Antoni Gaudi (pilnas vardas Antoni Plàcid Guillem Gaudí i Cornet)
Gimė nedideliame Katalonijos mietelyje Reus, 1852 m. birželio 25 d. Nuo pat vaikystės jis buvo ligotas, sirgo reumatu, todėl negalėjo žaisti kartu su kitais vaikais. Praleisdavo ir daug pamokų pradžios mokykloje, tačiau turbūt dėl to, turėjo pakankamai laiko natūraliai studijuoti gamtą, stebėti gyvūnus, augalus, jūrą, dangų ir akmenis. Liga jį lydėjo visą gyvenimą.
Antoni buvo labai religingas.
Dar mokydamasis mokykloje, Gaudi ėmė iliustruoti mokyklos leidžiamą laikraštuką ir kurė dekoracijas mokyklos teatrui.
1868 metais Gaudi persikraustė į Barseloną, trejus metus lankė architektūros kursus Barselonos Provincijos mokykloje, vėliau dvejus metus Mokslų koledže. Pabaigęs šiuos mokslus jis galėjo stoti į aukštesniąją techninė Architektūros mokyklą, kurią ir baigė.
Dar mokydamas Provincijos mokykloje, jis ėmė domėtis Filosofija, Istorija, Ekonomika, kitais socialiniais mokslais. Gaudi manė, kad architektūros stiliai visais laikais mažiausiai priklausė nuo grožio suvokimo, estetinių idėjų ir labai stipriai nuo socialinio ir politinio žmonių gyvenimo.
A.Gaudi nebuvo pažangus studentas, bet architektūrą tikrai išmoko puikiai. Dar besimokydamas yra gavęs du diplomus už paruoštus projektus. Pirmąjį už sukurtus vartus į kapines. Mokyklos direktorius įteikdamas jam už šį darbą diplomą pasakė, kad Gaudi arba dvasiškai ligotas, arba genijus. Šis apibūdinimas A.Gaudi lydėjo visą gyvenimą.
ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu, jo kūrybai įtakos turėjo Barselonos architektūra, o taip pat ispanų architekto Martorelo kūrybą. Šiame laikotarpyje pastatomi keli A.Gaudi suprojektuoti pastatai, priskiriami ankstyvajam modernui.
Vincens namas:
El Capricho
Casa Calvet (beje tai vieninelis A.Gaudi sukurtas pastatas, kuris patiko ir kurį pamilo Barselonos gyventojai dar esant jam gyvam)
Visas A.Gaudi gyvenimas pasikeitė, kai jis sutiko Eusebi Guell Bacigalupi. Šis tekstilės magnatas buvo labai turtingas ir ėmė globoti jaunąjį architektą, nors šis dar neturėjo garsaus vardo ir didelės patirties. Nuo dabar A.Gaudi tapo menininku, kuriam nebereik dairytis į darbų samatas, galvoti apie kasdieninius rūpesčius ir galėjo realizuoti savo pačias drąsiausias idėjas.
Jis šiam savo globėjui jis sukuria nuostabius pavilionus vilai Finca Guell, vyno rūsių projektą Garrafo miestelyje, varpinę ir kriptas Guellio gimines kapams.
Ir labai drąsų bei fantastišką Guelio parką.
Po šio laikotarpio A.Gaudi visiems laikams atsisako tiesių linijų ir visą savo kūrybą perkelia į kreivų paviršių karaliją, sukurdamas savo unikalų stilių, kurį visada gali atpažinti jo darbuose.
Pirmuoju jo tokiu darbu laikomas namas pastatytas savo mecenatui Guell'iui Barselonoje "Palau de Guell"
nuotraukų galerija čiaPrieš statant jį, jis buvo beveik nežinomas architektas, o baigus - architektas, kurio projektai tapo praktiškai neįperkama prabanga.
Jis stato vis keistesnius ir įvairesnius namus Barselonos turtingiesiems. Juose erdvė išsiplėčia, persikreipia, vingiuoja ir banguoja kaip gyva materija, arba primena fantastinę būtynę. Patys ryškiausi jo darbai:
pvz. Mila namas (Casa Mila")
Batlo namas (Casa Batllo)
Kai A.Gaudi tebuvo vos per 30 m. (1891 m). Švento Juozapo sekėjų draugija, jam pasiūlė baigti, jau 1882 m pradėtą statyti bažnyčią Sagrada Familia. Šios bažnyčios statybai A.Gaudi paskyrė visus likusius savo gyvenimo metus.
Kurdamas Sagrada Familia (Šventoji šeima) bažnyčią, jis svajojo sukurti "XX a. šventyklą", kurioje įprasmintų visas savo architekto žinias su sudėtinga simbolika ir vizualiu tikėjimo tiesų aiškinimu. Ši idėja jį apsėdo visam gyvenimui. Jis tikėjo, kad tai yra jo misija bažnyčiai, tikėjimo įprasminimas. Gyveno atsiskyrėlio gyvenimą tiesiog statybos aikštelėje pastatytame vagonėlyje ir tik laikas nuo laiko išeidavo prašinėt paaukot bažnyčios statymui pas turtinguosius (kad bažnyčia buvo taip ilgai statoma ir nulėmė tai, kad ji buvo statoma tik iš suaukotų pinigų). A.Gaudi kūrė ir vėl pertvarkinėjo savo eskizus. Pats spėjo pamatyt užbaigtą tik vieną bokštą, šventykla statoma iki šiol.
A.Gaudi žuvo 1926 m liepos 7 d. pakliuvęs po tramvajumi. Jį palaidojo kriptoje po Sagrada Familia bažnyčia.
Jis niekada nenorėjo sukurti naujo architektūros mokslo, Antoni Gaudi kūrė taip, kaip jautė ir suprato, kas tai yra harmoninga architektūra. Jis norėjo "statyt taip, kaip stato gamta". Žmogus, kurio veidą nedaug kas pažinojo, sukūrė visiškai naują veidą Barselonos miestui.
