Sudedamosios kvepalų dalys

aciu,biologe ir JVana.. niekada net demesio nebuvau atkreipusi i si Oud pavadinima,o toks kvapas

Skaitau Chandler Burr knyga ir kaip tik radau gan idomia pastraipa apie jasmin sambac




Biologe, galbut galetumet papildyti? Suintrigavo tos "mirtim kvepiancios" molekules

JVana, o kokio papildymo tikiesi? Man čia viskas kaip ir aišku, o ir kvapas žinomas daugiau mažiau. Reikės Eternity pauostyt, įdomu pasidarė Bet kai pagalvoji, kokia antireklama.

Na, daugiau apie pati augala ir jo specifika.

Ka ka, Eternity mirtim nesa?

Atsakydama į JVanos klausimą ir ne tik -

apie kvapo chemiją

Jautrioms būtybėms patariu neskaityti!

Indolas – iš esmės akmens anglies derva (t. y. pagrindinė tos dervos sudėtinė dalis). Ne itin sudėtingas junginys, randamas daugelyje organinių medžiagų – baltymuose, alkaloiduose, pigmentuose (indolas ir atrastas, tiriant organinį pigmentą indigo). Jį išskiria ir bakterijos, skaidančios amino rūgštį triptofaną (paprasčiau sakant, tai baltymų irimo produktas). Kvapelis... švelniai tariant, yrančių baltymų. Ne taip švelniai – pūvančios mėsos bei išmatų (jose indolo itin daug).

Koks ryšys su kvepalais? Jums leidžiant, trumpas ekskursas į praeitį. Kai prieš daug metų mano chemijos dėstytojas a. a. profesorius Kazys Daukšas sakė, kad parfumerijos fabrike, kur jam teko būti, vienoj laboratorijoj sklido mėšlo kvapas, o darbuotojai jam maloniai paaiškino, kad tai žibuoklių aromatas, tik didesnės koncentracijos, - mes, studentai, juokėmės pilvus susiėmę. Truputį įdomiau pasidarė tada, kai mums buvo paaiškinta, kad kaimo laukuose, vėjui iš tolo atnešant beveik nejaučiamą kelio dulkių ir fermų kvapą, oras dvelkia beveik taip pat, kaip Chanel kvepalai (atminty neišliko, kurie – tada buvau pienburnė, gerus kvepalus pažįstanti ne daugiau, nei deimantų vėrinius ir nuosavas jachtas). Visai įdomu tapo, kai sužinojom, kad mūsų kvapo suvokimą įvairių cheminių junginių kiekis nulemia ne ką mažiau, negu jų “rūšis”.

O dabar skaitau mokslinį straipsnį (paskelbtą 2002 metais), kuriame šis faktas patikimai įrodytas ir išdėstytas kvapo suvokimo mechanizmas. Esmė tokia: uoslės receptoriai veikia kaip raidės literatūroje ar natos muzikos kūrinyje. T. y. kiekvieną kvapą atskiria ne atskiras receptorius, o jų grupė. Mūsų kvapo suvokimą nulemia būtent to kvapo “užkabintų” receptorių visuma, jų derinys. Kiekvienam kvapui – kitoks receptorių derinys, o iš tūkstančio receptorių (maždaug tiek jų turi žmogus) įvairių derinių galima išgauti.... na, nesiimsiu matematikos, bet jei iš 30 raidžių gaunami šimtai tūkstančių žodžių, iš 4 amino rūgščių – visa paveldimumo medžiagos įvairovė, tai iš 1000 receptorių... Ir kvapo suvokimas skirsis priklausomai nuo tų kvapiųjų molekulių skaičiaus, t. y. užkabintų receptorių skaičiaus. Pagavo indolo molekules 10 receptorių – žibuoklių arba apelsino žiedų aromatas, pagavo 500 receptorių – mėšlo dvokas...

Apie jazminą – gal kitą kartą. Tiesą sakant, čia jis mažai kuo dėtas – to indolo yra daugelio gėlių aromate. Ir daugelyje kvepalų. Viską lemia kiekis.

Perskaiciau su didziausiu apetitu

Aciu

Gal tai ir offtopic, bet labai įdomu pasidarė - o kaip žinoti, koks kvapas kiek receptorių "užkabins"? Ir ar tas pats kvapas užkabins skirtingą kiekvieno atskiro žmogaus receptorių kiekį ?

Matyt, del to mes kartais taip skirtingai uzuodziam tuos pacius kvepalus..

Luca Turin kalba apie molekules pavidala ir kad nuo jos formos priklauso ka uzuosim.. Na bent man jis nelabai imponuoja.. Neatrodo rimtas specialistas, o tik norintis buti rimtu ir pripazintu Bet kuriuo atveju jis knygoje mini, kad nera irodyta kaip musu nosys priima kvapus. Kad yra daug teoriju, bet dar nei viena nepateisinta ar pripazinta ir kad Nobelio prizas dar laukia.

Pirmu atveju - įmanoma nustatyti (bent teoriškai) pagal kvapą sudarančių įv. molekulių rūšių skaičių ir kiekvienos rūšies molekulių skaičių (t. y. kvapo koncentraciją). Bet tai tik laboratorijoj, o praktiškai galimi nebent labai apytikriai skaičiai (nėra kaip tiksliai nustatyti kvapiųjų molekulių skaičiaus tam tikrame oro molekulių skaičiuje, kai tu uostai buteliuką ar kvepalais apipurkštą riešą). 2. Taip, nes kiekvieno žmogaus receptorių skaičius ir jų jautrumas skiriasi - juk vieni jautrūs kvapams, kiti ne, vieni geriau užuodžia barščių, o kiti šieno kvapą...
Papildyta:

Gaila, neskaičiau, o būtų įdomu. Dėl molekulės formos (čia labai populiariai išsireikšta) jis iš esmės teisus, kiek aš suprantu. Dėl tų teorijų turbūt irgi teisus - straipsnis, kurį minėjau, rimtas ir argumentuotas, bet tai nereiškia, kad kiti mokslininkai neįrodys ko nors kito, kas paneigs dalį pirmojo straipsnio tiesų, o kitą dalį patvirtins. Taip ir vyksta tiesos paieškos...

As kaip suprantu cia net dvi temos Viena apie tai, kaip zmogaus receptoriai atskiria kvapus, receptoriu skaiciu ir atitinkamus jutimus ir kita tema apie molekules formos teorija, bandanccia irodyti kaip molekules forma nulemia tos molekules kvapa.

Luca Turin "The Secret Scent" knygoje gan nemazai parasyta apie chemija, o kaip suprantu ja gliaudote kaip riesutus

Tuoj apsiašarosiu, kad tos knygos neskaičiau O molekulės "forma" - jos erdvinė struktūra, tam tikras atomų išsidėstymas. Kvapą lemia ne tik forma, kita vertus, nuo atomų rūšies jų išsidėstymas, t. y. ta forma, ir priklauso - negali skirtingi atomai skirtingose molekulėse išsidėstyt visiškai vienodai. Bet, turbūt, čia jau offtopas...