Skaitau jau ne pirmą kartą, ir vis tiek kaskart verkiu.....
Jau maniau, kad viskas.. Skaumas nurimo.. Klydau.. Vakar buvom ant kapo mergyciu, nes ketinam isvziuoti toli.. Ir emiau verkti.. Taip sirdi spaudzia, kad negalesiu kada panorejusi ant ju kapelio geliu padeti.. zinau, kad kapas tai tera ju ilsejimosi vieta, o jos -tai angeliukai, kurie visad salia.. Bet negera sirdziai ir tiek..
Gerai tik, kad yra tiek darbu, rupesciu, ner kada dejuoti, verkti.. Pasimirsti.. O ir mergytes nenoretu matyti manes liudnos.. O vis gi laisvomis minutemis as negaliu apie jas negalvoti..
Gerai tik, kad yra tiek darbu, rupesciu, ner kada dejuoti, verkti.. Pasimirsti.. O ir mergytes nenoretu matyti manes liudnos.. O vis gi laisvomis minutemis as negaliu apie jas negalvoti..
QUOTE(antuke @ 2008 02 13, 15:30)
Jau maniau, kad viskas.. Skaumas nurimo.. Klydau.. Vakar buvom ant kapo mergyciu, nes ketinam isvziuoti toli.. Ir emiau verkti.. Taip sirdi spaudzia, kad negalesiu kada panorejusi ant ju kapelio geliu padeti.. zinau, kad kapas tai tera ju ilsejimosi vieta, o jos -tai angeliukai, kurie visad salia.. Bet negera sirdziai ir tiek..
Gerai tik, kad yra tiek darbu, rupesciu, ner kada dejuoti, verkti.. Pasimirsti.. O ir mergytes nenoretu matyti manes liudnos.. O vis gi laisvomis minutemis as negaliu apie jas negalvoti..
Gerai tik, kad yra tiek darbu, rupesciu, ner kada dejuoti, verkti.. Pasimirsti.. O ir mergytes nenoretu matyti manes liudnos.. O vis gi laisvomis minutemis as negaliu apie jas negalvoti..
turi būti stipri, dėl savo Vytautėlio.
kaip graudu,net apsiverkiau 
stiprybes jum 
stiprybes jum
atsimenu, neiskenciau ir budama 
skaiciau tavo istorija. Verkiau, nes taip liudnai, bet taip siltai parasei... 
Deja, musu mergytei irgi buvo nelemta gimti lygiai pries savaite budama 20 savaiciu turejo isvysti si pasauli ir tapti musu angeliuku... kol kas zinom, kad ja nuzude infekcija, o tiksliau gal ka suzinosim kita savaite. Nors iki to laiko kuo puikiausiai augo ir viena nakti tiesiog nubego vandenys, UG rode, kad ji gyva, as jauciau jos spyrius net skatinant gimdyma... Labai sunku ir liudna, bet zinau, kad turiu buti stipri, nes noriu kuo greiciau buti MAMA ir matyti savo vaikuti kasdien salia... Ir zinau, kad musu mazoji mergyte visada sedi man ant peties... mazas angeliukas.... 
skaiciau tavo istorija. Verkiau, nes taip liudnai, bet taip siltai parasei... Deja, musu mergytei irgi buvo nelemta gimti lygiai pries savaite budama 20 savaiciu turejo isvysti si pasauli ir tapti musu angeliuku... kol kas zinom, kad ja nuzude infekcija, o tiksliau gal ka suzinosim kita savaite. Nors iki to laiko kuo puikiausiai augo ir viena nakti tiesiog nubego vandenys, UG rode, kad ji gyva, as jauciau jos spyrius net skatinant gimdyma... Labai sunku ir liudna, bet zinau, kad turiu buti stipri, nes noriu kuo greiciau buti MAMA ir matyti savo vaikuti kasdien salia... Ir zinau, kad musu mazoji mergyte visada sedi man ant peties... mazas angeliukas....
[Perskaicius jusu istorija is karto iskilo klausimas, kodel, kodel Dievas taip baudzia. Nors yra posakis, isbandymai, nebuna skirti veltui ir jie skiriami tiems zmonems, kurie gali juos pakelti. Tad JUS esat isties labai stiprus dvasiskai, dziaugiuosi kartu su jumis, kad galit ir mokat attsitiesti. 
Siuo metu as pati auginu mergyte, jei jau 1,7m ir negaliu isivaizduoti, jei sis isbandymas butu skirtas man, ar as taip pat buciau tokia stipri?! Tik perskaicius supratau, kad iki siol dauk ko nemokejau vertinti, kad pykau, ant mazosios, kai ji naktimis verkdavo, kai zyzdavo vakarais, pasiemiau savo mazyle ant keliu ir stipriai apkabinau, prizadejau ir sau ir jei, kad nuo siol busiu daug atsakingesne ir siltesne mamyte. Aciu jums, kad padejot suvokti laiku, kol mama mazyliui tai viskas, juk as jai siuo metu esu pati reikalingiausia ir mokslai, darbai bei nuolatinis begimas ir kasdieniniai rupesciai, kartais uzgozia viska. ACIU JUMS,KAD PADEJOT SUSIVOKTI, KAS YRA SVARBIAUSIA.
p.s. taip taip, mielos mamytes, musiu leliukai, tai yra uz viska svarbiau.
Siuo metu as pati auginu mergyte, jei jau 1,7m ir negaliu isivaizduoti, jei sis isbandymas butu skirtas man, ar as taip pat buciau tokia stipri?! Tik perskaicius supratau, kad iki siol dauk ko nemokejau vertinti, kad pykau, ant mazosios, kai ji naktimis verkdavo, kai zyzdavo vakarais, pasiemiau savo mazyle ant keliu ir stipriai apkabinau, prizadejau ir sau ir jei, kad nuo siol busiu daug atsakingesne ir siltesne mamyte. Aciu jums, kad padejot suvokti laiku, kol mama mazyliui tai viskas, juk as jai siuo metu esu pati reikalingiausia ir mokslai, darbai bei nuolatinis begimas ir kasdieniniai rupesciai, kartais uzgozia viska. ACIU JUMS,KAD PADEJOT SUSIVOKTI, KAS YRA SVARBIAUSIA.
p.s. taip taip, mielos mamytes, musiu leliukai, tai yra uz viska svarbiau.
QUOTE(gedra1978 @ 2008 02 14, 19:09)
[Perskaicius jusu istorija is karto iskilo klausimas, kodel, kodel Dievas taip baudzia. Nors yra posakis, isbandymai, nebuna skirti veltui ir jie skiriami tiems zmonems, kurie gali juos pakelti. Tad JUS esat isties labai stiprus dvasiskai, dziaugiuosi kartu su jumis, kad galit ir mokat attsitiesti.
Siuo metu as pati auginu mergyte, jei jau 1,7m ir negaliu isivaizduoti, jei sis isbandymas butu skirtas man, ar as taip pat buciau tokia stipri?! Tik perskaicius supratau, kad iki siol dauk ko nemokejau vertinti, kad pykau, ant mazosios, kai ji naktimis verkdavo, kai zyzdavo vakarais, pasiemiau savo mazyle ant keliu ir stipriai apkabinau, prizadejau ir sau ir jei, kad nuo siol busiu daug atsakingesne ir siltesne mamyte. Aciu jums, kad padejot suvokti laiku, kol mama mazyliui tai viskas, juk as jai siuo metu esu pati reikalingiausia ir mokslai, darbai bei nuolatinis begimas ir kasdieniniai rupesciai, kartais uzgozia viska. ACIU JUMS,KAD PADEJOT SUSIVOKTI, KAS YRA SVARBIAUSIA.
p.s. taip taip, mielos mamytes, musiu leliukai, tai yra uz viska svarbiau.
Siuo metu as pati auginu mergyte, jei jau 1,7m ir negaliu isivaizduoti, jei sis isbandymas butu skirtas man, ar as taip pat buciau tokia stipri?! Tik perskaicius supratau, kad iki siol dauk ko nemokejau vertinti, kad pykau, ant mazosios, kai ji naktimis verkdavo, kai zyzdavo vakarais, pasiemiau savo mazyle ant keliu ir stipriai apkabinau, prizadejau ir sau ir jei, kad nuo siol busiu daug atsakingesne ir siltesne mamyte. Aciu jums, kad padejot suvokti laiku, kol mama mazyliui tai viskas, juk as jai siuo metu esu pati reikalingiausia ir mokslai, darbai bei nuolatinis begimas ir kasdieniniai rupesciai, kartais uzgozia viska. ACIU JUMS,KAD PADEJOT SUSIVOKTI, KAS YRA SVARBIAUSIA.
p.s. taip taip, mielos mamytes, musiu leliukai, tai yra uz viska svarbiau.
as jau si karta nebekeliau klausimo Kodel, nes tiesiog norisi kuo greiciau eit tolyn...
Beje, as irgi po pirmojo nesekmingo nestumo galvojau, kad neisgyvenciau, jei kazkas nutiktu velesniam nestume... manau, kol nep-atiri kazko savo kailiu, tol atrodo, kad nesugebetum istvert... Bet dabar tikrai jauciuosi daug stipresne, nors ir kaip ziauriai skamba, po tokiu dalyku tampi daug stipresne... aisku, buciau labai laiminga, jei nebutu reikeje viso sito patirt...
Žinau viena:skausmas nurims , kai susitaikysi su tuo , kas įvyko. Kodėl taip įvyko galbūt suprasi vėliau . Tik jokiu būdu nekaltink savęs , kad kažką padarėi ne taip: JUK NELINKĖJAI NIEKO BLOGO , NORĖJAI TIK GERO. Laikas visagalis . Tik neužsisklęsk savyje . Kalbėk. Kalbėk tol, kol pajausi , kad ta istorija ,gal ir apie ką kitą,o ne apie tave. Mano dukrai buvo metai ir 9mėn , kai gimė ir mirė sūnelis. Nors, atrodytų , ji per maža buvo , kad ką nors suprastų , bet ji puikiausiai prisimena , ką aš jai tą dieną sakiau , kaip buvau apsirengus , kas vyko laidotuvių dieną. Tavo vaikas greičiausiai išgyvena taip pat smarkiai.Aš irgi nemaniau , kad įmanoma su tokia netektim susitaikyti . Vienintelė mintis buvo , kad aš noriu vaiko tuoj pat. Bet gydytojos perspėjimai , kad reikia leisti organizmui pailsėti , nes vėl gali įvykti tragedija , įtikino, ir išėjus į darbą , kai lieka mažiau laisvo laiko, blogos mintys aplankydavo vis rečiau ir rečiau.Dar po trijų metų gimė dukrytė. Bet kad ir kaip bandžiau sau įrodyti , kad susitaikiau , nėštumas truko visus tuos daugiau nei tris metus. Gimus dukrytei , nebeliko tuštumos. Bet tai buvo kitas vaikas. Prieš 5mėn. gimė sūnelis. Manyčiau , kad likimas sugražino viską , ką atėmė. Linkiu , kad ir jūsų šeimai sugražintų , viską , ką taip žiauriai atėmė. Bet tam reikia laiko. Stiprybės jums !
Labai baisi istorija, stiprybes Tau ir Tavo seimai.
skaiciau ir verkiau stiprybes jum abiem
stiprybes jum abiem
Antuke, as to nepakelciau...
oi,kaip pykstu ant saves,kam prisiskaitau tokiu graudziu istoriju.paskui beprotiskai bijau, kad man panasei nenutiktu. laikykis,mamyte!
laikykis,mamyte!
