.... žodžių čia būtų per mažai......
Zodziu truksta,asaros upeliais bega,sirdis plysta.........
Noriu palinketi jusu seimai,kantrybes,stiprybes,istvermes ir daug daug meiles
Ir kai ateis metas Dievulis atsius jums mergyte,jusu ANGELIUKES jos paprasys savo mamytei ,tik turi praieti laiko,kad skausmas,sirdgela uzsimirstu.
Sekmes Jums
Noriu palinketi jusu seimai,kantrybes,stiprybes,istvermes ir daug daug meiles
Ir kai ateis metas Dievulis atsius jums mergyte,jusu ANGELIUKES jos paprasys savo mamytei
,tik turi praieti laiko,kad skausmas,sirdgela uzsimirstu.Sekmes Jums
Kaip skaudu...truksta zodziu...asaros rieda...
Stiprybes Jusu seimai...
Stiprybes Jusu seimai...
Anadien pamaciau mergyte gatvej ir nejucia mintyse pagalvojau, kad nepamatysiu kaip mano mergytes auga. Taip susigraudinau ir sirdi suspaude, kad kelias dienas buvau prislegta.. 
Antuke, daznai pagalvoju apie tave ir tavo angeliukes 
Kai perskaiciau apie tavo nelaime nestukiu pokalbiuose, pati buvau tik tik suzinojus apie savo nestuma. Verkiau. O vienuolikta savaite paaiskejo, kad ir manyje plaka ne viena, o dvi mazytes sirdeles. Gimineje dvyniu nebuvo, nuo nevaisingumo nesigydziau , KT irgi nevartojau. Ziurejau i si stebukla kaip i Dievo dovana. Bet kazkodel is galvos neisejo tavo istorija - suvokimas , kaip tai trapu ir baime tarsi Damoklo kardas kabojo virs manes viso nestumo metu.
Jau pacios pirmos echoskopijos metu, kai diagnozavo dvynius, gydytoja nuramino, kad tarp mano zuikiu yra pertvarele, tai ramino, nors iki pat gimdymo niekas negalejo pasakyti, kiek placentu turi mano lelytes, o tu pati nestukiu pasnekesiuose kazkada uzsiminei, kad vaikuciai ta pertvara gali perplesti. Mano gydytoja tai paneige.
Pilvukas augo, saugojau save kaip niekad, vaiksciojau kaip su krikstolo rutuliu ant galvos. Gal todel jokiu komplikaciju nebuvo ir priesingai nei daugelis dvigubu nestukiu, isvengiau ligonines. I dekreta isejau menesiu anksciau - panaudojau visas sukauptas atostogas. Planavau isejus atostogu prasinesti per parduotuves pirkdama kraiteli... Zlugo mano planai - vaikscioti buvo sunku, dusdavau, todel paskutini trimestra uzsidariau tarp keturiu sienu ir auginau savo pilvelio gyventojas - echoskopas zadejo dvi mergytes Pragulinejau iki 38 savaites, taciau mano stebukleliai ne nemane atidaryti duru i si pasauli. Draske priestaringi jausmai - norejosi isnesiot visas 40 sav., bet siurpa kele vien mintis aipe tavo angeliukus, o ir gydytoja prmigtynai siule gultis i klinikas intensyviai prieziurai. Atsiguliau. Per savaite niekas nepasikeite - kaklelis vertis nenorejo, vandenys begti - tuo labiau. Paskutinem dienom sodino ant lektuvo ir bande kazkaip paspartinti reikala - nenoriu to prisimint, pojuciai ne is maloniuju. Isprovokavo saremius, jie prasidejo vakare, dar svelnus ir beveik neskausmingi, ryte virto i kazka rimtesnio. Sirdis virpejo - jau! Iskeliavau i gimdykla, mano dziaugsmeliai buvo isitaise galvytem zemyn, tad tikejausi pagimdyt naturaliai. Praleisiu ir neaprasinesiu "dziaugsmu", patirtu gimdykloje. Pasakysiu tik tiek, kad prasaremiavus iki pat vakaro skubos tvarka buvau nuvezta i operacine - sustojo gimdymo veikla. Koridorius, sviesos... kaip kokiam filme. O ten tas palaimingas klyksmas, tiesa vieno vaiko, klyksmas, ir tik po kurio laiko daug silpnesnis - antro. "19:03 mergyte", "19:03 mergyte" - sia fraze isgirdau du kartus 
Tik veliau suzinojau, kodel neverke pirmoji dukryte - gime pridusus, o ir daugiau bedeliu buvo, del kuriu beveik menesi praleidom ligoninese, bet siandien su jom esame sekmingai susitvarkiusios - mano dukrytems jau 3 men.
Kodel sis pasakojimas patalpintas cia, o ne kaip atskira gimdymo istorija? I pooperacine palata atejusios gydytojos pirma fraze buvo: "Tai, kad jos gime yra stebuklas. Ar jus zinojot, kad jos dalinosi vienu vadenmaisiu?" Viskas, kas nebuvo nutirpe po narkozes, nutirpo po siu zodziu. Pasirodo, arba echskopas melavo ("seseliu mokslas"), arba pertvara plyso nuo vandenu slegio (pacios mazyles vis gi nepajegios suplesyt tos pleves), o kada tai ivyko - neaisku...
Aciu, Antuke, kad pasidalinai savo patirtim, tavo isgyventas skausmas padejo suvokti stebuklo, kuriuo dabar dziaugiuosi masta. Gal mano istorija kam nors suteiks vilties
Kai perskaiciau apie tavo nelaime nestukiu pokalbiuose, pati buvau tik tik suzinojus apie savo nestuma. Verkiau. O vienuolikta savaite paaiskejo, kad ir manyje plaka ne viena, o dvi mazytes sirdeles. Gimineje dvyniu nebuvo, nuo nevaisingumo nesigydziau , KT irgi nevartojau. Ziurejau i si stebukla kaip i Dievo dovana. Bet kazkodel is galvos neisejo tavo istorija - suvokimas , kaip tai trapu ir baime tarsi Damoklo kardas kabojo virs manes viso nestumo metu.
Jau pacios pirmos echoskopijos metu, kai diagnozavo dvynius, gydytoja nuramino, kad tarp mano zuikiu yra pertvarele, tai ramino, nors iki pat gimdymo niekas negalejo pasakyti, kiek placentu turi mano lelytes, o tu pati nestukiu pasnekesiuose kazkada uzsiminei, kad vaikuciai ta pertvara gali perplesti. Mano gydytoja tai paneige.
Pilvukas augo, saugojau save kaip niekad, vaiksciojau kaip su krikstolo rutuliu ant galvos. Gal todel jokiu komplikaciju nebuvo ir priesingai nei daugelis dvigubu nestukiu, isvengiau ligonines. I dekreta isejau menesiu anksciau - panaudojau visas sukauptas atostogas. Planavau isejus atostogu prasinesti per parduotuves pirkdama kraiteli... Zlugo mano planai - vaikscioti buvo sunku, dusdavau, todel paskutini trimestra uzsidariau tarp keturiu sienu ir auginau savo pilvelio gyventojas - echoskopas zadejo dvi mergytes
Pragulinejau iki 38 savaites, taciau mano stebukleliai ne nemane atidaryti duru i si pasauli. Draske priestaringi jausmai - norejosi isnesiot visas 40 sav., bet siurpa kele vien mintis aipe tavo angeliukus, o ir gydytoja prmigtynai siule gultis i klinikas intensyviai prieziurai. Atsiguliau. Per savaite niekas nepasikeite - kaklelis vertis nenorejo, vandenys begti - tuo labiau. Paskutinem dienom sodino ant lektuvo ir bande kazkaip paspartinti reikala - nenoriu to prisimint, pojuciai ne is maloniuju. Isprovokavo saremius, jie prasidejo vakare, dar svelnus ir beveik neskausmingi, ryte virto i kazka rimtesnio. Sirdis virpejo - jau! Iskeliavau i gimdykla, mano dziaugsmeliai buvo isitaise galvytem zemyn, tad tikejausi pagimdyt naturaliai. Praleisiu ir neaprasinesiu "dziaugsmu", patirtu gimdykloje. Pasakysiu tik tiek, kad prasaremiavus iki pat vakaro skubos tvarka buvau nuvezta i operacine - sustojo gimdymo veikla. Koridorius, sviesos... kaip kokiam filme. O ten tas palaimingas klyksmas, tiesa vieno vaiko, klyksmas, ir tik po kurio laiko daug silpnesnis - antro. "19:03 mergyte", "19:03 mergyte" - sia fraze isgirdau du kartus Tik veliau suzinojau, kodel neverke pirmoji dukryte - gime pridusus, o ir daugiau bedeliu buvo, del kuriu beveik menesi praleidom ligoninese, bet siandien su jom esame sekmingai susitvarkiusios - mano dukrytems jau 3 men. Kodel sis pasakojimas patalpintas cia, o ne kaip atskira gimdymo istorija? I pooperacine palata atejusios gydytojos pirma fraze buvo: "Tai, kad jos gime yra stebuklas. Ar jus zinojot, kad jos dalinosi vienu vadenmaisiu?" Viskas, kas nebuvo nutirpe po narkozes, nutirpo po siu zodziu. Pasirodo, arba echskopas melavo ("seseliu mokslas"), arba pertvara plyso nuo vandenu slegio (pacios mazyles vis gi nepajegios suplesyt tos pleves), o kada tai ivyko - neaisku...
Aciu, Antuke, kad pasidalinai savo patirtim, tavo isgyventas skausmas padejo suvokti stebuklo, kuriuo dabar dziaugiuosi masta. Gal mano istorija kam nors suteiks vilties
Aciu sypsenele, uz tavo istorija. Stebuklu buna. Monoamniotiniu dvyniu daugeja ir daugeja. Deja, labai labai baisu, kai neteisingai diagnozuojama. Juk tu, net nezinodama, labai labai rizikavai. Juk galejo buti ir kita baigtis. Norint isvengti tokios baigties, reikia operuotis 32 savaite. Jau geriau simtu procentu tureti vaikucius, nei rizikuoti ir laukti ilgiau.. Geriau inkubatoriai, nei du karsteliai... Kai buvau nestuke, as perskaiciau keleta tokiu laimingu istoriju kaip tavo. Del to ir rizikavau, nes maniau, kad jei kitom pavyko, pavyks ir man. Deja.. Todel, labai noreciau, kad tavo istorija kitoms ikveptu didele didele vilti ir padrasintu, bet kartu jos visos operuotusi 32 savaite ir jokiais budais ne veliau.
Sypsenyte,
Vis niekaip neiseina tavo istorija is galvos. Taip dziaugiuos, kad ji laiminga!! Bet taip apmaudu, kad daktarai gali taip stipriai klysti!!! Juk tai gali lemti gyvybe ir mirti. Gerai, kad tau laiku padare CP. Juk naturaliai begimdant galejo mergytes uzverzti babagysles arba uzsmaugti viena kita. Baisu..
Tu tikrai gimei po laiminga zvaigzde, linkiu tavo mergaiciukems augti sveikoms ir grazioms bei laimingoms
Vis niekaip neiseina tavo istorija is galvos. Taip dziaugiuos, kad ji laiminga!! Bet taip apmaudu, kad daktarai gali taip stipriai klysti!!! Juk tai gali lemti gyvybe ir mirti. Gerai, kad tau laiku padare CP. Juk naturaliai begimdant galejo mergytes uzverzti babagysles arba uzsmaugti viena kita. Baisu..
Tu tikrai gimei po laiminga zvaigzde, linkiu tavo mergaiciukems augti sveikoms ir grazioms bei laimingoms
Perskaiciau as sias dvi istorijas.Nuo pirmosios zliumbiau iki uzsikukciojimo.Tokie dalykai turi buti viesynami.Kad tokiu dvinuku gyvenima isciuose reikia labai idemai stebeti tiek mamoms tiek gyditojams.
Ir dziugu kad kita istorija baigesi laimingai.
Abiems mamytems po buketuka roziu su bucinukais.Laikykites.Styprekit ir bukit atkaklios.
Ir dziugu kad kita istorija baigesi laimingai.
Abiems mamytems po buketuka roziu su bucinukais.Laikykites.Styprekit ir bukit atkaklios.
Perskaičiau istoriją apie dvynukes, verkiau taip- kaip niekad, taip lyg jos būtų mano vaikeliai. Nematau klaviatūros per ašaras. Dieve, kaip aš jus užjaučiu. Žinau, jums nuo to nė kiek negeriau, bet taip skauda. O kaip jum skauda.... Bet esu aukštesnėm jėgom dėkinga, kad turiu sūnelį, glaudžiu prie širdies. Visoms esamoms ir būsimom dvynukų mamytėms, linkiu sveikatytės, tvirtybės. O jums Antuke linkiu nursiraminimo, melskitės už mažiukės. Jos tikri jūsų angeliukai.
O dieve.. dar dviem angelelias danguje daugiau..
