Dainelių ir eilėraštukų tekstai

Labai gerų minčių ir idėjų čia pasisėmiau,kai netikėtai gavau vaduoti priešmokyklinę grupę.Ačiū Jums .
Tuo pačiu galiu parekomenduoti knygutę „Pedagoginės pertrauklėlės pradžios mokykloje“,Šiaulių universitetas,2000. Ši knygutė man labai padeda,kai reikia pedagoginių pertraukėlių - yra visokių eilėraštukų,dainelių,rodomų judesiais.Yra aprašyta,kokius judesius daryt.Tikrai rekomenduoju .Sėkmės .

Ar seniai pirkai sia knygele,nes ieskojau knygynuose-niekur nera

AŠ IŠ BIBLIOTEKOS BUVAU PASIĖMUSI .

AS jau nusipirkau,gavau Vagos knygyne.

Sunku rasti graziu eilerasciu teveliui,gal turit graziu

[quote=Snega,2006 04 25, 03:22]
[quote=indruzele,2006 04 21, 03:43]
SPINDULIUKAI

Tai džiaugiasi pienės,
Tai žiūri broliukai,
Oi mirga, oi žaidžia
Gelsvi spinduliukai.

Nuostabus eilerastis Gal kas autoriu zinot?
[/quote]

Salomeja Kaknevičienė iš albumo " spindi Nemuno akys"

KOSTAS KUBILINSKAS

AŠ NEVARGINU TĖVELIO

Kai iš darbo gryžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.

-Tėti, imk mane ant kelių,-
Aš prašau prieidama.
-Tu nevarginki tėvelio,-
Man prikaišioja mama.

-Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėvėliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu.


Tau, tėtuk, tiesiu rankyte -
Tu apglėbk mane tvirtai
Ir pakelk ligi saulytės,
Lig dangaus - aukštai aukštai.

Pats gražiausias, pats stipriausias
Tu esi. Tikrai tikrai.
Prie tavęs aš prisiglausiu
Su tavim man taip gerai.

Jei jūs nieko prieš,radau labai gražių vaikiškų eilėraštukų:

Mano žaislai

Daug labai žaislų turiu,

Pilnas pilnas kambarys.

Jau su baime aš žiūriu –

Kas čia tvarką padarys?

Neprašysiu aš mamytės,

Nesakysiu nieko tėčiui.

Tikrą tvarką padaryti

Vienas pats turėčiau.


Kas prapuolė?

Viens, du, trys ir keturi...

Kiek žaisliukų tu turi?

Sėdi lapė, stovi vilkas,

Po stalu – zuikutis pilkas...

Kur ketvirtas – nematau,

Dingo žaislas – še tai tau.

Kviesiu aš į talką tėtį,

Man jisai turės padėti.

Greit surasime žaisliuką –

Tą pabėgusį šuniuką.

Knygos

Daug lentynoje knygelių

Apie šunį, katę, pelę...

Knygeles mielai vartau,

Paveikslėlius vis matau.

Kol raidžių dar nepažįstu,

Pats skaityti vis nedrįstu.

Aš gražiai pašau mamytės –

Imk knygutę paskaityti.

O tėvelis man jau rodo,

Kaip raides sudėt į žodį.

Svajonė

Jau nesyk sakiau aš tėčiui.

Kur gyvent visad norėčiau.

Ta vieta – žaislų salonas,

Ten vaikams gyvent malonu.

Labanakt

Vakarais lovon netyčia

Vis guluosi su zuikyčiu.

Prisispaudžiam viens prie kito

Ir išmiegam ligi ryto.

Pirmasis žodis

Su raidėm tos kaladėlės –

Tai spalvota abėcėlė.

Aš galiu sudėti žodį,

Man tėvelis jau parodė.

Dėsiu raidę prie raidės,

Mano žodis tuoj skambės.

Vien ir du, vien ir du:

Mano žodis – be klaidų!

Pamiegokim

Miegot nenori zuikis pilkas:

Aš padainuosiu jam dainelę.

Kaip mat užmigo senas vilkas,

Dabar miegos jau ir zuikelis.

Skauda gerklę

Skauda man gerklytę,

Nieko negaliu nuryti...

Reiks arbatos ir medaus,

Gal gerklytė atsigaus...

Pirksiu vėl aš sau ledų,

Nes ledai – labai gardu.

Į parduotuvę

Su mamyte vienudu

Eisim mes į miestą.

Pirksiu aš saldžių ledų,

O mamytė – sviesto.

Piešiu

Duokit man didžiulį lapą,

Tuoj nupiešiu rudą lapę.

Dailiai piešiu jos snukutį –

Bus visai miela laputė.

Mano lapė – tai gražuolė.

Uodega, vaje, prapuolė...

Argi šitaip gali būti?

Reikia uodegos laputei.

Pasivaikščiojimas

Eisim pasivaikščiot, – sako tėtis.

Aš prie lango, ten – lietus.

Tuoj tėtukas ima savo skėtį,

Aš – guminius batukus.

Žalioje pievelėje

Ten – žalia pievelė,

Ten – žalia žolė...

Ten – žali lapeliai,

Ten – žalia varlė...

Rudens spalvos

Jau ruduo. Spalvų – gausybė...

Ir sode, ir miške labai gražu.

Jūs pasakykit man teisybę –

Kur rudenėlis pirko tiek dažų?

Sodiname medelį

Tėtukas trypčioja prie kelio,

Ranka mosuoja man ir šaukia:

"Eik šen, sodinsime medelį,

Tegul žaliuos jis toj palaukėj".

Mes kasam duobę kuo giliau,

Medeliui negailėsime vandens.

Mes nuolat prižiūrėsim jį vėliau,

Ir tas medelis čia ilgai gyvens.

Pas draugus

Vos tik rytą prabundu,

Tuoj lekiu į kiemą.

Daug draugų aš ten randu,

Žaidžiam mes kas dieną.

Švaruolis

Mėgstu šiltą vandenuką,

Visada aš nusiprausęs.

Duokš greičiau muiliuką –

Švarios rankos, švarios ausys.

Jeigu švarios mūs rankytės,

Galima ramiai pietauti.

Pabučiavęs aš mamytę,

Pas draugus galiu keliauti.

Plaukiam valtele

Bėga takas per pievelę,

Mus jis veda prie upelio.

Plauksim mudu valtele,

Tėtis prieky, aš – gale.

Mūsų valtis sparčiai plaukia,

O krante vaikučiai šaukia.

Plaukt visi kartu norėtų,

Tik valtelėj maža vietos.

O paskui pakelsim burę

Ir nuplauksim iki jūros.

Kas miške gyvena

Eisime rytoj į mišką,

Gal sutiksim ten mes kiškį...

Pamatysim gal laputę,

Tokią rudą ir gudrutę...

Ten gyvena vilkas piktas,

Jo geriau mums nesutikti.

Nematysim tik lokių,

Nes nėra pas mus tokių.

Katinas

Mūsų katinas – gudruolis.

Vaikšto tyliai, laksto šuoliais.

Dieną linkęs jis miegoti,

Naktį eis pelių medžioti.

Kur tos pelės pasislėpę?

Gal rūsy, o gal palėpėj?

Prie upelio

Greičiau parodykit man kelią,

Kuris nuvestų prie upelio.

Tenai vanduo skaidrus čiurlena

Ir bangeles į krantą gena.

Pliuškensiuos, kiek tik panorėsiu,

Paskui ant smėlio pagulėsiu.

Laikrodis

Mūsų lakrodis ant sienos

Tiksi naktį, tiksi dieną.

Jo rodyklės sukasi ratu,

Kad visur mes spėtume laiku.

Valandas jisai skaičiuoja

Ir niekuomet nepameluoja.



Jonas Ruminas

Vyšnele, labai šaunūs eilėraštukai
Tokie paprastučiai, lengvai įsimenami ir suprantami

Smagu,kad patiko .
Gal ir kitoms pravers .

Svogūnas

Paūgėjau, psunkėjau,
Niekam blogo nelinkėjau.

Pasakyki, pasakyki,
Tai kodėl kiekvieną sykį,

Svogūnėlį pjaudama,
Braukia ašarą mama?

Tuščiagalvis kopūstas

Išsipuošęs, išsipūstęs
lysvėj maivosi kopūstas:
- Pažiūrėkit į mane:
Juk esu gražus, ar ne?
Mezginėliai išraityti
Ant juodos žemelės švyti.
O švelnumas tos spalvos,
O puošnumas tos galvos!
Aš - darželyje gražiausias.
Aš - daržely protingiausias.-
Išsipuošęs, išsipustęs
Lysvėj maivosi kopūstas.
Tik nežino jis, kas va-
Jo visai tuščia galva!

Peštynės

Stebisi visi vaikai.
Susipyko du draugai.

Vienas žodį, kitas žodį.
Liežuvius abu parodė.

Du berniukai, du mažiukai,
Ėme peštis kaip ožiukai.

Tie ožiukai be ragų.
Net žiūrėti nesmagu.

Juodu pešės gan ilgai-
Kol išdygo jiems ragai.

Juokėsi iš jų vaikai:
Argi pešasi draugai?

Kol kas tiek

Sveikutės

gal kuri turi eilėraštukų apie skaičiukus? Žinau, kad yra knygelė, bet dar neteko pamatyti.

Joje turėtų būti :

Aš turiu galvytę vieną ir t.t.

Vienas- pienas, o kas du?
Du kaciukai po stalu!
Recias svecias kniaukurys
Pasibelde i duris!
O ketvirtas, o ketvirtas...
Jis- palepej uzrakintas!


Siam eil. mes ir jusdesiu susigalvujom, jau abiems mano vaikuciams labai patinka!