Tai va, būsiu nepopuliari, man labiausiai patiko
1. Nes nuotraukoje yra gylis, žvilgsnis susišaukia su įlankėle nuotraukos pradžioje ir nuklysta toli toli į kažkokį objektą priešais ir šiek tiek į dešinę, įlankos pabaigoje, gerai pagautas rūkas, nes medžiai kairėj lyg ir būtų ryškūs, signalizuotų, jog rūko nėra, bet žvilgsnis juos fiksuoja kaip foną, neužkliūna už jų ir nueina tolyn, dešinėj, tarsi į kokią rūko karaliją.
2. Kliūva už akies kalniuko nuolydis, gal toks ir buvo sumanymas, bet toks jausmas, tarsi visas vaizdas virstų ant dešinio šono (ypač paskutinis medis), arba vargingai koptų į kalną. Šiaip gražiai išryškėję medžiai rūko fone. Beje, sepijos vaizdelyje tas virtimas sustabdytas, atsvertas ryškesniais dviem dešiniais antro fono medžiais, kurie j/b variante pasislepia už pagrindinio medžio. Taip kad aš už sepijos variantą.
3. Galbūt tikrai geriausia nuotrauka, jei norėta vaizduoti rūką, nes persikloja keli daugiau ar mažiau rūko dengiami sluoksniai, bet šioje man jau pradeda trukdyti į abi puses išeinantis vanduo - pakeitus fotografavimo kampą neliko priekinės įlankėlės ir galinio objekto sąšaukos, kažkur "nugaravo" didesnis nuotraukos gylis, atsirado daugiau plokštumo.
Apie portretus nieko negaliu pasakyt, nes nieko o nieko neišmanau apie jų fotografavimo ypatumus, tai man šiaip - tiesiog gražu
Dar dėl bitės Majos ūkanoto Vilniaus. 1, 2 nuotraukos man labai, gal dėl to, kad mėgstu ryškias architektūros nuotraukas, o 3 rūkas gerai pagautas, bet ar man vienai priekinio fono medžiai per smarkiai su juo kontrastuoja ryškumu?
