Įdomybės apie kvepalus

Svarbiausia, kad moneta tai 5 eurų

Bet kainuoja laaaaaaabai daug, bo jos leistos kaipo proginės ir apyvartoje jų nebus...

Va kokie kvepalų mėginukai buvo 1910-20 m.m.:

Galima dar pridurti, kad Colgate kompanija (foto - kaip tik šios firmos mėginukai) buvo viena pirmųjų, pradėjusių intensyvias mėginukų dalinimo akcijas Agresyvaus parfumerinio marketingo užuomazgos, škias

Va čia yra geras psl. su vintažinių butelaičių (ir ne tik) kolekcija.

Įdomu tų senųjų mėginukų talpa

p.s. Margot, seniai matyta

1. Rašo, kad tų mėginukų turėjo užtekti vienam (geriausiu atveju - dviem) kartui. Apie talpą - 0 info
2. Jo, tuoj einu "į namus", jei dar neišrašyta esu

Šventasis Parfumeris

Krikščioniškąjame pasaulyje parfumerijos globėju laikomas Šventasis Abas Tbilisietis (dar kitaip Tiflisietis). Rus. - Або Тбилисский, Або Тифлисский, Або Тбилели, Хабо Тпилели.

Abas Tbilisietis gimė 757 (kitur nurodoma 758 metais) Bagdade.

Tais laikais, kai Mahometo garbintojų valdos tesėsi iki pat Persijos, o visa Gruzija vilko sunkų musulmonų jungą, Kartliją valdė (istorinis Gruzijos regionas ir istorinė valstybė, susiformavusi III a. pr. m. e.) eristavas Nerses. Dėl piktavalių skundų Nerses buvo ištremtas į Bagdadą, kur tuomet buvo apsistojęs tuometinis Babilonijos emyras. Po trejų metų, praleistų kalint belangėje, Nerses išlaisvino naujasis kalifas ir išsiuntė jį į Kartliją.

Tuo metu Bagdade gyveno aštuoniolikmetis jaunuolis Abas, kilęs iš Izmailo giminės, Abraomo Agariečio sūnus, priklausęs laisvąjam sluoksniui. Jis buvo Islamo išpažinėjas ir puikiai išmanė musulmonų šventraščius. Abo užsiėmė kvapniųjų aliejų ir tepalų gamyba.

Susipažinęs su išlaisvintu Nerses Abas įsiprašė pas jį į tarnybą. Į Tbilisį Abas atvyko kaip Nerses tarnas ir asmeninis parfumeris. Būdamas triūslus ir nemėgdamas laiko švaistyti veltui, jis ėmė mokytis gruzinų kalbos, o pakankamai ją įsisavinęs, ėmėsi studijuoti Senajį ir Naująjį Testamentus. Besigilndamas į šventraščius pajuto pašaukimą Krikščionybei. Anuomet Abas dar viešai nesiskelbė esąs krikščionis, kadangi bijojosi musulmonų persekiojimo, kurie vėl sukilo prieš Nerses.

871 metais Nerses dėl politinių priežasčių teko bėgti į Chazarų kaganatą, o su juo kartu pasitraukė ir ištikimasis Abas. Ten būdamas Abas apsikrikštijo. Vėliau abu per Osetiją pabėgo į Abchaziją, kur Nerses jau buvo išsiuntęs savo motiną, žmoną bei vaikus, kaip ir visą savo nuosavybę, kur galėjo nebesibaiminti musulmonų persekiojimo.

Visos kelionės metu Abas skendo maldose ir budėjimuose. Abchazijoje Abas aistringai ėmė sekti krikščionių pavyzdžiu ir praktikavo asketišką gyvenimo būdą, lyg ruošdamasis būsimai misijai.

782 metais Abas gryžo į Kartliją, kur Tbilisio gatvėse atvirai skelbė arabams krikščionybę, nepaisydamas persekiojimų bei neklausydamas perspėjimų.

786 metais Abas buvo įskųstas kaip krikščionis ir įmestas į kalėjimą, tačiau neišsižadėjo naujojo tikėjimo.

Būdamas kalėjime Abas nusivilko visus drabužius, liepė juos parduoti, o už gautus pinigus nupirkti žvakių bei smilkalų, kuriuos išdalino visoms cerkvėms, per pasiuntinius prašydamas šventikus pasimelsti, kad jis ištvertų numatomą kankinystę.

Po to Abas liepė paduoti jam vandens, nusiprausė veidą ir išsitepė aliejais galvą, tardamas: “Kažkada buvau gardžiakvapių tepalų gamintojas ir geras parfumeris, o dabar išsitepu save įkapėms. Nuo šios dienos daugiau nebesitepsiu kvapiaisiais aliejais savo gendančio kūno, o seksiu Viešpatį, nes, kaip mane išmokė išmintingasis Saliamonas savo “Giesmių Giesmėje”- Juk tavo meilė malonesnė [...] negu tavo brangiojo aliejaus kvapas! (Giesmių Giesmės knyga, 1; 2-3)

Pakeliui į egzekucijos vietą jis dėkojo Dievui, kad pavertė jo žemiškąją parfumerio profesiją į dangišką, kviesdamas sekti “Kristaus paliepimų saldžiais aromatais”.

786 m. sausio 6 d. jam buvo nukirsta galva, kūnas sudegintas, o nesudegę kaulai išmesti į Kuros (Mtkvari) upę.
nepaisydama draudimo artintis, krikščionių minia veržėsi prie sudeginimo viets, rankose nešdamasi žvakes ir smilkalus.

Kai pasibaigė kankinystės diena ir stojo naktis, apie pirmą valandą nutiko stebuklas- virš vietos, kur buvo sudegintas kūnas, sužibo žvaigždė, ryški kaip sietynas. Pirmąją naktį ši žvaigždė skleidė šviesą, panašią į žaibo blyksnius, ir apšvietė visą Tiflisą.
Kitą dieną Kuros upės vandenys švytėjo dar nuostabesne šviesa, iš po tilto, nuo kurio buvo numesti Abo kaulai, sklido ugninis stulpas, apšviesdamas tiltą ir upės

Gruzijos religinis rašytojas ir Šv. Abo amžininkas Ioane Sabanisdze aprašė kankinio gyvenimą savo hagiografiniame kūrinyje “Šv. Abo kankinystė”. Šis kūrinys – vienas seniausių šaltinių, mininčių Gruziją, bei literatūros paminklas.

XIII a. toje vietoje, kur buvo sudegintas šv. Abo kūnas, buvo pastatyta garsi šventykla - Metechi bažnyčia.



p.s. parengta remiantis įvairiais šaltiniais rusų ir anglų kalba. Dėl kai kurių tikrinių vardų nesu tikra, jei kas žinote tiksliau, pataisykite mane. tikiuosi, kad buvo nelabai nuobodu skaitant tokį ilgą tekstą

Cia jau kaip geras romanas

Perskaiciau su malonumu! Bet cia tikrais faktais remta istorija ar daugiau legenda?

Aciu Gervela. Buvo labai idomu paskaityti.

Šis asmuo kaip Šventasis tikrai egzistavo, yra oficialiai įtrauktas Pravoslavų cerkvės į šventųjų sąrašus. Minėtam kūrinyje apie šv. Abo gyvenimą pasakojo jo darbų ir kankinystės liudininkas, jo pavardę galima surasti pagooglinus, kažkaip neįkėliau. Šv. Abas yra vienas iš Tbilisio miesto globėjų. Informaciją apie jo gyvenimą galima rasti bažnytiniuose puslapiuose rusų kalba. Straipsnių esama nemažai, todėl visą informaciją trumpinau kiek galėdama

Bet dėl jo paskelbimo parfumerių globėju- greičiausiai tik pačių parfmėgėjų “pritempta” legenda Tiesiog pasiremta tuo faktu, kad jis buvo kvapiųjų aliejų mišinių ir aromatingų tepalų gamintojas ir tiek

nieko sau, kokių įdomių faktų suradai, Gervela

pažiūrėjau, pravoslavų saite nurodyta, kad šv. Abo paminėjimo diena - sausio 21; galima bus laikyti parfumistų dieną

kiek peržiūrėjau puslapių, beveik visur nurodoma sausio 8 diena o pravoslavie.ru- teikia sausio 8 / 21 d. пам. 8/21 янв.