Įdomybės apie kvepalus

tas teisybė, esu ne kartą pastebėjusi, jeigu kokios kelionės metu ar užgriuvus darbams pvz. visą dieną būni nevalges, tai itin gardžiai kvepia paprasčiausia juoda duona, atrodo, kad nieko skanesnio nesi uostęs ir šiaip, maistą užuodi kaip šuo tada

O naujoji Guerlaino "nosis" rūko... Vat...

Pasisakysiu ir aš. Kadangi esu ilgametė Bočių duonos, ir tik jos, mylėtoja, visai įdomu būtų kartais pasikvėpinti JA kveliukų pavidalu. Ypač išvykus į svetimus kraštus.

Juodą duoną mėgstu, bet įpatingai nepasigendu.
Ir kai esam nevalgę, pirmiausia mielai užuodžiam maisto kvapus.
O kai esu alkana negaliu eiti į kvepalų parduotuvę, nes nevalingai ima susitraukinėti skrandis. Aš čia rimtai, nuo kvapų gausos esant tuščiam skrandžiui, man darosi bloga

Aš turiu gerą uoslę, kartais prie kasos tenka užuosti priekyje stovinčių vyrų kojinių kvapą

man turbūt hiperosmija

Mergaitės,

tuoj juodos duonos receptą čia įdėsiu [smailikas su kočėlu]...
****

O atsakant į temą, mano naujausia įdomybė apie kvepalus -
"Brangiausiai apdrausta vieno profesionalaus kvepalų uostytojo nosis: iki 2 mln. svarų sterlingų (beveik 8,8 mln Lt)".
Va čia tai nosytė wub wub wub

Gal kam tai ir ne naujiena, bet man įdomus faktas:

Pasirodo mūsų šnervės, skirtingai užuodžia kvapą.
Kai renkamės kvapą parduotuvėje, pirmiausia rekomenduojama pirma uostyti dešiniąja šnerve, o po kelių minučių kairiąja. Visiškai gali būti, kad kvapas išties patikęs iš pradžių, nuvils, po antro bandymo.
Kalifornijos universiteto mokslininkai po ilgų tyrinėjimų padarė tokias išvadas:
Pasirodo, kad per dešinę šnervę uostomas kvapas atrodo mums daug mielesnis, nei uostomas kairiąja. Tai aiškinama tuo, kad kiekviena šnervė perduoda informacija tik savo pusės smegenų daliai. Dešiniojoje yra centras, atsakingas už emocijas, todėl dešinioji šnervė nelinkusi skirti niuansų. O kairioji - atsakinga už kvapų atpažinimą ir todėl įdėmiau tyrinėja.
Todėl kvapą mes vertiname skirtingai priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis gauna ir apdoroja informaciją. Tai kas patinka šiandien, rytoj gali būti nepriimtina ir atvirkščiai.

Paeksperimentavau: užsipurškiau ant riešo Allure Sensuelle, užsispaudžiau pirma vieną nosiaskylę, paskui kitą ir apuosčiau. Dešniąja užuodžiu blogiau Kažin, ar tai reiškia mano emocinių centrų neišsivystymą, ar dalinę slogą

Beje, šitam kontekste labai prasmingas atrodo senamadiškas etiketo reikalaviomas laikyt vyrą sau iš kairės - tegu užuodžia mus dešiniąja šnerve

L'Osmothèque: Osmoteka, Tarptautinė kvepalų konservatorija

Kaip gimė osmoteka?
Bėgant metams, „kvapų namų“ įkūrimo idėją, kur profesionalai ir mėgėjai galėtų atrasti mėgstamus kvapus, studijavo Prancūzų parfumerių sąjunga ir jos įkurta Techninė komisija. Tačiau kad šis sumanymas taptų realybe, prie sumanytojų turėjo prisijungti dar pora partnerių: tai Prancūzų parfumerijos komitetas bei Versalio komercijos ir pramonės rūmai. Pastaroji įstaiga finansavo Osmotekos įrengimą bei suteikė patalpas savo Parfumerijos mokykloje (ISIPCA). Tokiu būdu 1990 metais gimė Osmoteka – egzistuojančių ar jau išnykusių kvapų muziejus. Lankytojai čia gali uosti tokius kvapus, kurie yra surinkti ir užkoncervuoti pirmą kartą istorijoje.


Nuotraukoje: Osmotekos vaizdelis

Osmotekos kolekcija
Osmotekos siekis yra ne tik surinkti visus galimus kvapus, bet taip pat atrasti ir atgaivinti jau išnykusius didžiųjų klasikų pėdsakus, pvz., garsiuosius Paulio Poiret kvepalus, kurie buvo sukurti po „Les Parfums de Rosine“ ženklu 1910 metais: tai „Arlequinade“, „Pierrot“, „Le Balcon“, „Nuit de Chine“, „Habera“, „Coupe d'Or“, „Coup de Foudre“, „Le Fruit Défendu“ ir kt. Tarp kitų genijų, kurių darbai pristatomi Osmotekoje – ir François Coty (1876-1934), su kuriuo 1900 metais siejamas didžiosios prancūzų parfumerijos gimimas. Osmotekoje saugomi tokie jo kvapai-šedevrai kaip „La Rose Jacqeminot“ (1904), „Ambre Antique“, „L’Origan“, „La Jacée“ (1905), „Le Chypre“ (1917), „Émeraude“ (1921). Taip pat būtina paminėti „Les Parfums Houbigant“ su garsiaisiais „Fougère Royale“ (1882), „Le Parfum Idéal“ (1900), „Quelques Fleurs“ (1912) ir kt; „Les Parfums Mury“ su „Narcisse Bleu“ (1920); „Les Parfums Millot“ ir jų „Crêpe de Chine“ (1925); „Les Parfums Lucien Lelong“ ir „Le Jasmin“ (1930). Šį sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti, bet gal jau pakaks
Kolekcijoje apstu ir kur kas senesnių eksponatų, t.y. senovinių kvepalų, tarp kurių - „Le Parfum Royal“, romėnų kvepalai, sukurti I amžiuje (! ), „L'Eau de La Reine de Hongrie“ (Vengrijos Karalienės vanduo, XIV amžius), „Eau de Napoléon 1er“ (Napoleono Pirmojo vanduo) ir daugybė kitų.


Nuotraukoje: Osmotekos bloteriai

Aplankykite Osmoteką
Osmotekoje, kuri yra įsikūrusi Versalyje, nuolat skaitomos teminės paskaitos, vedamos tikrų profesionalų – kvepalų žinovų, kūrėjų (tokių, kaip pavyzdžiui Patricia de Nicolai!). Jų lydimi, galėsite apeiti ir visą ekspoziciją. Beje, į ją įeina ir virš 600 (!) šiuolaikinių kvapų. Dar vienas intriguojantis faktas yra tas, kad osmotekos darbuotojai saugo slaptąsias senovinių kvepalų formules, pagal kurias ir buvo atkurta didelė dalis pamirštų legendinių kvapų.


Nuotraukoje: Patricia de Nicolai

Daugiau info rasite čia

Patricia de Nicolaï balandžio mėn. paskirta Osmotekos prezidente, pakeitusi Jean Kerléo.

Daugiau apie Osmoteka Cia

Išleistos monetos su Coco Chanel atvaizdu:

Gražios