda - gal ka sudomins
http://www.biteplius...34-=(1276760336
Sveikute mamytes!!!!Gal kas zinote kokiu trumou graziu lopsiniu!!!!Labai aciu!
vakar norėjau padėti dukrai deklamuoti (padainuoti) dainelę. išgirdau kad ji žino tik pirmas dvi eilutes. o kaip toliau nebepamenu 
lijo lijo lietus
per karaliaus pietus
.......
Papildyta:
radau
LYJA LYJA LIETUS
Lijo lijo lietus
Per karaliaus pietus
Karalienė verkė
Karaliukai knarkė,
O karalius su draugu 2k
Gėrė vyną po stalu 2k
tik gal dvimečiui vaikui nereikia to vyno 
mes "gersim" pieną po stalu
lijo lijo lietus
per karaliaus pietus
.......
Papildyta:
radau
LYJA LYJA LIETUS
Lijo lijo lietus
Per karaliaus pietus
Karalienė verkė
Karaliukai knarkė,
O karalius su draugu 2k
Gėrė vyną po stalu 2k
tik gal dvimečiui vaikui nereikia to vyno mes "gersim" pieną po stalu
Sveikos SM. Mano dukryte lanko lopseli, o ten aukletoja jiems dainuoja tokia dainele, labai jai patinka, bet zodziu as nezinau, gal kas zinot.
Ejo, ejo meska
nese, nese backa...
ir dar gal kas zinot daineles "Bitute, pilkoji" zodzius??
Ejo, ejo meska
nese, nese backa...
ir dar gal kas zinot daineles "Bitute, pilkoji" zodzius??
QUOTE(kipse @ 2006 10 01, 15:35)
[color=darkviolet]MAMYTĖS IR TĖTUKAI
kaip perskačiau tai lyg ir pro rūką tą eilėraštuką pamenu, bet šiaip tai jis fainas
na, mano prašymas ne visai iš eilėraštukų, bet aš ieškau poemos "Eglė žalčių karalienė", gal kas galit parašyti ją čia (nors ji ir labai netrumpa, gal dalimis?) arba gal žinot kur internete ji visa yra yra?
