QUOTE(tinaby @ 2008 06 02, 21:18)
Mano dukrytė nuo gimimo labai dažnai ir gausiai atpylinėja. Iki šiol maitinu MP, nuo 4,5 mėn. pradėjau primaitinti tyrelėmis, daržovienėmis, bet tai situacijos nepagerino. Svoris pirmus tris mėnesius augo pusėtinai (+900, +600, +500 g), todėl visi gydytojai kartojo tą patį - dažnai taip būna, išaugsit. Mane dažnai imdavo neviltis, kai dar nė nepavalgius abi būdavome šlapios. Jei kas nešiodavo ją ant rankų, kitas sekiodavo iš paskos su skuduru grindims valyti... Atlikom krūvą tyrimų, nieko blogo nerado. Nuo ketvirto mėnesio svoris augo ne taip gerai - tik po 300 g/mėn. Nors gimė dukrytė 3800 g, 8 mėn. tesveria 7400 g... Tik viena gydytoja iš visų aplankytų nusprendė skubiai paguldyti į ligoninę išsamesniems tyrimams. Vaiką kaip reikiant prikankino, darydami endoskopiją bei rentgenologinį tyrimą su kontrastu, bet dabar nors žinome tų nesibaigiančių atpylinėjimų priežastį - užsirietęs skrandukas. Vienintelis gydymas - operacija. Aišku, galime laukti, kai sueis metai, - tada atpylinėjimai turėtų baigtis, bet įvairios skrandžio bėdos gali lydėti visą gyvenimą. Dabar kasdien svarstau, ieškau informacijos, ką daryti... Gal yra daugiau mamyčių, susidūrusių su tokia diagnoze? Gal gali patirtimi pasidalinti tos mamytės, kurių vaikučiai gausiai atpylinėjo iki metų, o po to "išaugo", - kaip dabar valgo, ar pilvukų neskauda, viduriukai nekietėja ir t.t.?
Grįžau papasakoti, kaip mums sekasi toliau. Skranduko tiesinimo operacijai taip ir nesiryžome. Būdama 9 mėn. dukrytė sugėrė porą kursų vaistų Motilium ir Ranigast. Juos vartojant atpylinėdavo išties mažiau, bet tik nustojus gerti - ir vėl balos, balos, balos... o vaikas jau ir šliaužiojo, ir ropojo, tai nespėdavau net pavalyti, atpila - ir šliūžt pati per tą balą. O ir tie atpylinėjimai pasidarė bjauresni, su vėmaliukų kvapu
Nuo 10 mėn. atpylinėjimai truputį suretėjo, jau net pradėjau suskaičiuoti, kiek per dieną pasitaikydavo - tik apie 10-15 kartų
Ir dažniausiai tada, kai daugiau skysčių išgerdavo (iki šiol stengiuosi duoti gerti ne mažiau kaip 0,5 val. prieš ar po maitinimo) arba truputį daugiau nei 150 ml kietesnio maisto suvalgydavo. Iki šiol maitinu nedidelėmis porcijomis, bet dažniau. Ir tik nuo 11,5 mėn., kai dukrytė pradėjo pati savarankiškai vaikščioti, atpylinėjimai liovėsi
Visoms, kurios susiduriate su gausiais atpylinėjimais, linkiu kantrybės ir stiprybės - iš tiesų atpylinėjimai anksčiau ar vėliau baigsis
Bet sau pažadėjau, jei ir antras vaikiukas taip nuo gimimo atpylinės, tai nekankinsiu nei jo, nei savęs, o iškart prašysiuos rimtesnių tyrimų ir, jei reikės, ryšiuos operacijai.
Žinau, kad vaikiukai atpylinėja, kai netinka mišinukas. Mes gėrėm Aptamil Pepti ir pakeitėm į Semper Bifidus 
Tik niekaip nesuprantu, kai jis purpsi arba nori atsiraugiot, jam labai skauda, verkia. 
