Daugelio kvepalų bazinėse (pamatinėse) natose nurodyta
oakmoss, kartais
treemoss,
mousse de chêne. Kas tai per samanos ir kaip jas į kvepalus sukiša?
Visų pirma tai ne samanos.
Oakmoss (arba Oak Moss), ąžuolo samanos, iš tiesų yra
kerpė Evernia prunastri (lietuviškai
sodinė briedragė). Paplitusi Europoje ir Šiaurės Amerikoje, auga ant ąžuolų kamienų ir šakų, kartais ir ant kitų lapuočių medžių (bukų, beržų, liepų, uosių). Daugiausia jos surenkama centrinėje Europoje (ypač Bulgarijoje bei buvusioje Jugoslavijoje).
Treemoss (arba Tree Moss), medžio samanos tai kerpė
Evernia furfuracea (kitas pavadinimas Pseudevernia furfuracea), lietuviškai
sėleninė briedragūnė. Paplitusi drėgnesniuose Europos ir Amerikos miškuose ant pušų, eglių ir kėnių kamienų. Beje, šios kerpės rasta Egipto mumijose. Daugiausia surenkama Prancūzijoje ir Maroke.
Vienos ir kitos kerpės išdžiūvusios skleidžia specifinį minkštą, bet sodrų samanų, žolės, žemės, medienos, žievės kvapą. Maždaug iki 2000-ųjų metų kasmet buvo perdirbama apie 1800-2000 tonų kerpių, daugiausia Prancūzijoje. Kvapiųjų medžiagų (everninės rūgšties, d-usninės rūgšties, atranorino, chloro-atranorino, fizodinės rūgšties, furfuracino rūgšties) kiekis kerpėse nedidelis, todėl jo negalima (tiksliau, ekonomiškai neverta) išgauti distiliacijos būdu. Naudojamas ekstrahavimas kerpės apdorojamos tirpikliais ir taip gaunamos konkrecijos ir absoliutai (pirmiausia tirpikliais iš kerpių išgaunama pusiau kieta masė konkrecija, o paskui iš jos alkoholiu ekstrahuojamas absoliutas). Europoje šios dvi kerpių rūšys ir iš jų gauti absoliutai ar konkrecijos skiriami (nors kvepaluose vėl neretai naudojami kartu ir vieni, ir kiti), o Amerikoje dažnai ir renkama, ir perdirbama viskas kartu.
Kvepaluose šios medžiagos atlieka dvejopas funkcijas viena, suteikia savito kvapo, antra, veikia kaip fiksatorius, sulaiko lengvesnes lakių medžiagų molekules ir užtikrina ilgesnį kvapo laikymąsi.
Ąžuolo samanos neatskiriama
šiprų dalis. Beje, nors tradiciškai laikoma, kad šiprai atsirado 1917 metais (Francois Coty Chypre), jų istorija kur kas senesnė ir įdomesnė. Jau senovės romėnai gamino kvapiuosius mišinius iš gauruotojo švitrūno dervos (labdanum), stiraksų balzamo (storax) bei ajerų šakniastiebių. 12-ame amžiuje buvo gaminami beveik tokios pačios sudėties pastilių pavidalo smilkalai Oyselets de Chypre, į kuriuos 14-ame amžiuje pradėta dėti ir ąžuolo samanų. O 1777 metų recepte, greta įvairių kvapiųjų augalų ekstraktų, tarp kurių yra ir rožių bei apelsinmedžių žiedų, minimi cibetinas, ambra, muskusas ir ąžuolo samanos. T. y. sudėtis, atitinkamti šiuolaikinių kvepalų sudėtį (gal netgi geresnė, nes tada buvo naudojamos tik natūralios medžiagos). Po Coty Chypre sėkmės prasidėjo tikras šiprų (jau naudojamų kvėpinimuisi, ne smilkymui), kuriuose ąžuolo samanos yra vienas svarbiausių ingredientų, bumas: Femme, Mitsouko, Bandit, Jolie Madame, Tabac Blond, Cabochard, Cuir de Russie, Aromatics Elixir, Miss Dior, Diorella, Knowing, Ma Griffe, Paloma Picasso ir šimtai kitų.
Deja, dabar mes stebime tikrųjų šiprų saulėlydį. IFRA (the International Fragrance Association, the official representative body of the fragrance industry worldwide. Its main purpose is to ensure the safety of fragrance materials through a dedicated science program. This focus on fragrance safety helps both the consumer and the environment) apribojo ąžuolo samanų ir medžio samanų naudojimą kvepaluose iki tokio kiekio, kad realiai jų ten beveik negali būti (leidžiama bendra 0,1 proc. jų koncentracija, ir tai su tam tikrais maišymo apribojimais, kai parfumeriniu požiūriu norma laikoma 1-5 proc.). Priežastis galimas alergizuojantis poveikis. Įvairūs kvepalų gamintojai dabar elgiasi skirtingai kai kurie šių medžiagų nebenaudoja, kai kurie sumažino jų kiekius iki leidžiamų, kiti naudoja daugiau, šitą nurodydami ant kvepalų pakuotės, arba apeidami reikalavimą, kaip sudedamąją dalį nurodydami ne ąžuolo samanų absoliutą, o chemines jo dalis everninę rūgštį, atranoriną ir t. t. Tuo pačiu daugelis parfumerių ieško pakaitalų, stengdamiesi išsaugoti senųjų šiprų kvapą naujai perleistuose kvepaluose. Robert Tisserand, vienas žymiausių aromaterapijos specialistų, sako, kad ąžuolo (ar medžio) samanų naudojimo reikėtų vengti nėščiosioms bei epilepsija sergantiems asmenims, o kitiems rizika yra minimali (priklausomai nuo dozių ir vartojimo būdo).
Kas laukia šiprų rytoj? Galbūt atsakymas - Narciso Rodriguez For Her, Jessica Parker Lovely, Lauren Pure Turquoise, Comme des Garcons White. Juose ąžuolo samanos pakeistos pačiule ir vetiverija.