Jurgitute, ačiū labai. Tai trauksiu sūneliui
QUOTE(medasta @ 2006 02 22, 23:25)
As irgi! Abiems vaikiams.
Vytė Nemunėlis
Meškiukas Rudnosiukas
Ten miške, kur ėglės ošia,
Po pušim sena, sena
Buvo meškinas Rudnosis,
Rudnosienė jo žmona.
Ir turėjo jie meškiuką,-
Rudnosiuką, kaip ir jie, -
Buvo jis dar be kelnyčių
Ir bėgiojo tik namie.
Vakare, kai tėtis grįžta,
Kai visa šeima namuos,
Sėdi jis šiltam namely,
Klauso pasakų mamos.
Nors už durų švilpia vėjas,
Staugia vilkas už langų, -
Rudnosiukui su tėveliais
Šilta, gera ir smagu.
Šliumpu-pumpu, šliumpu-pumpu
Rudanosis takeliu
Reiks miške jam apžiūrėti
Šimtas bičių avilių.
Kad linksmiau būt iškeliauti,
Palydės jį ir mama,
Rudnosiuką linksmučiuką
Sau ant rankų nešdama.
- Tėti, - sako Rudnosiukas, -
Daug medaus prikopinėk.
Bitė jei norės įgelti,
Šok iš medžio, bėk ir rėk !
-Kam man bėgti, kam man rėkti,
Man bitelė neįgels:
Stori mano kailinėliai
Kur tik lįs, ten įsivels.
Iš medučio bus midučio,
Bus saldainių daug skanių,-
Pavaišinsim saug svetelių,
Daug žvėrelių giminių.
Pavaišinsim vilką-Pilką,
Šarką-Tarką, žvirbliukus,
Pavaišinsim, apdalinsim
Ir gerus žmonių vaikus.
Nepasisekė Rudnosiui
Pas pilkąsias biteles:
Pusė žando jam sukando
Ir subadė rankeles...
Vos įlindo jis į drevę,
Vos tik ims medaus ieškot,
Tuk-tuk-tuk kažin koks kalvis
Kad pradės akin kapot,
Kad pradės kažkas į žandą
Kaip su adatom badyt,-
Nesuspėjo Rudanosis
Nė labryt jam pasakyt.
Nesuspėjo Rudanosis
Nė sudie gerai ištart
Kaip jį šimtas bitinėlių
Ant šakos pradėjo kart...
Bet kiškelis daktarėlis
Bėgo gydyt žvirbliukus
Ir pamatė jis Rudnosį
Kabalduojant ant šakos.
Ranką, žandą jam aprišo,
Jodu patepė storai,
O Rudnosis tarė : - Ačiū,
Ačiū šimtąkart tikrai...
-Iš medaus nevirsi košės,
Iš medaus nebus dešros,-
Tarė meškinas Rudnosis,
Išsikapstęs iš ligos.
Tris savaites išgulėjo,
Raiščių raiščiai ant akių,
O kiek karščio jis turėjo!
Šimtą dešimt be penkių!
Riešutėliais tik maitinos,
Voverytės atneštais,
Cukrumi apibarstytais,
Saldžiam piene išvirtais.
Mat, visas bites pardavęs,
Susikrapštęa pinigų,
Pirko ožką jis iš vilko
Seną, žilą, be ragų
O ožkelė!.. blogo žodžio
Negali žmogus sakyt:
Duoda pieno Rudnosienei
Po du puslitrius kasryt.
Piene verda baravykai
Ir košelė avižų,
Pieną maukia Rudnosiukas,
Net žiūrėt į jį gražu!
Pažadėjo Rudnosiukui
Kartą grybų košės duot
Eik, jis prašo Rudnosienę,
Eik, mamyt, man pagrybuot..
Ir atsakė jam mamytė:
-Vaike, niekų neplepėk.
Ne grybuoja, o grybauja,-
Taip, kaip reikia, taip kalbėk.
Šieną pjauna, morkas rauna,
Bulves kasa - tai žinok
O kol aš iš miško grįšiu,
Niekur neik, namus dabok!
Pilnas miškas kiškių-piškių,
Pilnas varnų, vanagų,-
Jei nenori, kad pagriebtų,
Nekišk nosies iš namų!
-Tai mamyte, - Rudnosiukas
Tarė, - neik tu, negrybauk,
Tu krepšelin kiškį-piškį,
Varną, vanagą pagauk.
-Ne, kalbėjo Rudnosienė,
Dar sustojus tarpdury,-
Varnos, vanagai teskraido,-
Mums ir grybai bus geri.
Kas ten rauda vidur girios.
Kas ten verkia: - Hu-hu-hu
Net zylelės nusiminę
Ir geneliui net graudu
Ar ten briedžiai taip vaitoja,
Ar ten lapės, ar vilkai,
Ar kokie šeši sustoję
Kaukia negeri vaikai?..
Ne, ne briedžiai, ne vilkeliai,
Ne kokie vaikai šeši,-
Tai meškiukas Rudnosiukas,
Jį pažįstam mes visi.
Tai meškiukas taip dūduoja
Ant storųjų: - Hu-hu-hū
Rudnosiukas aimanuoja
Ant laibųjų:- Ai, baugu
Niekur neik, - mamytė sakė,
O aš jos nepaklausiau
Jei namo nebesugrįšiu,
Oi, dar gali būt baisiau
-Meškiau, - tarė voverytė,-
Cit, pakaks, nebedūduok,
Aš žinau, kur gyveni tu,
Na, eime, tik ranką duok!
Pilną krepšį baravykų
Rado girioje mama.
-Visai žiemai pridžiovinsim,-
Tarė sūnui ji linksma.
O meškiukas Rudnosiukas:
-Nedžiovinkim,- sako: - ne!
Kumpai, dešros ir ožiukai
Tegu smilksta kamine.
Tie ožiukai, kur dviem kojom,
Kur bėgioja be ragų,
Tie ožiukai, kur kankina
Daug neklaužadų vaikų.
Kai pasvils jų ilgos barzdos,
Kai pabliaus jie me-ke-ke,
Kiek tik kojos neša, maus jie
Pasislėps kur nors miške.
Baravyką pasodinkim
Kur kamputy ant grindų,-
Gal pernakt išaugs iš vieno
Man baravykiukai du
Ėmė juoktis Rudnosienė:
-Pats grybukas tu esi!..
Kai tave aš pasodinsiu,
Man meškiukai Rudnosiukai
Gal išaugs kokie šeši?..
Grįžo meškinas iš girios,
Atsisėdo pailsėt,-
O už lango kažkas kranksi,
Kažkas burba sau, girdėt:
Kur gyvena ta Rudnosių
Meškinų visa šeima,-
Tas meškiukas Rudnosiukas
Ir jo tėtis su mama?..
-O iš kur atkeliavai tu
Ir koks paukštis tu esi?
Prašom sėst kur nors ant lango,
Ką snape čionai neši?
-Laba diena, - tarė varnas
Jau nudžiugusiu balsu
-Esu mokytojo tarnas,
Tamstai laišką jo nešu.
-Iš tikrųjų! Ką galėtų
Man tame laiške rašyt?..
Ir pradėjo Rudanosis
Pamažu šiaip taip skaityt:
Nuo pir-mos die-nos rugsėjo
Pir-mą sky-rių atdarau,
Savo sūnų Rudnosiuką
Man atvežti įsakau!
Dar visi viščiukai miega,
Kas ten skuba takučiu?
Šviečia mėlynos kelnytės
Ir krepšelis ant pečių.
Tai pradėjo Rudnosiukas
Į mokyklą bėgt kasryt,
Su kitais draugais meškiukais
A B C rimtai skaityt.
Niekad klasėj nesibels jis,
Su draugais vilkais nestaugs,-
Iš meškiuko Rudnosiuko
Tikras meškinas išaugs!
O gerumas! O gudrumas!
Negali atsistebėt.
Ir su mokytoju moka
Jis gražiai pasikalbėt.
Sako: - Mokytojau, kalba
Mano skyriaus mokiniai,
Kad skaityti jums nereikia
Skaito jūsų akiniai
Bet jei aš juos užsidėčiau,
Ar skaitytų už mane?
-Kol raidžių dar nepažįsti,-
Tarė mokytojas: - ne!
Vakare, kai tėtis miega,
Kai visa šeima namuos,
Eina gult ir Rudnosiukas
Ir šiltoj, minkštoj lovelėj
Klauso pasakų mamos.
Klauso pasakų ausytės,
Mato akys pro miegus:
Skrenda skrenda angelėliai,
Nešdami vaikams sapnus
Meškiukas Rudnosiukas
Ten miške, kur ėglės ošia,
Po pušim sena, sena
Buvo meškinas Rudnosis,
Rudnosienė jo žmona.
Ir turėjo jie meškiuką,-
Rudnosiuką, kaip ir jie, -
Buvo jis dar be kelnyčių
Ir bėgiojo tik namie.
Vakare, kai tėtis grįžta,
Kai visa šeima namuos,
Sėdi jis šiltam namely,
Klauso pasakų mamos.
Nors už durų švilpia vėjas,
Staugia vilkas už langų, -
Rudnosiukui su tėveliais
Šilta, gera ir smagu.
Šliumpu-pumpu, šliumpu-pumpu
Rudanosis takeliu
Reiks miške jam apžiūrėti
Šimtas bičių avilių.
Kad linksmiau būt iškeliauti,
Palydės jį ir mama,
Rudnosiuką linksmučiuką
Sau ant rankų nešdama.
- Tėti, - sako Rudnosiukas, -
Daug medaus prikopinėk.
Bitė jei norės įgelti,
Šok iš medžio, bėk ir rėk !
-Kam man bėgti, kam man rėkti,
Man bitelė neįgels:
Stori mano kailinėliai
Kur tik lįs, ten įsivels.
Iš medučio bus midučio,
Bus saldainių daug skanių,-
Pavaišinsim saug svetelių,
Daug žvėrelių giminių.
Pavaišinsim vilką-Pilką,
Šarką-Tarką, žvirbliukus,
Pavaišinsim, apdalinsim
Ir gerus žmonių vaikus.
Nepasisekė Rudnosiui
Pas pilkąsias biteles:
Pusė žando jam sukando
Ir subadė rankeles...
Vos įlindo jis į drevę,
Vos tik ims medaus ieškot,
Tuk-tuk-tuk kažin koks kalvis
Kad pradės akin kapot,
Kad pradės kažkas į žandą
Kaip su adatom badyt,-
Nesuspėjo Rudanosis
Nė labryt jam pasakyt.
Nesuspėjo Rudanosis
Nė sudie gerai ištart
Kaip jį šimtas bitinėlių
Ant šakos pradėjo kart...
Bet kiškelis daktarėlis
Bėgo gydyt žvirbliukus
Ir pamatė jis Rudnosį
Kabalduojant ant šakos.
Ranką, žandą jam aprišo,
Jodu patepė storai,
O Rudnosis tarė : - Ačiū,
Ačiū šimtąkart tikrai...
-Iš medaus nevirsi košės,
Iš medaus nebus dešros,-
Tarė meškinas Rudnosis,
Išsikapstęs iš ligos.
Tris savaites išgulėjo,
Raiščių raiščiai ant akių,
O kiek karščio jis turėjo!
Šimtą dešimt be penkių!
Riešutėliais tik maitinos,
Voverytės atneštais,
Cukrumi apibarstytais,
Saldžiam piene išvirtais.
Mat, visas bites pardavęs,
Susikrapštęa pinigų,
Pirko ožką jis iš vilko
Seną, žilą, be ragų
O ožkelė!.. blogo žodžio
Negali žmogus sakyt:
Duoda pieno Rudnosienei
Po du puslitrius kasryt.
Piene verda baravykai
Ir košelė avižų,
Pieną maukia Rudnosiukas,
Net žiūrėt į jį gražu!
Pažadėjo Rudnosiukui
Kartą grybų košės duot
Eik, jis prašo Rudnosienę,
Eik, mamyt, man pagrybuot..
Ir atsakė jam mamytė:
-Vaike, niekų neplepėk.
Ne grybuoja, o grybauja,-
Taip, kaip reikia, taip kalbėk.
Šieną pjauna, morkas rauna,
Bulves kasa - tai žinok
O kol aš iš miško grįšiu,
Niekur neik, namus dabok!
Pilnas miškas kiškių-piškių,
Pilnas varnų, vanagų,-
Jei nenori, kad pagriebtų,
Nekišk nosies iš namų!
-Tai mamyte, - Rudnosiukas
Tarė, - neik tu, negrybauk,
Tu krepšelin kiškį-piškį,
Varną, vanagą pagauk.
-Ne, kalbėjo Rudnosienė,
Dar sustojus tarpdury,-
Varnos, vanagai teskraido,-
Mums ir grybai bus geri.
Kas ten rauda vidur girios.
Kas ten verkia: - Hu-hu-hu
Net zylelės nusiminę
Ir geneliui net graudu
Ar ten briedžiai taip vaitoja,
Ar ten lapės, ar vilkai,
Ar kokie šeši sustoję
Kaukia negeri vaikai?..
Ne, ne briedžiai, ne vilkeliai,
Ne kokie vaikai šeši,-
Tai meškiukas Rudnosiukas,
Jį pažįstam mes visi.
Tai meškiukas taip dūduoja
Ant storųjų: - Hu-hu-hū
Rudnosiukas aimanuoja
Ant laibųjų:- Ai, baugu
Niekur neik, - mamytė sakė,
O aš jos nepaklausiau
Jei namo nebesugrįšiu,
Oi, dar gali būt baisiau
-Meškiau, - tarė voverytė,-
Cit, pakaks, nebedūduok,
Aš žinau, kur gyveni tu,
Na, eime, tik ranką duok!
Pilną krepšį baravykų
Rado girioje mama.
-Visai žiemai pridžiovinsim,-
Tarė sūnui ji linksma.
O meškiukas Rudnosiukas:
-Nedžiovinkim,- sako: - ne!
Kumpai, dešros ir ožiukai
Tegu smilksta kamine.
Tie ožiukai, kur dviem kojom,
Kur bėgioja be ragų,
Tie ožiukai, kur kankina
Daug neklaužadų vaikų.
Kai pasvils jų ilgos barzdos,
Kai pabliaus jie me-ke-ke,
Kiek tik kojos neša, maus jie
Pasislėps kur nors miške.
Baravyką pasodinkim
Kur kamputy ant grindų,-
Gal pernakt išaugs iš vieno
Man baravykiukai du
Ėmė juoktis Rudnosienė:
-Pats grybukas tu esi!..
Kai tave aš pasodinsiu,
Man meškiukai Rudnosiukai
Gal išaugs kokie šeši?..
Grįžo meškinas iš girios,
Atsisėdo pailsėt,-
O už lango kažkas kranksi,
Kažkas burba sau, girdėt:
Kur gyvena ta Rudnosių
Meškinų visa šeima,-
Tas meškiukas Rudnosiukas
Ir jo tėtis su mama?..
-O iš kur atkeliavai tu
Ir koks paukštis tu esi?
Prašom sėst kur nors ant lango,
Ką snape čionai neši?
-Laba diena, - tarė varnas
Jau nudžiugusiu balsu
-Esu mokytojo tarnas,
Tamstai laišką jo nešu.
-Iš tikrųjų! Ką galėtų
Man tame laiške rašyt?..
Ir pradėjo Rudanosis
Pamažu šiaip taip skaityt:
Nuo pir-mos die-nos rugsėjo
Pir-mą sky-rių atdarau,
Savo sūnų Rudnosiuką
Man atvežti įsakau!
Dar visi viščiukai miega,
Kas ten skuba takučiu?
Šviečia mėlynos kelnytės
Ir krepšelis ant pečių.
Tai pradėjo Rudnosiukas
Į mokyklą bėgt kasryt,
Su kitais draugais meškiukais
A B C rimtai skaityt.
Niekad klasėj nesibels jis,
Su draugais vilkais nestaugs,-
Iš meškiuko Rudnosiuko
Tikras meškinas išaugs!
O gerumas! O gudrumas!
Negali atsistebėt.
Ir su mokytoju moka
Jis gražiai pasikalbėt.
Sako: - Mokytojau, kalba
Mano skyriaus mokiniai,
Kad skaityti jums nereikia
Skaito jūsų akiniai
Bet jei aš juos užsidėčiau,
Ar skaitytų už mane?
-Kol raidžių dar nepažįsti,-
Tarė mokytojas: - ne!
Vakare, kai tėtis miega,
Kai visa šeima namuos,
Eina gult ir Rudnosiukas
Ir šiltoj, minkštoj lovelėj
Klauso pasakų mamos.
Klauso pasakų ausytės,
Mato akys pro miegus:
Skrenda skrenda angelėliai,
Nešdami vaikams sapnus
Mamytes, o gal turite eilerastuku Velykoms? 
turiu kelis Velykoms 
gal kam pravers? tik vat pavadinimų nežinau 
žinau tik tiek, kad autorius Vytė Nemunėlis.
pirmas toks:
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
balandis sušuko:
"Velykos atėjo!"
ir dažo margais kiaušinius.
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
prie tako žibutė
meili pražydėjo
ir džiugina jaunus, senus.
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
Balandis sušuko:
"Velykos atėjo!"
Velykos, Velykos pas mus!
o čia antras:
kaip margutis rieda saulė
per nušvitusį pasaulį.
kaip margutis mėnuo rieda,
o žibutė skleidžia žiedą.
kaip margutis rieda žemė,
kaip margučiai mes visi-
su kepurėm, be kepurių
ir apsiavę, ir basi.
rid rid rid margi margučiai,
o čia čia maži vaikučiai-
jei margučiai neriedės,
ir vaikučiai nedidės.
gal kam pravers? tik vat pavadinimų nežinau žinau tik tiek, kad autorius Vytė Nemunėlis.pirmas toks:
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
balandis sušuko:
"Velykos atėjo!"
ir dažo margais kiaušinius.
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
prie tako žibutė
meili pražydėjo
ir džiugina jaunus, senus.
klanais ir klaneliais
vanduo nupliuškėjo.
Balandis sušuko:
"Velykos atėjo!"
Velykos, Velykos pas mus!
o čia antras:
kaip margutis rieda saulė
per nušvitusį pasaulį.
kaip margutis mėnuo rieda,
o žibutė skleidžia žiedą.
kaip margutis rieda žemė,
kaip margučiai mes visi-
su kepurėm, be kepurių
ir apsiavę, ir basi.
rid rid rid margi margučiai,
o čia čia maži vaikučiai-
jei margučiai neriedės,
ir vaikučiai nedidės.
B.Masiliauskienė
Nebėra žiemos nė kvapo!
Ir negaila jos, tiesa?
Tarp melsvų pernykščių lapų,
Kas ten žiba?Gal rasa?
Ne rasa - žibutės juokias!
Kaip dangus - melsvai, melsvai...
Nematei? Tai nieko tokio!
Gal miške dar nebuvai?
Prisiskinsime žibučių -
Bėgsim marginti margučių!
Ir dar vienas tos pačios autorės
Pabaliuos purienos,
Gelsvos kaip ančiukai.
Pailgėjo dienos,
Skleidžiasi kačiukai.
Puošia žemę saulė -
Pilkumos neliko!
Puošk ir tu pasaulį!
Ir linksmų Velykų!
Nebėra žiemos nė kvapo!
Ir negaila jos, tiesa?
Tarp melsvų pernykščių lapų,
Kas ten žiba?Gal rasa?
Ne rasa - žibutės juokias!
Kaip dangus - melsvai, melsvai...
Nematei? Tai nieko tokio!
Gal miške dar nebuvai?
Prisiskinsime žibučių -
Bėgsim marginti margučių!
Ir dar vienas tos pačios autorės
Pabaliuos purienos,
Gelsvos kaip ančiukai.
Pailgėjo dienos,
Skleidžiasi kačiukai.
Puošia žemę saulė -
Pilkumos neliko!
Puošk ir tu pasaulį!
Ir linksmų Velykų!
Aciu aciu aciu
O gal kuri nors žinote eilėraštukų, dainelių išleistuvėms (darželinukų, pradinukų, dešimtokų, dvyliktokų)
QUOTE(Jurgitutė @ 2006 03 01, 14:09)
O gal kuri nors žinote eilėraštukų, dainelių išleistuvėms (darželinukų, pradinukų, dešimtokų, dvyliktokų)
SUDIE MOKYKLAI (nezinau autoriaus)
Sudie mokyklos suole,
Sudie ir tau, skambuti,
Ne visada norėjai
Tu tikras draugas būti.
Po pertraukos į klasę
Šaukei visus, skubėjai,
O pamokos nemokant,
Ilgai nesuskambėjai.
Žemėlapi, sudievu,
Sudie, lenta juodoji,
jau mus upeliai kviečia,
Balti berželiai moja.
Sudie, mokyklos kieme,
Kur žaidėme ir šokom -
Mes niekad neužmiršim,
Ką žiemą čia išmokom.
Dar vienas
Nuoširdų ačiū tariam
Už mokslą ir žinias,
Už darbą nuolatinį
Per ištisas dienas.
Ką mokėt neužmiršim
Ir saugosim tvirtai.
Mes būsim pavyzdingi
Mokykloj mokiniai.
Ir dar nemazai turiu visokiu eileraštukėlių ta tema
QUOTE(Agile @ 2006 03 01, 20:52)
Labai ačiū
Jei kada turėsi laiko ir noro, tai parašyk dar
o as tik apie batukus moku eilerastuka 
