Ledo rūmuose nuo seno
Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką
Šaltanosį ledinuką.
Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs, nesustiręs
Bet kur eina, ten ir girias:
Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus,
Kiškį piškį užpustyti,
Ežį kežį užmigdyti.
Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau.
Rašau kaip atsimenu, gali būti neatitikimų 
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų
Galvojo: bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago
Sėdėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu - niekam neduosiu
Tik ratas užliuvo už vėjo
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Lauke pamatė daug sniego
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų
Galvojo: bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago
Sėdėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu - niekam neduosiu
Tik ratas užliuvo už vėjo
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Lauke pamatė daug sniego
čia ne apie seni, bet 
Žu žu žu per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą...
Kiškis piškis stikt iš miego,
Žvilgt pro langą - pilna sniego.
Žu žu žu per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą...
Kiškis piškis stikt iš miego,
Žvilgt pro langą - pilna sniego.
Va o čia mes ką tik su savo zuikiu išmokom trumputį, bet labai šiltą eilėraštuką 
:
E. Selelionis
Snaigė
Papleveno,
Pasisuko
Ir - man tiesiai
Ant delnuko.
- Snaige,
Tu tokia trapi!
Kur lekioji?
Kuo kvepi?
- Raudonšoniais, dideliais
Rudeniniais obuoliais.
Va tik čia ne apie senelį
:E. Selelionis
Snaigė
Papleveno,
Pasisuko
Ir - man tiesiai
Ant delnuko.
- Snaige,
Tu tokia trapi!
Kur lekioji?
Kuo kvepi?
- Raudonšoniais, dideliais
Rudeniniais obuoliais.
Va tik čia ne apie senelį
Mano vaikystes eilerastukas, kurio iki siol nepamirsau 
Ar miske gyveni, seneli?
Bet ten labai salta.
Gal turi sniego nameli?
Toki balta balta.
Kas lovele tau pakloja?
Kai miegucio nori?
Kas dainele padainuoja?
Ar mane sapnuoji?
Ten miske tarp egliu,
Linksma visada
Ar ilga, seneli,
Lapes uodega?
Mes jau su 2,5 suneliu mokomes ir jam labai patinka
Ar miske gyveni, seneli?
Bet ten labai salta.
Gal turi sniego nameli?
Toki balta balta.
Kas lovele tau pakloja?
Kai miegucio nori?
Kas dainele padainuoja?
Ar mane sapnuoji?
Ten miske tarp egliu,
Linksma visada
Ar ilga, seneli,
Lapes uodega?
Mes jau su 2,5 suneliu mokomes ir jam labai patinka
Praejusiais metais mano dukryte darzelyje buvo ismokusi roki eilerastuka:
Kad prisnigo net baisu,
Sniego šuniui lig ausų.
Aš brendu ligi pat kelių,
Nematyti net takelio.
Čiupkim greitai kastuvėlius
Man broliukas sako,
Neateis Kalėdų Senis,
Nes neras jis tako.
O sis is mano vakystes prisiminimu:
Oi tai saltis tai saltukas oi oi oi,
Šala nosis ir veidukas oi oi oi.
Aš to šalčio nebijua, nebijau
Į darželi atėjau, atėjau.
Kad prisnigo net baisu,
Sniego šuniui lig ausų.
Aš brendu ligi pat kelių,
Nematyti net takelio.
Čiupkim greitai kastuvėlius
Man broliukas sako,
Neateis Kalėdų Senis,
Nes neras jis tako.
O sis is mano vakystes prisiminimu:
Oi tai saltis tai saltukas oi oi oi,
Šala nosis ir veidukas oi oi oi.
Aš to šalčio nebijua, nebijau
Į darželi atėjau, atėjau.
cia atsimenu is savo vaikystes:
Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.
Aš sumasčiau, kai Šaltis atkeliaus i čia,
Įdėsiu jo kišenėm paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu?- Paslaptis.
ir dar toks,
tupi kiškis po egle
Egle spygliu be
Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.
Aš sumasčiau, kai Šaltis atkeliaus i čia,
Įdėsiu jo kišenėm paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu?- Paslaptis.
ir dar toks,
tupi kiškis po egle
Egle spygliu be
Stai ir as radau vienoj knygelej
Tai stiprus šaltukas spaudžia.
Baltos snaigės pugą audžia.
Va, ir blizgantis ledukas.
Riestanosės va rogutės.
Tu, žiemuže, nebaisi-
Kailiniuoti mes visi.
na o cia gal per daug kazkoks niurus ir nelinksmas
Bėga alkana žiema,
Bėga didelė bėda.
Jos pėda šalta, skaudi,
Verkia saulė pabaly.
Bėga varganas kiškelis
Ir nusilpusi stirnelė.
Vejas juos tikra bėda,
Šalčio bado kupina .
Tai stiprus šaltukas spaudžia.
Baltos snaigės pugą audžia.
Va, ir blizgantis ledukas.
Riestanosės va rogutės.
Tu, žiemuže, nebaisi-
Kailiniuoti mes visi.
na o cia gal per daug kazkoks niurus ir nelinksmas
Bėga alkana žiema,
Bėga didelė bėda.
Jos pėda šalta, skaudi,
Verkia saulė pabaly.
Bėga varganas kiškelis
Ir nusilpusi stirnelė.
Vejas juos tikra bėda,
Šalčio bado kupina .
Nenoriu bezdziones,
Leles-taip pat ne...
Ko trokstu,Seneli,
Ir tau nezinia...
Sesute man maza
Padek po egle.
Akytem zydrom
Ir suknyte zalia
Leles-taip pat ne...
Ko trokstu,Seneli,
Ir tau nezinia...
Sesute man maza
Padek po egle.
Akytem zydrom
Ir suknyte zalia
Manau šie eilėraštukai puikiai tiks Kalėdų Seneliui ir už tai vaikučiai gaus nuostabių dovanėlių
Eina Šaltis Šaltanosis, eina ir dainuoja.
Žiūri - krūmas kaip jo nosis uogom raudonuoja.
Dyvų dyvas!
Nuogas krūmas
Uogom raudonuoja!
Užsimanė Šaltis uogų, į pusnis įbrido.
O nuo krūmo, pliko, nuogo, uogos purpt nuskrido!
Dyvų dyvas!
Koks čia dyvas?
Sniegenos nuskrido!
Kai temsta sutemsta,
Vaikučiai sumiega,
Šalnos Asilėlis
Į kiemą atbėga.
Atbėga į kiemą,
Žolytę palyti,
Ir bąla pabala
Kaip sniegas žolytė.
Mes nulipdėm Sniego Senį -
Sniego Senį Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis:
- Nesmagu, vaikai, be Senės!
Mes nulipdėm Seniui Senę -
Kaip ir Senis - Besmegenę.
Na, o Senė Besmegenė
Anūkėlių užsimanė.
Mes papustėm delnukus
Ir nulipdėm anūkus.
Mes nulipdėm sniego bobą
Sniego bobai širdį sopa
Nes kaimynas sniego senis
Pasipūtęs besmegenis.
Turi šluotą ir kepurę,
Ir kibirą kiaurą turi,
Dvi akis, sagas dvi turi.
Ir todėl iš aukšto žiūri.
Nelaiminga sniego boba,
Sniego bobai širdį sopa
Taip jau sopa, taip jau sopa,
Kad dejuoja: opa, opa.....
Sniego bobai širdį sopa
Nes kaimynas sniego senis
Pasipūtęs besmegenis.
Turi šluotą ir kepurę,
Ir kibirą kiaurą turi,
Dvi akis, sagas dvi turi.
Ir todėl iš aukšto žiūri.
Nelaiminga sniego boba,
Sniego bobai širdį sopa
Taip jau sopa, taip jau sopa,
Kad dejuoja: opa, opa.....
Bent jau aš iš stovkės laikų prisimenu tokį variantą:
Kyla saulė pamažu
Pro šakas baltų beržų,
Padabinta žolele visa kalva.
Oi kokia diena graži,
Mes ančiukai, mes maži
prie upelio prie sraunaus
kria kria kria kria.
Čia visur kartu mama
Eina mums patardama,
Kad neplauktume tenai, kur sietuva,
Bet labai sunku iškęst,
Nors ir galime nuskęst,
Traukia upės platuma
Kria kria kria kria
Pried.
Pievoj saulė šviečia,
Baigias jau diena,
Mus ratelin kviečia
Ančiukų šokį pašokt mama.
Ten pakalnėje žemai
Mūs namučiai mūs namai,
Prie vartelių stovi ten balta ieva.
Nuo gėlelės prie gėlės,
Ant žiedelio pakelės
Skrenda dūzgia bitė medų nešdama.
Mes užaugsim būtinai,
Bus nebaisūs katinai,
Bus tada su jais visai kita kalba,
Kai išmoksime krypuot
Reiks kur kas toliau žygiuot,
Reiks mamytę užvaduot
Kria kria kria kira.
Pried. ....
Kyla saulė pamažu
Pro šakas baltų beržų,
Padabinta žolele visa kalva.
Oi kokia diena graži,
Mes ančiukai, mes maži
prie upelio prie sraunaus
kria kria kria kria.
Čia visur kartu mama
Eina mums patardama,
Kad neplauktume tenai, kur sietuva,
Bet labai sunku iškęst,
Nors ir galime nuskęst,
Traukia upės platuma
Kria kria kria kria
Pried.
Pievoj saulė šviečia,
Baigias jau diena,
Mus ratelin kviečia
Ančiukų šokį pašokt mama.
Ten pakalnėje žemai
Mūs namučiai mūs namai,
Prie vartelių stovi ten balta ieva.
Nuo gėlelės prie gėlės,
Ant žiedelio pakelės
Skrenda dūzgia bitė medų nešdama.
Mes užaugsim būtinai,
Bus nebaisūs katinai,
Bus tada su jais visai kita kalba,
Kai išmoksime krypuot
Reiks kur kas toliau žygiuot,
Reiks mamytę užvaduot
Kria kria kria kira.
Pried. ....
