Įkraunama...
Įkraunama...

Su angelų sparnais gimusios MONOAMNIONINES dvynės

Skaitant sia istorija, kazkodel pajutau tokia siluma, sklindancia is jos, matyt, tai tavo dvi mergytes ja skleide, skleidzia ir skleis... Asaros kaip pupos ridenosi skruostais. Stiprybes, vidines ramybes ir gerio, daug daug daug gerio tavo gyvenime...
Atsakyti
Istiesu pamokanti istorija....... stiprybes jusu seimai verysad.gif
Atsakyti
uz dvieju dieneliu mano maziukiu pirmasis gimtadienis butu buves...
Atsakyti
Skaudu, bet nieko nebepakeisi. Net apsiverkiau. Laikykis, tikek kad sekanti nestuma nesiosi mergyte, bet nesiek jos su savo 2 angeleliais, tegul ji tiesiog buna JI 4u.gif
Atsakyti
Skaitant nevalingai ašaros bėga, o Tau viską išgyvent teko...
Ramybės jums ir tikėkit - sulauksit dar mergytės.
Atsakyti
Liūdna verysad.gif Nors praėjo jau gana daug laiko, tikiu, kad skausmas netapo mažesnis, tik kitoks... Stiprybės Jums ir lūkesčių išsipildymo 4u.gif
Atsakyti
verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(antuke @ 2008 10 19, 14:49)

antuke, viskas bus gerai, Dievulis sudėlioja kirčius ten kur reikia, viena ranka atima, o kita duoda. Tik stiprūs išbandymai grūdina asmenybę, o kartu ir šeimą į tvirtą kumštį suima.
Aš dabar vėl džiaugiuosi mažyliu, tačiau iš širdies niekas neištrins ir Angeliuko, palikusio mus prieš 10 metų.... verysad.gif
Atsakyti
cray.gif
Atsakyti
Skaudi istorija verysad.gif Skaiciau,o kunu ejo surpuliukai....
Laikykites teveliai!
Atsakyti
QUOTE(jolaxus @ 2008 10 20, 14:45)
antuke, viskas bus gerai, Dievulis sudėlioja kirčius ten kur reikia, viena ranka atima, o kita duoda. Tik stiprūs išbandymai grūdina asmenybę, o kartu ir šeimą į tvirtą kumštį suima.
Aš dabar vėl džiaugiuosi mažyliu, tačiau iš širdies niekas neištrins ir Angeliuko, palikusio mus prieš 10 metų.... verysad.gif


butent, as irgi taip manau...
aina sau, dar neikada sitaip neverkiau, kazka skaitydama... kokia liudna ir uz sirdies griebianti istorija... Didziausios stiprybes 4u.gif
Atsakyti
[quote=antuke,2007 11 26, 10:00]
Likus keturioms dienoms iki operacijos pajutau savo mergyčių paskutinį judesį.. Iškart nesupratau, jog tai jų paskutinis judesys.. Jį įsiminiau todėl, kad jis buvo nepaprastai švelnus ir nestiprus.. Suvokimas, kad kažkas ne taip, atėjo tik po keleto valandų, kai atsiguliau miegoti.. Štai tada ir pamačiau, kad mergytės neatsako į mano paspaudimus..

Vyras ir mano mama pasakė, kad man neleis pamatyti mano mergyčių..




Tarsi skaityčiau savo istoriją verysad.gif tik pas mane buvo viena mergytė verysad.gif Užjaučiu... labai labai console.gif angel_sadangel.gif

Ir man mama su mano vyru ir medikais uždraudė žiūrėti į vaikelį. Pats vyras apžiūrėjo ir atsisveikino už mus abu... o man neleido. Ir visą laiką laikiau nuoskaudą dėl to... Bet paskaičiusi tavo istoriją, net pagalvojau, kad gal ir gerai, kad nemačiau.... mano širdis ir nervai būtų neatlaikę, nebebūčiau sugebėjusi atsistoti ant kojų, turbūt visą laiką ma tas dukrytės vaizdas stovėtų akyse.

Maniau, kad esu labai stipri, bet tu tikrai už mane stipresnė unsure.gif Laikykis ir nenustok tikėti
Atsakyti