Sveikutes,
Mano patirtis tai tokia. Sūnus be sauskelnių gyvena nuo 1 m. 8 men. o dukra irgi. Kai vaikai patys pradėjo sėdėti tai aš juos vis ant puodo pasodindavau, bet su sūnumi vis pykomės jis bėgdavo nuo to puodo, kaip nuo karšto vandens

o paskui apsiraminau, ai pagalvojau ką aš čia tą vaiką traumuosiu. Vis kas kažkiek laiko pamėgindavau, bet nelabai sekėsi. Galiausiai tetis parode

, kad vyrai pakėlę dangčius daro, nors aš už tai laaabai pykstu

, tai pradėjo taip daryti sysių, o ant didžiojo reikalo tai sėsdavo ant tualeto dangčio, bet irgi gal nuo kokių 1,5 metų. O galiausiai tai kai buvo 1 m. 8 men. pasakė, kad jam nepatogu su jais vaikščioti ir neleisdavo jų man uždėti. Tai aš dar naktį kai užmigdavo uždėdavau, bet kai prabusdavo iškart nuplėšdavo tai va taip ir atsikratėm mes tų sauskelnių. O dukra tai su puoduku nuo kokių 7 mėn. draugavo, bet prašytis pradėjo kokių 1 m. 7 men. Bet aš vis būdavo, jeigu kur nors važiuojam tai uždedu sauskelnes, bet paskui pastebėjau, kad ji pradėjo vėl nebesiprašyt. Tai iš viso nebedėjau sauskelnių ir gyvenam sėkmingai be jų. naktį jau irgi miega be jų, nes iš pradžių dėdavau, bet ji nusiimdavo. Tai pagalvojau ir miegok tu be jų, tai ji ir miega

. Trumpai tariant, įsiklausykit mamos ko nori vaikai ir labiau jais pasitikėkit, žinoma ir pačios nesnauskit vis kartas nuo karto pasiūlykit puoduką, nes kai vaikai užzižaidžia tai ir apie gamtinius reikalus pamiršta. Sėkmės visoms