QUOTE(Rasma @ 2005 03 11, 20:52)
Mano patirtis leidžia kalbėti apie du visiškai skirtingus svorio metimo metodus.
Pirmasis padiktuotas jaunystės kvailystės, kai norisi daug ir greitai, o antrasis apgalvotas daug rimčiau.
Pradedam. Baigiau vidurinę ir pasijaučiau verta geriausio. Vietoj to, kad dairyčiausi į aukštosios mokyklos knygų lentynas, ėmiau dairytis į kartu studijuojančius bernus. Aš į juos dairiausi, jie į mane ne
Būčiau ilgai dar taip tuščiai leidusi laiką, jei ne vienas egzaminas. Turėjom tokį dalyką gyvulių mityba. Egzamino išvakarėse sėdėjau jau visiškai nusimokiusi, kai akis užkliuvo už vienos knygos pavadinimo..rusų kalba ji buvo pan. į analiz kormov dlia svinomatok. Ėmiau vartyt ir stebėjausi, kaip galima rūpintis kažkokiomis penimomis kiaulėmis 
Pamąsčiau apie save, kiek skiriu sau dėmesio ir kokių rezultatų noriu sulaukt...kada randu laiko pavalgyt, kaip dažnai pripuolamai, net stovėdama prie viryklės įsimetu ką nors skrandin, kad alkį numarinu pakeliui namo kioskelyje nusipirktais sausainiais 
Tą vėlų vakarą nusirengiau, atsistojau prieš veidrodį sekcijoje ir panorėjau vieno - kuo greičiau užsimerkti 
Įspūdis buvo toks stiprus, jog susiradau mechanines pavargusias svarstykles, užlipau..o jetus...tas romanas apie mane..taip, aš tikrai ta peniukšlė kiaulė..169 cm. ūgio ir 73 kg. svorio 
. Skaičiai gal nebuvo tokie baisūs, kaip pamatytas vaizdas. Egzaminą išlaikiau šiaip sau, nes mintys buvo tik apie tai, kur aš buvau anksčiau ir kodėl aš sau leidau taip atrodyti. Tuoj pat sudariau veiksmų planą perskaičiusi krūvą knygų apie mitybą ir sporto naudą. Susiradau gerą sporto klubą ir nusipirkau naują aprangą sportui..pačią brangiausią, kad stimulas su ja būtų pasirodyt 
. Ilgai nedelsdama ėmiau sportuot. Tiesa, pirmas kartas buvo tik pažintis su treniruokliais ir bendravimas su treneriu dėstant jam savo lūkesčius. Patarė sportuot kas antrą dieną treniruoklių salėje ir aš nutariau, jog man tai geriausia 
Antras kartas sporto salėje įsiminė ilgam..Aš žmogus sąžiningas ir jei ką darau, tai darau nuo dūšios. Taip stengiaus, kad nualpau treniruotės metu. Išvada - persistengiau, nes noriu per daug. Pažadėjau ir sau, ir kitiems ateityje būti protingesnė ir paisyti ne vien savo norų, bet ir profesionalų patarimų. Jaučiausi jau beveik didvyrė, taigi nutariau imtis mitybos..persirašiau visus maisto derinimo principus, šaldytuvą nuklijavau lentelėmis su trimis produktų grupėmis, su produktų skirstymu pagal glikemijos indeksą, su produktų grupėmis pagal šarmų-rūgščių kiekį ir pamažu ėmiau mokintis valgyti..taip taip valgyti..o ne ėsti bet kur, bet kada ir bet ką..taip užsiėmiau liesėjimo reikalais, kad net pamiršau svertis Sportas man tapo vienu didžiausiu gyvenimo malonumų, mityba gerėjo mano valios pastangomis, nors galiu prisipažinti šokolado verge išlikau. Ilgai dėliojusi ar man nusileisti sąžinės priekaištams ir nevalgyti šokolado ar man pasiduoti malonumui ir suvalgyti kasdien po šokoladinį saldainį, nutariau: tą vieną šokoladinį saldainį valgysiu tik vakare ir tik tada, kai nebegalėsiu kentėt. Atsisakiau daugelio produktų, kurie mano manymu tukina: bulvių, pyragaičių, sausainių, batonų, nustojau lukštent ir krimst moliūgų sėklas per paskaitas, beveik nevalgiau mėsos (nes be bulvių mėsa ne mėsa). Valgiau sriubas, daržoves ir labai daug vaisių (tik ne bananų..aš jų nemėgstu). Prabėgo vieni studijų metai..apie 10 mėn., gerai jaučiausi, energija buvo beribė, nuotaika visuomet puiki ir kas svarbiausia praregėjo berniokai. Užlipau ant svarstyklių ir aiktelėjau..58 kg. Man tada buvo taip keista..juk aš nieko nedarau. Taip taip..per tuos 10 mėn. aš tiesiog įpratau gyventi sveikai ir man visa ta sporto-sveikos mitybos rutina neatrodė nuobodi ir priverstinė...Iš tų laikų liko tik nuotraukos, kur sėdi solidi teta su ilgu plačiu sijonu ir maskuojančiais svorį marškiniais..turbūt tik 2 nuotraukos kur aš tokia sau stora atrodau. Paklauskit manęs, kiek aš turiu nuotraukų, kur sveriu jau 58 kg 
Antras atvejis: vadžias paleidau nustojusi maitint kūdikį krūtimi. Būsiu nuoširdi ir atvira - ne nėštumas ir gimdymas kaltas. Ką tas nėštumas..priaugau 9 kg. 600 gr., nes valgiau sveikai ir nemečiau sporto. Kalta aš, užsikonservavusi 7 mėn. savo pasaulyje, kur vienintelis kelias..vaiko kambarys-šaldytuvas-vaiko kambarys. Dar vyro užliūliuojantys komplimentai, kad aš jam graži tokia kokia esu. Nors ir sportavau kasdien po 1-1,5 val., bet matyt labai sočiai pavalgydavau, kad per 1,5 metų po gimdymo aš priaugau 6 kg. Atėjo laikas grįžt į darbą..Atėjau, o ten buvę kolegos pašnibždomis konstatuoja mano papilnėjimą, drąsesni paklausia ar ruošiuosi pirkti antrą vaikutį. Vėl stimulas, vėl noras tapti tokia, kokia buvau. Svėriau 66 kg., buvau (ir esu) vis to paties 169 cm. ūgio..Norėjau būti ta pati 58 kg. mergina, nors giliai širdyje jau pasvarsčiau gal pabandyti pasiekti 56 kg. Nutariu per daug nenorėt ir kreiptis į dietologę..Kaip tariau, taip padariau.. Sverti 58 kg. pradėjau po 4 mėnesių. Ką nuveikėm? Tiesiog sutvarkėm mitybą. Nenorėjau aklai tikėt stebuklingom žurnalų dietom, nenorėjau bandyti liesėti bandymų - klaidų metodu. Sportavau ir sportuoju kasdien po 45 min. Vieną dieną - aerobika, kitą- treniruoklių salė. Taip keičiu treniruotes..laisvos dvi savaitgalio dienos. Ilgą laiką laikydamasi dietologės sudarytų valgiaraščių įpratau sveikai, skaniai ir normaliai maitintis. Pamėgau grūdų košes, ėmiau naudoti aliejų košėms ir salotoms, atsisakiau grietinės, sviesto, margarino, maistą daugiau verdu ir troškinu, sriubą verdu vandenyje su natūraliomis prieskoninėm daržovėm, o užkandžiams sukremtu kokį vaisių. Dabar esu patenkinta savimi. Galiu pasakyti - padariau viską, kad pati gerai jausčiausi. O vyrai..tuščia jų, juk svarbiausia patikti pačiai sau.
Mano patarimai įvertinus visus pliusus ir minusus:
1.Nesprausti savęs į griežtus rėmus per tiek laiko numesiu tiek kg, o tiesiog apgalvoti kiek iš viso kg. norima numesti ir kantriai to siekti.
2.Neskubėti ir nekankinti savęs išsižadant viso to kas skanu, mitybą keisti pamažu. Neatsisakyti visų gyvenimo malonumų valgant..juk tikriausiai turite vieną produktą kurį labai labai mėgstate ir atsisakyti būtų per sunku..jei tai labai kaloringa, tiesiog mažinkite porcijas arba tą produktą valgykite rečiau.
3.Aktyviau gyventi (nebūtinai priversti save sportuoti, gal jums patinka ilgi pasivaikčiojimai arba judrūs žaidimai su mažyliais).
4.Nuoširdžiai pakalbėti su artimu (-ais) žmonėmis apie tai, kad jūs norėtumėte būti lieknesne ir todėl norite palaikymo, o ne erzinančių skanėstų siūlymo ir nuolatinio priminimo (netgi viešo), kad jūs laikotės kažkokios dietos.
5.Svertis ne dažniau kaip kas dvi savaites.
6.Jei norisi žaisti su mažo kaloringumo valgiaraščiu (1000-1200 kcal. valgiaraščio be gyd. priežiūros nesilaikyti ilgiau kaip 2 sav.) Tai skaudžiausiai kainavusi mano klaida. Sulėtėjus medž. apykaitai vėliau nebegalėjau suvalgyti nė vieno "lyšno kąsnio", kad neimčiau pilnėti. Reikėjo gyd. pagalbos, kad ištrūkt iš to užburto rato..
7.Mylėkite save ir stenkitės tik dėl savęs
Pirmasis padiktuotas jaunystės kvailystės, kai norisi daug ir greitai, o antrasis apgalvotas daug rimčiau.
Pradedam. Baigiau vidurinę ir pasijaučiau verta geriausio. Vietoj to, kad dairyčiausi į aukštosios mokyklos knygų lentynas, ėmiau dairytis į kartu studijuojančius bernus. Aš į juos dairiausi, jie į mane ne
Būčiau ilgai dar taip tuščiai leidusi laiką, jei ne vienas egzaminas. Turėjom tokį dalyką gyvulių mityba. Egzamino išvakarėse sėdėjau jau visiškai nusimokiusi, kai akis užkliuvo už vienos knygos pavadinimo..rusų kalba ji buvo pan. į analiz kormov dlia svinomatok. Ėmiau vartyt ir stebėjausi, kaip galima rūpintis kažkokiomis penimomis kiaulėmis Pamąsčiau apie save, kiek skiriu sau dėmesio ir kokių rezultatų noriu sulaukt...kada randu laiko pavalgyt, kaip dažnai pripuolamai, net stovėdama prie viryklės įsimetu ką nors skrandin, kad alkį numarinu pakeliui namo kioskelyje nusipirktais sausainiais Tą vėlų vakarą nusirengiau, atsistojau prieš veidrodį sekcijoje ir panorėjau vieno - kuo greičiau užsimerkti Įspūdis buvo toks stiprus, jog susiradau mechanines pavargusias svarstykles, užlipau..o jetus...tas romanas apie mane..taip, aš tikrai ta peniukšlė kiaulė..169 cm. ūgio ir 73 kg. svorio . Skaičiai gal nebuvo tokie baisūs, kaip pamatytas vaizdas. Egzaminą išlaikiau šiaip sau, nes mintys buvo tik apie tai, kur aš buvau anksčiau ir kodėl aš sau leidau taip atrodyti. Tuoj pat sudariau veiksmų planą perskaičiusi krūvą knygų apie mitybą ir sporto naudą. Susiradau gerą sporto klubą ir nusipirkau naują aprangą sportui..pačią brangiausią, kad stimulas su ja būtų pasirodyt . Ilgai nedelsdama ėmiau sportuot. Tiesa, pirmas kartas buvo tik pažintis su treniruokliais ir bendravimas su treneriu dėstant jam savo lūkesčius. Patarė sportuot kas antrą dieną treniruoklių salėje ir aš nutariau, jog man tai geriausia Antras kartas sporto salėje įsiminė ilgam..Aš žmogus sąžiningas ir jei ką darau, tai darau nuo dūšios. Taip stengiaus, kad nualpau treniruotės metu. Išvada - persistengiau, nes noriu per daug. Pažadėjau ir sau, ir kitiems ateityje būti protingesnė ir paisyti ne vien savo norų, bet ir profesionalų patarimų. Jaučiausi jau beveik didvyrė, taigi nutariau imtis mitybos..persirašiau visus maisto derinimo principus, šaldytuvą nuklijavau lentelėmis su trimis produktų grupėmis, su produktų skirstymu pagal glikemijos indeksą, su produktų grupėmis pagal šarmų-rūgščių kiekį ir pamažu ėmiau mokintis valgyti..taip taip valgyti..o ne ėsti bet kur, bet kada ir bet ką..taip užsiėmiau liesėjimo reikalais, kad net pamiršau svertis Sportas man tapo vienu didžiausiu gyvenimo malonumų, mityba gerėjo mano valios pastangomis, nors galiu prisipažinti šokolado verge išlikau. Ilgai dėliojusi ar man nusileisti sąžinės priekaištams ir nevalgyti šokolado ar man pasiduoti malonumui ir suvalgyti kasdien po šokoladinį saldainį, nutariau: tą vieną šokoladinį saldainį valgysiu tik vakare ir tik tada, kai nebegalėsiu kentėt. Atsisakiau daugelio produktų, kurie mano manymu tukina: bulvių, pyragaičių, sausainių, batonų, nustojau lukštent ir krimst moliūgų sėklas per paskaitas, beveik nevalgiau mėsos (nes be bulvių mėsa ne mėsa). Valgiau sriubas, daržoves ir labai daug vaisių (tik ne bananų..aš jų nemėgstu). Prabėgo vieni studijų metai..apie 10 mėn., gerai jaučiausi, energija buvo beribė, nuotaika visuomet puiki ir kas svarbiausia praregėjo berniokai. Užlipau ant svarstyklių ir aiktelėjau..58 kg. Man tada buvo taip keista..juk aš nieko nedarau. Taip taip..per tuos 10 mėn. aš tiesiog įpratau gyventi sveikai ir man visa ta sporto-sveikos mitybos rutina neatrodė nuobodi ir priverstinė...Iš tų laikų liko tik nuotraukos, kur sėdi solidi teta su ilgu plačiu sijonu ir maskuojančiais svorį marškiniais..turbūt tik 2 nuotraukos kur aš tokia sau stora atrodau. Paklauskit manęs, kiek aš turiu nuotraukų, kur sveriu jau 58 kg Antras atvejis: vadžias paleidau nustojusi maitint kūdikį krūtimi. Būsiu nuoširdi ir atvira - ne nėštumas ir gimdymas kaltas. Ką tas nėštumas..priaugau 9 kg. 600 gr., nes valgiau sveikai ir nemečiau sporto. Kalta aš, užsikonservavusi 7 mėn. savo pasaulyje, kur vienintelis kelias..vaiko kambarys-šaldytuvas-vaiko kambarys. Dar vyro užliūliuojantys komplimentai, kad aš jam graži tokia kokia esu. Nors ir sportavau kasdien po 1-1,5 val., bet matyt labai sočiai pavalgydavau, kad per 1,5 metų po gimdymo aš priaugau 6 kg. Atėjo laikas grįžt į darbą..Atėjau, o ten buvę kolegos pašnibždomis konstatuoja mano papilnėjimą, drąsesni paklausia ar ruošiuosi pirkti antrą vaikutį. Vėl stimulas, vėl noras tapti tokia, kokia buvau. Svėriau 66 kg., buvau (ir esu) vis to paties 169 cm. ūgio..Norėjau būti ta pati 58 kg. mergina, nors giliai širdyje jau pasvarsčiau gal pabandyti pasiekti 56 kg. Nutariu per daug nenorėt ir kreiptis į dietologę..Kaip tariau, taip padariau.. Sverti 58 kg. pradėjau po 4 mėnesių. Ką nuveikėm? Tiesiog sutvarkėm mitybą. Nenorėjau aklai tikėt stebuklingom žurnalų dietom, nenorėjau bandyti liesėti bandymų - klaidų metodu. Sportavau ir sportuoju kasdien po 45 min. Vieną dieną - aerobika, kitą- treniruoklių salė. Taip keičiu treniruotes..laisvos dvi savaitgalio dienos. Ilgą laiką laikydamasi dietologės sudarytų valgiaraščių įpratau sveikai, skaniai ir normaliai maitintis. Pamėgau grūdų košes, ėmiau naudoti aliejų košėms ir salotoms, atsisakiau grietinės, sviesto, margarino, maistą daugiau verdu ir troškinu, sriubą verdu vandenyje su natūraliomis prieskoninėm daržovėm, o užkandžiams sukremtu kokį vaisių. Dabar esu patenkinta savimi. Galiu pasakyti - padariau viską, kad pati gerai jausčiausi. O vyrai..tuščia jų, juk svarbiausia patikti pačiai sau.
Mano patarimai įvertinus visus pliusus ir minusus:
1.Nesprausti savęs į griežtus rėmus per tiek laiko numesiu tiek kg, o tiesiog apgalvoti kiek iš viso kg. norima numesti ir kantriai to siekti.
2.Neskubėti ir nekankinti savęs išsižadant viso to kas skanu, mitybą keisti pamažu. Neatsisakyti visų gyvenimo malonumų valgant..juk tikriausiai turite vieną produktą kurį labai labai mėgstate ir atsisakyti būtų per sunku..jei tai labai kaloringa, tiesiog mažinkite porcijas arba tą produktą valgykite rečiau.
3.Aktyviau gyventi (nebūtinai priversti save sportuoti, gal jums patinka ilgi pasivaikčiojimai arba judrūs žaidimai su mažyliais).
4.Nuoširdžiai pakalbėti su artimu (-ais) žmonėmis apie tai, kad jūs norėtumėte būti lieknesne ir todėl norite palaikymo, o ne erzinančių skanėstų siūlymo ir nuolatinio priminimo (netgi viešo), kad jūs laikotės kažkokios dietos.
5.Svertis ne dažniau kaip kas dvi savaites.
6.Jei norisi žaisti su mažo kaloringumo valgiaraščiu (1000-1200 kcal. valgiaraščio be gyd. priežiūros nesilaikyti ilgiau kaip 2 sav.) Tai skaudžiausiai kainavusi mano klaida. Sulėtėjus medž. apykaitai vėliau nebegalėjau suvalgyti nė vieno "lyšno kąsnio", kad neimčiau pilnėti. Reikėjo gyd. pagalbos, kad ištrūkt iš to užburto rato..
7.Mylėkite save ir stenkitės tik dėl savęs
Galima tik padėkotiuž tokius patarimus. Šaunuole.
