Sudedamosios kvepalų dalys

Va, centifolija iš manęs duoną kėsinasi atimt:

Pink cedar - uosialapis skiedris anot VLKK, kad ir kas tai būtų
(nemoku deramai cituot iš kitos temos, tai jau atsiprašau, kad citata tokia gavosi)

Kol centifolija visko apie tą skiedrį nepapasakojo, skubu aš

Taigi tas uosialapis skiedris, lotyniškai Acrocarpus fraxinifolius, angliškai vadinasi pink cedar (taip pat dar Australian ash, Indian ash, shingle tree). Didelis (30-60 m aukščio) gražus medis, auga drėgnuose tropikuose Bangladeše, Kinijoj, Indijoj, Indonesijoj, Laose, Tailande. Įveistas daugely kitų Pietryčių Azijos ir Afrikos šalių.



Labiausiai vertinamas dėl gražios, tvirtos, bet nesunkiai apdirbamos medienos - tiek namų statybai, tiek stogų dengimui, tiek baldams ir arbatos dėžutėms. Dėl tinkamumo stogų dengimui turbūt ir lietuviškai pavadintas "skiedriu" (manau, labiau būtų tikęs "malksnis" - juk stogų dengimo lentelės dažniau vadinamos malksnomis, o ne skiedromis). Su jokiais kedrais absoliučiai nieko bendro neturi. Tai lapuotis, priklauso ankštinių šeimai, gimingas visokioms pupoms, akacijoms, mimozoms ir dobilams... Iš sužeistos medienos sunkiasi dervingos kvapnios sultys. Kertant medžius, vietiniai gyventojai jas surenka, išdžiovina ir parduoda parfumerijos gamintojams. Naudojamas gana retai ir negausiai, tad pasitaiko tik nedaugely kvepalų. (Natų aprašymuose pasitaikantis "red cedar" yra dažniausiai virgininis kadagys, dar gali būti didžioji tuja).

biologė štai ieškau įvairios informacijos savo temikei apie "Kitokius kvepalus" ir susiduriau su mediena, vadinama "ud", "aoud", "Aquilara Malaccensis" Atseit labai kvapnus eterinis aliejus iš jo gaunasi ir t.t., bet kas tai per medis taip ir nesupratau, nes visur ji skirtingai vadina ir nebuvau tikra ar kalba apie tą patį

Kalėdiniu laikotarpiu labai tinka papasakoti apie rečiausią, brangiausią, mitinį, biblinį, legendinį medį - agarmedį. Kam įdomu, prašom:

Agarmedis (agarwood, oud, ud, aoud, aloes, aloeswood, eagle wood, lignum aloes, jinko, gaharu, wood of the goods). Kelios Aquilaria rūšys (Aquilaria malaccensis, A. agallocha, A. crassna, A. chinensis, A. grandifolia ir kitos) – visžaliai lapuočiai tropikų medžiai.



Auga Indijoje, Laose, Kambodžoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Pietų Kinijoje, Vietname. (Beje, priklauso timelėjinių šeimai ir yra giminingi Lietuvoje augantiems mirtinai nuodingiems, bet labai gražiems ir svaiginančiai kvepiančiais žiedais žalčialunkiams.) Kai kurios šių rūšių yra labai retos, nykstančios ir saugomos tarptaurinių įstatymų (kol kas, deja, daugiau teoriškai negu praktiškai). Kartais agarmedžiai suserga grybine liga, sukelta parazitinio grybo Phialophora parasitica. “Gindamiesi” nuo ligos tam tikrose sąlygose ir sulaukę atitinkamo amžiaus jie savo šerdyje ima gaminti kvapnią tirštą tamsią dervą. Praeina net keli šimtai metų, kol šios dervos atsiranda tiek, kad ji permerkia visą medieną.



Tai vadinamoji pirmo laipsnio (first-grade, agar #1) agarmedžio derva, laikoma rečiausia ir brangiausia iš visų kvapiųjų dervų (kaina gerokai viršija tokio pat svorio aukso kainą; netgi mediena kainuoja dešimtis tūkstančių dolerių už kilogramą).

Tūkstančius metų ir pati mediena, ir iš jos gauta derva naudojama praktiškai visose Rytų šalyse gydymo tikslams, kaip stipriausias augalinės kilmės afrodiziakas bei religiniams ritualams. Ji minima biblinėje Giesmių giesmėje, sanskrito Vedose ir kituose senuosiuose raštuose. Buda šios dervos dūmų kvapą apibūdino kaip “Nirvanos kvapą”. Laikoma, kad ji padeda pasiekti meditacijai reikalingą dvasios ramybę ir proto nušvitimą, palengvina “sielos keliones”, padeda atverti trečiąją akį ir t. t.
Dabar kai kuriose tropinio klimato šalyse įveistos agarmedžių plantacijos.



Medžiai plantacijose specialiai sužeidžiami, kad užsikrėstų minėta liga ir pradėtų gaminti dervą. Įvairiomis technologijomis stengiamasi procesą kuo labiau pagreitinti, kad dervą imtų gaminti jauni medžiai, ir gauti kuo daugiau dervos. Šios dervos vadinamos antros eilės (second-grade, agar #2) ir yra pigesnės; jų įmanoma nusipirkti kai kuriose respektabiliose eteriniais aliejais prekiaujančiose firmose. Įdomu, kad ir šiuo metu vykdomi bent keli komercinio agarmedžių auginimo ir dervų gavybos projektai (organizuojami JAV ir Vakarų Europos gamtosauginių ir mokslo tyrimų organizacijų, kai kuriuos finansuoja Europos Sąjunga).
Parfumerijoje naudojamas distiliavimo būdu gautas agarmedžio eterinis aliejus (dažniausiai vadinamas agarwood, agarwood oil), jo yra kai kuriuose Yves Saint Laurent ir Amouage kvepaluose. Kvapas apibūdinamas kaip saldus (panašus į medų ar sirupą), rūgštus (primena slyvas), karštas (primena deginamus pipirus), sūrus (primena vandenyno kvapą), aitrus (primena karčias vaistažoles).

Jei natūralios medžiagos sunkiai gaunamos ar brangios, paprastai sukuriami sintetiniai jų analogai (pradedant ambra ir baigiant kvapiųjų našlaičių eteriniais aliejais). Šiuo atveju natūralioms agarmedžio dervoms pakaitalų nėra – dervos tokios chemiškai sudėtingos, kad jų pagaminimas laboratorijose, nors laikomas iš principo įmanomu, kainuotų brangiau už natūralių dervų gavybą, o kokybė tikriausiai gerokai atsiliktų. (Prekyboje kartais pasirodo įtartinos reputacijos sintetinio “agarmedžio aliejaus”, bet specialistai tvirtina, kad jis netgi nepanašus į tikrąjį).

Ačiū Tau, biologė už tokią įdomią info

Hermes “Un Jardin en Mediterranee” atsiradimas Lietuvoje – proga pakalbėti apie mastiką, nedažnai pasitaikančią kvepalų sudėtinę dalį (kai kurie šaltiniai nurodo, kad šiuose kvepaluose mastikos yra, kiti jų nemini, populiarusis Osmoz'as nenurodo tarp natų, bet pamini kvepalų aprašyme).

Šios kvapnios dervos šaltinis – mastikinė pistacija (Pistacia lentiscus), angl. Chios mastictree, mastic, mastictree. Tai anakardinių šeimos (jai dar priklauso Lietuvoje auginami žagreniai ir pūkeniai) medis, savaime augantis vienoje iš Graikijos salų – Chios. Giminingas mums pažįstamas valgomąsias pistacijas vedančioms tikrosioms pistacijoms (Pistacia vera). Sena graikų legenda pasakoja, kad deivės Dianos žynė Dictynna sutiko ištekėti už vyro, pažadėjusio surasti ir nubausti jos tėvų žudikus. Tačiau deivė, nenorėdama prarasti žynės, paverė ją mastikos medžiu. Todėl alchemijoje ir magijoje mastika siejama su mergyste ir tyrumu, o pats medis skirtas Dianai. Kituose mituose mastikos kvapas siejamas ir su Bakchu, tiksliau su jam priskiriamu nevaldomu lėbavimu ir įtūžiu.
Grįžtant prie botanikos, mastikinė pistacija – neaukštas visžalis medis arba didelis krūmas (4-8 m aukščio ir skersmens) sudėtiniais plunksniškais (kaip uosio ar vikmedžio) lapais, smulkiais neryškiais žiedais ir raudonomis arba juodomis uogomis.



Mastikos derva gaunama tik pietinėje Chios salos dalyje, senuose kaimuose. Stiebuose daromos įpjovos, iš kurių sunkiasi derva; vėliau ji sukietėja ir surenkama.



Nuos seniausių laikų mastika naudojama kaip prieskonis, vaistams (pasižymi stimuliuojančiomis, priešuždegiminėmis ir dezinfekuojančiomis savybėmis), smilkalams ir kvepalams, o dabar ir kosmetikoje (ypač burnos priežiūros priemonėse), kartais ir dažų, lakų gamyboje. Mastikos kvapas ir skonis apibūdinamas kaip gaivus, tyras, aitrokas, citrininis. Puikiai dera su benzojinės dervos, spygliuočių, mairūno, šalavijo, levandos, ramunėlių, eukalipto, miros kvapais.

Kol kas bandymai natūralią mastiką pakeisti sintetine sėkmingi tik iš dalies – sintetiniai produktai naudojami chemijos pramonėje (nors kai kurie dailininkai mieliau moka didžiulius pinigus už natūralios mastikos dažus), bet parfumerijoje mastika lieka vienu iš nedaugelio nepakeičiamų natūralių ingredientų.

Pastaba: Peruvian mastic ir West Indian mastic yra kitų medžių kitos dervos, nors pavadinimai ir panašūs.

biologe, jeigu nieko pries, as cia trumpam isiterpsiu:)
siek tiek kitoks zvilgnis i sudedamasias dalis
http://www.basenotes...-materials.html

Labai įdomus, apipintas legendomis medelis. Visai gali būti, kad šis augaliukas ir suteikia Viduržemio jūros sodams tą citrusinę gaivą, greta kitų citrusinių natų, puikiai derančų su spygliuočių medienos kvapais.


Šios geltoni žiedeliai turi gana stiprų kvapą. Tai smiltinis šlamutis (dar vadinamas sausukais, katpėdėlėmis, snaudalėmis) Esam prisirinkusios šių vaistažolių, jos auga mūsų kaimo pamiškėse ir pušynėliuose. Kvapas toks karsteliantis, grynai "vaistažolinis", šiek tiek lyg į pelynus nešantis. (Beje, jie vartojami ir kosmetikos pramonėje, L'Occitane yra išleidę veido priežiūros liniją su šlamučiais, ir dar - viena mūsų kaimo senolė pasakojo, kad su jų arbatomis išsigydė kepenų ligas.)

Tikslesnės informacijos lauksim iš biologės, jei turės minutėlę čia užbėgti.

Neturiu ką tikslint Dolce Vitos informacijoj, viskas aišku ir teisinga
O dabar - apie gardenijas, nes Isabelle susidomėjo

Tropikuose bei subtropikuose - Pietryčių Azijoje ir Afrikoje – auga apie 200 gardenijų rūšių. Tai visžaliai krūmai dideliais, dažniausiai baltais kvapiais žiedais. Gardenijoms giminingi kavamedžiai, chininmedžiai (chinino, vaistų nuo maliarijos, šaltinis), o iš Lietuvoje augančių augalų – kelios nedaug kam pažįstamos žolių rūšys.
Kvepalų gamyboje naudojamos kelios gardenijų rūšys, dažniausiai – kvapioji gardenija (Gardenia jasminoides, sinonimas Gardenia grandiflora; angl. Common gardenia, Cape jasmine), kilusi iš Azijos subtropikų. Kvapusis aliejus gaunamas (ekstrahuojamas tirpikliais) iš šviežiai nuskintų žiedų. Didžiausias šio aliejaus gamintojas – Reunion sala Indijos vandenyne. Natūralus gardenijų aliejus brangus: 1 jo kilogramui gauti reikia 5000 kilogramų žiedų, kurių kiekvienas skinamas rankomis, o ir tolesnis jų apdorojimas reikalauja nemažai laiko ir lėšų. Nenuostabu, kad vis dažniau kvepaluose naudojamas sintetinis gardenijų aliejus, kurį pagaminti, skirtingai nuo daugelio kitų kvapiųjų augalų natūralių aliejų (pvz., tuberozų ir jazminų) atitikmenų, gana nesunku.



Gardenijų kvapas apibūdinimas kaip gėlinis, sodrus, turtingas, prabangus, saldus ir tuo pačiu metu lengvas, gaivus, neslegiantis. Realiai gyvų gardenijos žiedų kvapas (bent jau mano nosiai) panašus į Lietuvoje augančių jazminų (Philadelphus, angl. mock orange, nepainioti su tikraisiais kvepaluose naudojamais jazminais – Jasminum, angl. jasmine) su rožių – muskuso atspalviu.
Kvepalai, kuriuos tiksliausiai “pagautas” gardenijos kvapas – Marc Jacobs EDP by Marc Jacobs. Juose išsaugotas ne tik autentiškas kvapas, bet ir lengvumo, gaivumo, rasotų žiedų įspūdis. Tikroviški ir Yves Rocher “Pur Desir de gardenia”, nors jiems trūksta pustonių ir niuansų, kurie tikrą gardenijų kvapą daro tokį prabangų ir gilų.

Kvepalų natose neretai minimas “tiare, tiare flower, tiara flower” – tai dar viena gardenijų rūšis (Tahitian gardenia, Gardenia taitensis). Apie ją jau rašyta šioje temoje.

Mergucios, kaip/kur rasti kvepalus, i kuriu sudeti ieina tos gelytes? Labai gerai zinau ju kvapa. Kazkada senai senai turejau kvepalus, kur labai aiskiai jautesi tos gelytes. Bet vis negaliu atgaminti, kokie tai kveplai, bet labai jau mieli sirdziai (nors nera garantijos, kad tu kvepalu sudety yra tas slamutis ), bet viltis siokia tokia yra

Tikrai, Marc Jacobs kvepaluose labai ryški gardenija o tuos iš Yves Rocher verta pabandyti vien tam, kad isivaizduoti kaip kvepia toji gardenija. Ten jos kvapas labai tikroviškas. Šiaip, mano subjektyvia nuomone gardenijos kvapas šiek tiek gaivesnis, mažiau svaigus nei jazmino ir turi šiokios tokios rūgštelės. Įdomu kokia gardenija Chanel Gardenia kvepaluose?

O čia biologės minėta Tiare. Aprašymas jau yra iš seniau, o čia tik nuotrauka palyginimui:


Atrodo panašiai kaip ir anie žiedeliai, tik nepilnaviduriai.


Tuo pačiu noriu padėkoti biologei už atsakymą į mano klausimą dėl Mai Rose, mat ši paslaptinga gėlė įeina į mano mėgstamų kvepalų Eclix sudėtį. Tai tą postą įkeliu ir čia, gal dar kas nors kada susidurs su šiuo pavadinimu.



Cituoju biologę:

"Tai miškinis erškėtis, auga Lietuvoj. Kvepia maloniai, gaiviom rožėm. Cinamonu nekvepia (toks pavadinimas dėl šakelių spalvos)."

Radau dar ir to erškėčio foto (jei čia tikrai tas, jei ne - tuoj pat ištrinu. )

Papildyta:

Immortelle (Immortal) dar įeina į Boucheron Initial, L de Lolita Lempicka, dar ir daugiau aromatų yra, žvilgtelk www.osmoz.com pradiniame puslapyje į paieškos laukelį įvedus pavadinimą.

Dar nebloga paieška pagal dominančią sudėtinę dalį yra čia

Ta ir darau, nemaciau anksciau, kad ir tokia paieska ten yra
Aciu, Dolce Vita

norejau rashyti apie osmoza, bet ziuriu jau pagelbejo