Valstybinis l.d. "Beržynėlis" įsikūręs Naujamiestyje Vilniuje, Beržyno gatvėje, netoli Vingio parko. Apie šios įstaigos privalumus ir trūkumus esu rašiusi ne vienoje temoje, o čia pabandysiu visą informaciją pateikti vienoje vietoje.
Junetą į lopšelį išlydėjome 16 mėnesių. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad nesame gausiai uždirbanti šeima, be to, pas mus auga ir paauglys sūnus, kurio pagrindiniams poreikiams ir ugdymui taip pat reikia skirti lėšų, todėl sunkiai būtume išgalėję mokėti auklei.
Į lopšelį dukrą užrašiau prieš pusmetį, kad būčiau tikra, jog nuo rugsėjo tikrai papulsime į vieną iš dviejų lopšelinių grupių. Direktorė sutiko maloniai ir nedavė net menkiausios užuominos apie kai kuriuose darželiuose privalomus "stojamuosius mokesčius", liaudyje kyšiais vadinamus. Šios įstaigos vadovė turėjo tik vieną primygtinį prašymą - pirmą savaitę vaikas prie lopšelio pratinsis pamažu, pirmą dieną praleisdamas porą valandų, paskui iki pietų, pamažu ilginant laiką iki visos dienos. Svarbiausia, kad tą pirmąją savaitę kartu su vaiku būtų vienas iš tėvų ar kitas jam gerai pažįstamas žmogus, nes taip vaikas lengviau adaptuojasi, todėl ir ligų tikimybė mažesnė (daugiausiai ligas iššaukia nervai ir stresas, taip aiškino direktorė).
Reiktų pažymėti, su kokiais "pasiekimais" mano dukra pradėjo lankyti lopšelį. Buvo dar visai "leliukiška", dieną leisdavo tik su sauskelnėmis, kažkas buvo atsitikę, nes dukra visisškai buvo atsisakiusi "draugauti" su puodeliu. Gerdavo irgi tik iš buteliuko, valgyti pati nemokėjo. Nelabai pasitikėdavo svetimais žmonėmis, vaikus stebėdavo tik iš pagarbaus atstumo. Kalbėti suprantama žmonėms kalba nemokėjo. Taigi, atidaviau savo mažąją dar visai "žalią", grupėje tuo metu ji buvo jauniausia, tik vėliau, atvedus dar mažesnį vaiką, ji šio "statuso" neteko.
Darželyje dirbama pagal "Vėrinėlio" ir "geros pradžios" metodikas, tačiau lopšelyje jos netaikomos, vaikai dar tik mokomi žaisti, būti kartu kolektyve. Porą kartų per savaitę ir patys mažiausieji vedami padainuoti ir pašokti - šiuos užsiėmimus jie tiesiog dievina.
Savo darbą lopšelis pradeda 7.30 h. Už valandos pusryčiai. Pusryčiams vaikučiai dažniausiai valgo įvairių kruopų košeles, kartais gauna varškės ar sausų pusryčių su jogurtu ar pienu. Visada dar gauna po pusę sumuštinio su arbata ar kakava. Pietūs 12 h. Jie sotūs: sriuba, antras mėsos ar žuvies patiekalas su garnyru, kartais duodama plovo ar kugelio, užsigeriama kompotu. Po pietų vaikučiai guldomi pogulio iki 15 h. Visi miega gerai
Atsikėlę po pusvalandžio gauna pavakarius (15.30 h). Dažniausiai būna patiekiamos kokios nors salotos, sumuštinis, dar gauna sausainukų arba vaisių. Jei būna geras oras, po kokios valandos vaikučiai išvedami kieman, kartais pasivaikščiojimai ir žaidimai gryname ore vyksta ir pirmojoje dienos pusėje.Kartais tėveliai vaikučiams įdeda kokių sausainių, bandelę ar obuoliuką, įbruka vaikui ir įstumia jį į grupę. Tačiau tėvų susirinkimo metu buvo pasakyta, jog papildomai užkandžiauja arba visi, arba niekas. Labai teisingas požiūris
Todėl kitą sykį tokias užkandėles reikia paskaičiuoti visai grupei. Jei vyksta kokios masinės šventės (Kalėdos, Velykos ir panašiai), tėveliai suorganizuoja kuklias vaišes. Grupėje švenčiami ir vaikų gimtadieniai. Sukaktuvininko tėveliai tada atneša šventinį tortą ir gėrimų (nealkoholinių, savaime suprantama 
)Žaislai. Jų yra pakankamai ir įvairių. Šiaip, kadangi kyšių, kad patektum į lopšelį niekas neprašo, tai tėveliai, pasitarę su auklėtojomis, ką nors grupei padovanoja - žaislų ar kitų priemonių. Taigi, žaislų kokybė ir įvairovė iš dalies priklauso ir nuo tėvelių. Susirinkimo metu mes patys nusprendėme kas mėnesį į grupės fondą pervesti po 10 litų, o už juos auklėtojos pačios savo nuožiūra perka reiklaingus daiktus. Jei širdį graužia nepsitikėjimo kirminėlis, galima auklėtojų paprašyti parodyti, kaip ir kur tie pinigai panaudojami, nes jos pirkinius ir jų čekius registruoja specialiame žurnale.
Mokestis už lopšelį toks pat, kaip ir kitose panašaus pobūdžio valdiškose institucijose - vidutiniškai 100 litų per mėnesį. Tie, kurie augina vaiką vieni ar jų turi tris ir daugiau, moka tik pusę nustatytos kainos. Kadangi auklės paslaugos Vilniuje kainuoja mažiausiai 500 litų, skirtumas, patys matote, ryškus.
Grupėje dirba trys auklėtojos: viena pagrindinė ir dvi ją pavaduojančios. be abejo, yra ir auklėtojos padėjėja, šeimininkute vadinama. Auklėtojų darbą geriausiai atspindi vaiko nuotaika. Jei manoji, kas rytą atėjusi į lopšelį tiesia į jas rankutes, apsikabina ir prisiglaudžia, manau, komentarų apie jų darbo kokybę nebereikia. Vienintelis trūkumas tas, kad viena iš auklėtojų (pagrindinė), mėgsta nurodinėti tėveliams, kada vaikus geriausiai pasiimti. jei nenori susigadinti nuotaikos ir santykių, reikia verstis per galvą, kad nepavėluotum nei minutės, nes apiburnos taip, lyg valandą būtum pavėlavęs. Apskritai mėgsta, kad vaikas būtų paimtas iki 17.30 h, nors mūsų lopšelio grupė dirba iki šešių. Yra ir dar viena lopšelinė grupė, kurios darbo valandos trunka pusvalandžiu ilgiau. Todėl tėveliai, kurie jaučia, kad nespės vaikelių pasiimti iki šešių, turėtų pasiprašyti į "Viščiukų' grupę (mūsiškė vadinasi Žirniukai).
Vaikučių grupėje yra berods 12, dieną jie praleidžia šiltose patalpose, todėl vaikų apmuturiuoti nereikia. Langai nenauji, bet "neproblemiški". Žaidimų aikštelė lauke nedidelė, yra vienas mano taip vadinamas "karstymosi" įrenginys, kelios smėlio dėžės. Laikas būtų išasfaltuoti kiemą, nes labai jau duobėtas. Vaikai nėra dideli sirgaliai, tik šiuo metu kažkaip pradėjo visi kristi lyg lapai. Nieko nustabaus, nes dabar ir suaugusieji nelabai pajėgūs aplenkti pavasarinius virusus. O šiaip pati didžiausia vaikučių bėda - snargliukas. Palyginti mano Juneta sirgo ne daugiau, nei augdama namuose, tik sloga buvo kiek dažnesnė. Tačiau adaptaciniu persiodu vaikai visada serga daugiau, todėl profilaktiškai patartina pavartoti imuninę sistemą stiprinančių lašelių.
Kadangi esame dar labai maži, tai ir į jokias ekskursijas kol kas nevykstame. Tačiau jei pas mus apsilanko vaidybos ir vokaliniai kolektyvai ir jų pasirodymas galėtų būti suprantamas ir nenuobodus 1-3 metų vaikams, jie būtinai dalyvauja. tokie koncertėliai kainuoja 2-3 litus ir vyksta kartą per mėnesį ar du.
Pabaigai mano dukrelės pasiekimai per beveik pusmetį:
1. Visiškai buvo atpratinta nuo sauskelnių, nebedėvime jų net naktį. Tai grynai auklėtojų ir kolektyvinio sodinimo ant puodų nuopelnas. Pačios auklėtojos įspėjo mieliau vaikui pakeisiančios "priavarintas" kelnes, nei sauskelnes.
2. Visiškai buvo atpratinta nuo buteliuko pireš miegą, Kai atprato lopšelyje, atsisakėme buteliuko nakčiai ir namuose.
3. Nebesileidžia būti maitinama. Geriau pusę kąsnio pro šalį, bet pati.
4. Supranta, kad pažaidus reikia tvarkytis. Namie mums tai sunkiai sekėsi, bet kolektyvinis auklėjimas, pasirodo, buvo efektyvesnis.
5. Mergina tapo labai komunikabili, labai mėgsta vaikų kompanijas. Pats blogiausias dalykas - mušasi. Kita vertus, nelabai ją lengvai ir nuskriausi, moka už save pakovoti.
Na, pastebėjote mano rašinyje apie "Beržynėlį" tikriausiai keletą ir minusėlių, bet jie, palyginti, yra labai menkučiai. Iš esmės aš patenkinta
Jei ką praleidau, pamiršau paminėti, klauskite
