QUOTE(zuvialia @ 2007 11 18, 06:34)
1. Zodziu as uz tavaja ideja,kad mokintumemes komentuoti vieni is kitu.
2.
stripuli,ka pati matai sioje fotografijoje?man truksta akcento.Pavadinciau apkrautu sakom kadru..
1. Man irgi norėtųsi, kad būtų viena nuotrauka, kurią visi komentuotume, aišku, geriau, jei iš kur nors paimta, ne vienos mūsų, kad skeltume ką galvojame nedailindamos...
2. Bėda su mano fotografijom ta, kad neturiu "vaizdinio" mąstymo, turiu sakykim "pasakojamąjį". Todėl savo fotografijoj matau pasakų kampelį su nežinia kur tekančiu upeliuku, su paslaptingu tilteliu, irgi neaišku, kokias pasaulio vietas sujungiančiu, ir viskas paslėpta tarp šakų, tarsi būtų ne kiekvieno akiai, tarsi tik aš būčiau tas žmogus, kuriam pavyko tą vietą pamatyti... Iš tiesų tai ten Palangos botanikos sodas, žmonių knibždėlynas, ančių knibždėlynas
Turbūt fotografuojant reikia, kad nuotrauka iš karto pasakotų kažkokią istoriją ar pan? O ne kad žiūrint į kažką kaip į pagrindą kiekvienas galėtų ją interpretuot savaip?
O iš kitos pusės įdomu, ar iš tokios nuotraukos dar galima kažką padaryt pagal taisykles? Čia bandžiau šakų kiekį sumažint
Narajana rašė, kad visokios taisyklės dar ne viskas, kad padarytum gerą nuotrauką. Tai kas be ko. Manau, gera nuotrauka kaip tik yra kažkur sulaužyta taisyklė, nežymiai, bet savaip, su savo stiliuku. Tačiau: mano galva, mokantis visgi reikia išmokti pagrindines taisykles (kompozicija, apšvietimas, nuotaika, dar kas nors, ko net nežinau), padaryt bent po 100-300 nuotraukų pagal kiekvieną taisyklę, ir tik tada pradėt ieškot kažko savo... Na, jei nuo dievo duota, tada viskas, ką parašiau, negalioja. Bet bent jau man vaizdinis matymas tikrai neduotas
, yra viltis jo išmokti. Žiūrėsim, kaip čia bus. Blogiausiu atveju bent jau išmoksiu naudotis fotiku rankiniu būdu, o ne kaip muiline
Technines žinias, manau, įsisavinti skirta visiem.
QUOTE(peppi @ 2007 11 18, 14:54)
va stai tokie keliukai
akmenines tvoreles krastuose surestos be jokiu cementu tam, kad judant gruntui nesutruktu...bet kai pamatai kiek kilometru ju ten pridaryta...tikras mastabas...
na ir cia jau oras buvo grazesnis tai ir spalvos iskart siltesnes
Ir vėl mano komentaras kol kas ne apie kompoziciją ar apšvietimą...
Na, bet kadangi nedėstau fotografijos, tai leisiu sau pasisakyt apie nuotaiką - va tokie nežinia kur einantys keliukai mane tikrai veža. Mėgstu, kai lieka vietos fantazijom
O jei visgi bandyt apie kompoziciją, tai tas kalnas dešinėj kažkaip pjaunasi su apatiniu mažiuku... Kas ten žino, gal taip ir turi būt? Čia ne tas atvejis, kur nuotraukų pusės skirtingo svorio?