Šį kartą - apie benzojinę dervą ir dar šį tą... Benzoin, gum benzoin, benjamin, gum benjamin, benzoin resin, kartais
storax benzojinė derva. Gaunama iš stirakso neaukšto Pietryčių Azijoje augančio medžio.
Siam benzoin (Siamo benzojinė derva) gaunamas iš Laose, Tailande, Kambodžoje ir Vietname augančio melsvojo stirako (Styrax tonkinensis, angl. Lao benzointree, Siam benzoin, Siam benzointree),
Sumatra benzoin arba tik
benzoin iš Sumatros saloje augančio benzoinio stirako (Styrax benzoin, angl. benzoin, benzointree, gum benjamin-tree, onycha, styraxtree, Sumatra benzointree).
http://www.worldagro...des/slide29.jpgNuo neatmenamų laikų vietiniai gyventojai renka šių medžių dervą. Vasarą žievėje padaromos įpjovos, iš kurių pradeda sunktis gelsvai rudos tirštos sultys, netrukus jos sukietėja, ir masė surenkama. Iš kievieno medžio gaunama iki 3 kg dervos, kol po kelių dešimtmečių medis nudžiūsta. Vietiniai gyventojai dervą degina per religines ceremonijas, piktų dvasių nubaidymui, taip pat gydymui, smilkalų ir Javos cigarų gamybai, bet didžioji dalis surinktos dervos parduodama ir naudojama medicinoje, aromaterapijoje, parfumerijoje bei bažnytinių smilkalų gamybai. Parfumerijoje naudojamas iš benzojinės dervos ekstrahuotas benzoino eterinis aliejus. Vertinamas ne tik dėl kvapo, bet ir dėl antioksidacinių ir fiksacinių savybių, t. y. kitų kvapiųjų medžiagų stabilumo palaikymo. Kvapas apibūdinamas kaip panašus į vanilės, šiltas, balzaminis, poveikis kaip afrodiziakinis, šildantis, energizuojantis, žvalinantis. Benzojinė derva (visada bazinės natos) paprastai naudojama prieskoniniuose, rytietiškuose ir gėliniuose kvepaluose. Gerai derinasi su rožių, jazminų, levandų, bergamotės, apelsinų, miros, sandalmedžio, kipariso, kadagio, citrinų, kvapiosios kanangos (ylang ylang) kvapais (keletą naminių receptų įdėsiu į pasidaryk kvepalus temą).
Kartais kyla painiava dėl to, kad yra ir derva pavadinimu
storax arba
styrax (t. y. atitinka benzojinės dervos šaltinio pavadinimą), taip pat dar vadinama
Levant storax,
liquid storax, stacte, liquid amber. Lietuviškas oficialus pavadinimas stiraksų balzamas. Ji gaunama iš kito, negiminingo augalo dervamedžio, kurio viena rūšis - rytinis dervamedis (Liquidambar orientalis, angl. oriental sweet-gum, storax) natūraliai paplitusi Mažojoje Azijoje, kita tikrasis dervamedis (Liquidambar styraciflua, angl. american sweet gum, american storax, red gum, satin walnut, starleaf gum, gum tree, alligator tree, opossum tree) rytinėje ir pietinėje Š. Amerikos dalyje.
Šių medžių derva renkama panašiai kaip ir stiraksų derva. Masė panašį gumą ar kaučiuką, iš jos padarytais kamuoliukais žaidžia (dažniausiai šaudosi) vaikai, taip pat kramto (panašiai kaip vyšnių sakus mūsų kaimuose). Iš šios masės gaunami ekstraktai ir distiliatai (skysčių, aliejų ar dervų pavidalo) naudojami medicinoje ir parfumerijoje, taip pat kramtomosios gumos ir smilkalų gamyboje, anksčiau tabako aromatizavimui, Amerikos Pilietinio karo metu žaizdų dezinfekcijai ir tvarstymui. Skirtingai nuo benzojinės dervos, storaksas gali sukelti alergines reakcijas, o didesnėmis dozėmis ir rimtesnius negalavimus, todėl kvepaluose neleidžiama didesnė kaip 0,6% jo koncentracija. Kvapas panašus į benzojinės dervos, kvepaluose naudojamas rečiau, dažniausiai gėliniuose, tinka su alyvų, hiacintų, mimozų, gvazdikų, našlaičių kvapu, taip pat prieskoniniuose su gvazdikėliais ir cinamonu, gerai derinasi ir su vanilės kvapu.