Sudedamosios kvepalų dalys

biologė tai aš dar prie ambros grįžtu: jei angliškai kvepalų sudėty rašo "amber", tai čia kas?

99 proc. tikimybė, kad ambra. 1 - kad gintaras.

Va, radau apie amberį/ambrą ir t.t.

What is amber in perfumery?

Amber is a difficult term to describe in perfumery , simply because it has so many meanings.

First of all there is the amber used in jewels , which is fossilised resin from prehistoric trees. This has nothing to do with perfumery.

Second there is the fir tree resin , in its regular , non-fossilised form that is used in perfumery and offers a rather sweet , warm and deep , sensuous smell that serves as a base to anchor the other ingredients that are placed on top of this less volatile ingredient. The synthetic ambreine is commonly used to convey an amber note that is resiny and warm.

Ambergris is another ingredient , often confused in relation to amber , that comes from a secretion of the sperm whale. It's simply put the remains of the cuttlefish debris whales digest that is excreted and left floating on the ocean for years. The florating part is what gives it its characteristic slightly salty and warm , sensuous smell. The ingredient is rather sticky and gelatinous like , like a fat lump of grey colour that is quite rare to come by. Most commercial perfumes today use a synthetic replacement , because it is so expensive. Eau de Merveilles by Hermes is suppossedly one of the few that contain some raw ambergris , which is usually used in tincture form in perfumery due to its sheer potency. Creed is also insisting that they use real ambergris in their perfumes.

Ambrette seeds are another ingredient that is often quoted as giving an amber/musk note in perfumes. Coming from the plant Hibiscus Abelmoschus , the seeds are distilled to give a waxy substance that is then treated with an alkaline medium to give finally the "absolute" (which is an incorrect term for this ,actually). The smell is slightly musky and soft , warm , peachy and snuggly like a soft amber note. It is used in many luxury perfumes.

"Amber" is also the general term -according to the french system- to describe the perfumes that fall in the oriental group and have a warm , slightly powdery , erotic , animalic tonality in them.

Na dabar su biologės ir šio straipsniuko pagalba viskas susidėliojo į vietas atrodo

Įdomus straipsniukas, dėkui
Panašu, kad čia turi omeny visokias dervas ir sakus (tarp jų ir neseniai minėtą benzojinę dervą). Blogai, kai nenurodo tiksliai, o mėtosi tokiais "amber", "resin" ir panašiai - gali įsivaizduot, ką nori

Štai tikrosios kvepalų sudedamosios dalys

http://www.iff.com/Ingredients.nsf/FragIng...ts!OpenForm

Man turbūt labiausiai patinka kvepalai į kuriuos įeina Bicyclononalactone ir Andrane, tik nezinau - čia pradinėse, vidurinėse ar bazinėse natose

Ačiū, BlackDee, čia tikrą lobį suradai. O tas medžiagas negali 'įdėti' į pradines ar vidurines... tiesiog lakesnes mežiagas jaučiam kaip pradines, vidutinio lakumo - kaip vidurines, ir stabiliausias - kaip bazines.
Labai bus įdomu pastudijuot laiko turint, adresą jau saugiai pasidėjau
O aš tuo tarpu apie lotosus prirašiau, pabandysiu įmest.
Papildyta:
Truputis egzotikos niūrų vakarą:
Indijinis lotosas (Nelumbo nucifera) – angl. lotus, nelumbo, blue lotus, lotus lily, sacred lotus, Indian lotus, bean of India, sacred water-lily. Auga beveik viso pasaulio šiltuose vandenyse (Šiaurės Australija, Naujoji Gvinėja, Pietryčių Azija, Japonija, Indija. Centrinėje ir Pietų Amerikoje jį pakeičia giminga rūšis - geltonasis lotosas Nelumbo lutea). Dažniausiai auga 1-2 m gylyje, augalas apie 1,5 m aukščio ir 3 m skersmens, lapai siekia iki 0,5, kartais ir iki 1 m skersmens, žiedų skersmuo apie 20 cm. Tipinės rūšies žiedai dažniausiai rausvi, kartais melsvai alyviniai arba balti. Skirtingai nuo vandens lelijų plūduriuojančiais lapais, lotosų lapai auga virš vandens. Labai dažnai auginami tiek atviruose vandens telkiniuose (kur leidžia klimatas), tiek oranžerijose ir žiemos soduose; sukurta daugybė dekoratyvinių veislių įvairių spalvų žiedais.

Nacionalinė Indijos gėlė, šventas augalas budizme ir induizme. Visos dalys, dažniausiai šakniastiebiai ir sėklos, naudojamos maistui. Žinomas ir kaip vaistinis augalas, kaip afrodiziakas, o lapai, kurių paviršius pasižymi sugebėjimu atstumti vandenį – kaip skėčiai. Būtent šios lotoso lapų savybės tyrimai paskatino vandenį atstumiančių ir savaime nusivalančių dažų sukūrimą. Įdomus faktas – lotoso sėklos ilgiausiai išlaiko gyvybingumą iš visų iki šiol patikrintų augalų. Aprašyti faktai, kai sudygo ir normaliai augo lotosai iš 2000 metų senumo sėklų.
Žiedų kvapas aprašomas kaip saldus, gėlinis – vaisinis, su vos jaučiama anyžių-prieskonių nata. Parfumerijoje vis dar naudojama iš laukinių lotosų gaunama žaliava – trijų dienų amžiaus žiedų vainiklapiai. Vienam kilogramui ekstrakto (jo pradinė kaina apie 6000 dolerių) reikia apie 75000-100000 žiedų. Po gana sudėtingų cheminių procedūrų (ekstrahavimais tirpikliais, filtravimas, valymas, šaldymas, distiliacija) gaunamas grynas produktas, vadinamasis “absolute” (artimas eteriniam aliejui). Jis dar 6 mėn. brandinamas ir tik tada gali būti naudojamas. Kvapas skiriasi nuo šviežių žiedų kvapo (skiriasi ir skirtingų spalvų žiedų – rausvų, melsvų ir baltų - kvapas), kadangi skiriasi ir cheminė sudėtis – kai kurių medžiagų, pvz., α-terpineolio, suteikiančio “gėlinį” kvapą, labai sumažėja, kitų dalis padidėja. Rašoma, kad kvapui būdingas ir lengvumas, skaidrumas, ir kartu klampumas, jaučiamos rudens lapų natos, kiek stipresnės – gėlių ir žalumos. Kelia asociacijas su skaidriais vandens šaltiniais, kriokliais. Rausvojo lotoso kvapas labiausiai “gėlinis”, mėlynojo - “žemiškas”, baltojo – pradžioje aitrus, vėliau gėlinis. Gėlių tonai apibūdinami kaip “vandeniniai”, skaidrūs, gaivūs, skirtingai nuo saldžių, jausmingų jazminų ar kvapiųjų kanangų (“ylang-ylang”).
Skirtingų gamintojų gaminami sintetiniai lotoso kvapai daugiau ar mažiau skiriasi nuo natūralių, bet parfumerijoje vis dažniau naudojami dėl ekonominių ir ekologinių priežasčių.
Kvepalai su lotoso natomis: Serge Lutens La Myrrhe, Hermès Un Jardin Sur Le Nil, Bvlgari Omnia, Bvlgari Omnia Crystalline, Bvlgari pour Homme, Cacharel Eden, Elizabeth Arden Arden Beauty, Victoria Secret Dream Angel Divine, Issey Miyaké L’Eau d’Issey.
Pastaba – senovės Aukštutinio Egipto simbolis, dažnas motyvas egiptiečių mene, paprastai taip pat vadinamas “lotosu” ar “mėlynuoju lotosu”, yra kita, beveik negimininga rūšis – mėlynoji vandens lelija (Nymphaea caerulea), tikra pas mus augančių vandens lelijų sesuo. Beje, manoma, kad egiptiečiai šią leliją naudojo ir kaip narkotiką – tiek gydymui, tiek pasilinksminimams.

Nu nieko sau, kiek šaunios informacijos. Super.
O tie mėlynieji lotosai tai man tikri gražuoliai.


Beje, dėl ambros, kažkas čia man vistiek neaišku dar su jais, va kokius vertimus radau įvairiomis kalbomis:

янтарь - rus.
Dzintars - lat.
Gintaras - liet.
Bursztyn - lenk.
Borostyan - ukr.
Bernstein - vok.
Anberner - belg.
Alambre - port.
Ambre - pranc.
Amber - angl.
Ambar - isp.
Ambra - it.

O tai kokį žodį vertei?

Įvedžiau gintaras ir išmetė tokį sąrašą. Gaila tik dabar neatrandu to internetinio puslapio...

Aaaa, na bet jei įvestum "ambra" ?

Tame ir bėda, kad ir ambra gali būt "amber", ir gintaras taip pat "amber". Kvepaluose paprastai ambra, bent jau kaip ingredientas, bet kvapas gali būt ir gintaro, bent jau kažko, ką gamintojai įsivaizduoja kaip gintaro kvapą (bet kaip sudėtinė dalis gintaras nebūna, bent jau kiek radau info).

Jacaranda, dažniau jacaranda wood, vadinama graži, kvapni ir brangi P. Amerikos (ypač Brazilijos) medžių mediena. Kartais - Jacaranda genties medžių, bet dažniausiai tai būna juodosios dalbergijos mediena (Dalbergia nigra; apie dalbergijas trumpai čia parašyta prie “palisander”). Ji dar vadinama angliškai Brazilian rosewood, Bahia rosewood, Rio rosewood arba caviuna wood, vokiškai Palisander. Lietuviškai ši ir kitos gražios, dažnai raudono atspalvio medienos rūšys paprastai vadinamos raudonmedžiu. Kartais jacaranda vadinama ir plačialapės dalbergijos (Dalbergia latifolia) mediena, (dar vadinama Indian rosewood), ir kai kurių kitų dalbergijų mediena.

Brazilija yra ketvirta pagal dydį kvapiųjų aliejų ir kitų augalinių žaliavų eksportuotoja, o juodosios dalbergijos mediena ir kvapusis aliejus (rosewood oil, kartais jacaranda oil) eksportuojamas beveik vien iš Brazilijos. Kasmet pagaminama apie 38 tonos šio aliejaus už beveik tris milijonus dolerių – ir iškertami tūkstančiai šimtamečių medžių. Sintetinis aliejus, deja, kokybe ir kvapu gerokai atsilieka nuo natūralaus. Paskutiniu metu Brazilijos vyriausybė imasi žygių sustabdyti dalbergijų kirtimą (didžioji jų dalis iškertama medienai). Parfumeriai, chemikai ir botanikai 2001 metais pradėjo projektą, kurio tikslas – gauti eterinį dalbergijų aliejų ne iš medienos, o iš lapų. Pirmieji bandymai davė puikius rezultataus – lapų eterinis aliejus chemiškai ir kvapu labai artimas medienos aliejui, o jį gauti galima iš specialiai plantacijose auginamų medelių. Yra dar ir tas pliusas, kad tokias plantacijas bus galima įveisti ne tik Brazilijoje, bet ir kitose panašaus klimato šalyse. Paskutinių šių bandymų duomenų neturiu, bet buvo tikimasi, kad maždaug šiais ar ateinančiais metais į projektą investuoti pinigai jau atsipirks.
Juodosios dalbergijos lapų eterinio aliejaus kvapas apibūdinamas kaip malonus, gėlinis rožių-petitgrain (citrinmedžio lapų eterinis aliejus), o medienos aliejaus kvapas truputėlį minkštesnis, šiltesnis, labiau kreminis.

Kita, įprastesnė jacaranda (bet ne jacaranda wood) reikšmė – puošniai žydinčių medžių gentis (apie 50 rūšių), savaime augančių P. Amerikoj, plačiai auginamų viso pasaulio tropinio ir subtropinio klimato zonose. Labai gražūs!