Dar truputis informacijos
smilkalų tema.
Pirmiausia, smilkalai nėra kažkoks vienas konkretus daiktas, kurį galima tiksliai aprašyti jo kilmę, sudėtį ar kvapą. Pagal žodynus, smilkalai yra aromatinė medžiaga, deginama dėl kvapo, ypač religinėse ceremonijose, taip pat ir tuo būdu gauti dūmai arba kvapas.
Daugumai mūsų geriausiai žinomi krikščioniškųjų bažnyčių smilkalai. Senojo testameno antrojoje knygoje (
Exodus) pateikiamas seniausias žinomas jų receptas:
Take unto thee spices, stacte, and onycha, galbanum of sweet savour, and the clearest frankincense, all shall be of equal weight. And thou shalt make incense compounded by the work of the perfumer, well tempered together, and pure, and most worthy of sanctification. Nesu anglistė, bet įsivaizduoju, kad esmę supratau. Taigi: 1) spices - nesukonkretinti prieskoniai, 2) stacte įvairiai verčiamas graikiškos kilmės terminas, reiškiantis kažkokio medžio dervą (jo hebrajiškas atitikmuo nataph arba nataf gali reikšti mirą, benzojinę dervą arba stiraksų balzamą), 3) onycha sutrinta tam tikrų jūros moliuskų kiauto tam tikra dalis, 4) galbanum galbaninė ferula, 5) frankincense smilkalinės bosvelijos Bosvelia sacra derva. Mano nuomone, po žodžio spices pagal šiuolaikinę rašybą turėtų būti dvitaškis, t. y. 2-5 dalys apibūdintos kaip spices. Nes kituose šaltiniuose nieko daugiau apie tuo metu smilkalams naudotus prieskonius nepavyko aptikti. Be to, remiantis katalikiškais šaltiniais, smilkalams naudojamų ingredientų kiekis dažniausiai keturi, bet gali būti ir daugiau, iki trylikos. Vis tik dažniausiai Vakarų kultūrose smilkalai gaminami iš
miros (myrrh) ir
smilkalinės bosvelijos dervos (frankincence, olibanum), nors terminas frankincense dažnai naudojamas kaip bet kokių smilkalų sinonimas.
Skirtingose kultūrose įvairiais laikotarpiais smilkalų gamybai buvo naudojamos įvairios medžiagos, dažniausiai vietinės. Iš viso priskaičiuojama
apie 50 augalų, plačiau naudotų ar naudojamų smilkalų gamybai. Naudojama agarmedžio, kedro, kadagio, santalmedžio, kipariso, kininio cinamono (cassia) žievė, kalendros, kadagio, žvaigždinio anyžiaus, vanilės, tikrojo pegano (Peganum harmala), muškato vaisiai arba sėklos, keliolika skirtingų kvapiųjų dervų ar sakų (benzojinė derva - benzoin, juodosios dalbergijos derva rosewood, kopalio derva copal, agarmedžio derva agarwood, smilkalinės bosvelijos derva frankincense ir kitų bosvelijų dervos, tikrojo miramedžio derva myrrh ir kitų miramedžių dervos, gauruotojo švitrūno derva labdanum, stiraksų derva storax, kvapiojo kanario derva - elemi... ir dar keletas mažiau žinomų, nebevardinsiu), taip pat pačiulės, arbatmedžio, šalavijo, lauro lapai, vetiverijos, vilkdagio, ajero, nardo, vaistinės alpinijos ir netgi varpučio šaknys, gvazdikėlių, levandų ir šafranų pumpurai ar žiedai... ir kartais kai kurios gyvūninės kilmės medžiagos.
Japonijoje svarbiausios tradicinės smilkalų žaliavos agarmedis (agarwood, lotyniškai Aquilaria kelios tropikų lapuočių medžių rūšys) ir santalmedis (sandalwood, lotyniškai Santalum, irgi kelios rūšys), taip pat kyara dar viena agarmedžio rūšis, labai vertinama ir brangi (kainuoja daugiau už tokio pat svorio aukso luitą). Indijoje naudojama daug įvairių kvapiųjų žolių bei medžių dervų, iš žinomesnių paminėtina viena ailanto rūšis (Ailanthus malabarica), santalmedis, benzojinė dera, kardamonas, agarmedis, kedrai. Tibeto smilkalams būdingas specifinis žemės (earthy) kvapas. Jų gamybai naudojami cinamonas, gvazdikėliai, kadagiai bei nemažai mums nežinomų augalų (kusum flower, ashvagantha, sahi jeera). Šiaurės Amerikoje smilkalai buvo gaminami daugiausia iš kiparisinių šeimos medžių (tujų, kadagių, puskiparisių), kėnių ir šalavijo. Svarbiausias senųjų hebrajų smilkalų ingredientas - Algummim (Almuggim), verčiamas kaip Algum arba Alaiug tree, tikriausiai buvo kvapusis koralmedis, dar žinomas kaip Indijos santalmedis arba raudonasis santalmedis - Pterocarpus santalinus.
Grįžtant prie kvepalų jau porą kartų buvo įdėtos nuorodos į straipsnius apie tai, ką iš tiesų reiškia išvardintos natos:
http://nowsmellthis....14/3526132.htmlKas neskaitė, pasikartosiu jos reiškia, kad rinkodaros vadybininkai nori jums suteikti būtent tokią informaciją apie konkrečius kvepalus. Tos nurodytos natos anaiptol neatitinka visų sudedamųjų dalių. Neretai kvepalų aprašymuose randama nata incense puikiausias pavyzdys. Tokio daikto kaip incense į kvepalus neįdėsi. Smilkalų kvapą gali suteikti kuris nors ar visa grupė aukščiau paminėtų ingredientų, nesvarbu, išvardinti jie natose ar ne.