Naktinis maitinimas (II tema)

Maniske 5 men, valgo naktimis 2-3 kartus (beje, kai miega musu lovoje praso dazniau, nes jaucia pieno kvapa ). Prisiskaiciau, kad musu bendraamzius mamos jau po biski atpratina, tai dariau sianakt eksperimenta-gavosi snipstas Zodziu, pradejo vaikas muistytis 2 val. pasupau, uzmigo. 3 val vel muistymasis-pasupau, uzmigo. 5:30 aliarmas-daviau papuli, uzmigo musu lovoje. Cia vel eksperimentas-keliu i savo lovele (nors visada paryciais palieku musu lovoje, miegam iki 9-9:30)-prabudo, valanda gugavimo (tete buvo beprarandas kantrybe), 6:30 vistiek isikeliu i musu lova+papas=miegam. Finale naktis tragiska, gilaus miego nebuvo, nepailseta visai. Isvada-geriau apsimiegojus pazindysiu vaika nakti. Bent koki menesi-pusantro Tada bandysiu vel



1. Kol buvo visai mazule, iki kokiu 2.5-3 menesiu nakti keldavau atsirugti, nes man buvo geriau issibudines vaikas, nei rekiantis nuo pilve susikaupusio oro. Dar maniske labai stipriaiatpildavo, tai bijodama rizikuoti-keldavau. Veliau kazkaip pamazu pradejau nebekelti arba pakeliu vos vos. Gal ismoko geriau apzioti kruti, nes ir pakelus atsirugsta ne visada.
2. Visada guldau ant soniuko. Tik dabar jinai jau vartosi, tai randu visaip. Bet guldau visada ant sonelio.
3. As vienareiksmiskai uz vaiko lova tevu miegamajam. Vien del tavo patogumo, nes pirmais menesiais , kai poilsis brangus malonumas, tikrai nenoresi lakstyt i kita kambari. O matyti vaika salia noresi. Garantuoju, kad kaip ir dauguma, tikrinsi, ar kvepuoja Su daiktais problema sprendzu paprastai-tai, ko gali prireikti nakti, pasidedu prie lovos. Turiu krepsiuka su pampersiukais, kremu nuo issutimu, dregnomis servetelemis. Toki butu patogu kilnoti ten, kur nesiesi kudiki (pvz. i kita kambari). Jei vaikeli noresi nakti perrengti, pravartu tureti rubeli prie lovos. Bet nematau problemos nakti nubegti i kita kambari.


pilnai pritariu. Jei vaikelis bus neramus, tai TB gali issikraustyt laikinai i kita kambari. O siaip nakti zindomo ir pazirziancio, pakniuksincio vaiko MB net negirdi. Jam net paciam keista, nes dar man bunant isivaizdavo, kad i darba eis visada nedamiges. Anaiptol...

Pas mus lovytė tam pačiam kambary. Prieš gimdymą aš įsivaizdavau,kad vaikas miegos savo lovytėje, o jau į savo lovą tai tikrai neimsiu, kad neužspausti netyčia. Ir ką- nuo pirmos paros migdausi šalia. Negaliu kitaip. Nepatogu ir liūdna. Norisi jausti kleckiuką arti savęs, matyti ir girdėti, ar jam viskas gerai. Be to,ir maitinti taip patogiau. O daikteliams vieta pas mus kambary užima kokį 1 metrą. T.y. stovi komoda, jos stalčiuose vaiko rūbeliai, o ant jos viršaus stovi pampersų pokas, servetėlės, kremas nuo iššutimų ir dar kelios smulkmenos. O lovytė kol kas tarnauja kaip patogi vieta, ant kurios uždėta vystymo lenta. Na ir dieną aš ten jį įkeliu su karusele pažaisti.

Papildyta:
Tiesa, bet tema apie naktinį maitinimą... Man sunkiai sekdavosi naktį pamaitinti iš krūties, nes maitinu su antspeniais. Tai reikia gerai matyti, kaip paduoti krūtį, o tam reiktų eit šviesą užsidegt, kas labai tingis naktį, o dar labiau tingis nueit išjungt. Tai išsprendžiau taip šitą dilemą. Vaikutis užmiega 22h, aš jį prieš miegą pamaitinu. Tada palaukiu pora valandų, kad vėl pieno prisikauptų, nusitraukiu su pientraukiu jį, ir naktį kai keliasi (apie 4h) sugirdau. Tai bent žinau, kiek suvalgė. jei dar trūksta, pavalgo man iš krūties ir užmiega. o tai anksčiau būdavo pastoviai užmiegu maitindama, krūtis iškrenta jam, tas pyksta, kol aš vėl jam įduodu kol ką Pieno baloje ir miegodavom.

Paskaičiau visą temą ir lyg ramiau pasidarė... Bent aišku, kad mūsų situacija ne unikali. Bet vis tiek nuolatinis naktinis valgymas man kelia nemažai nerimo...

Iki 6 mėn. naktimis maitindavau, bet proto ribose 2-4 kartus, tiesa, visada būdavo sunku su užmigimu. Nuo 6 mėn. dukriukas pradėjo valgyti dažniau, iš dalies dėl to pradėjom miegoti vienoj lovoj. Tačiau maždaug nuo 8,5 mėn. prasidėjo naktinis neramumas (čia galiu paaiškinti tuo, jog daug įspūdžių - pradėjo ropoti, stotis, dantys) ir valgymas non-stop. Nežinau, ar jį galima paaiškinti tik tuo, jog dieną daug įspūdžių, nes kažkaip kuo toliau, tuo stipresnis "kabojimas" ant krūties gaunasi. Iš pradžių viskas buvo panašiau į naktinį valgymą: pavalgo, tada bent trumpai pamiega nežįsdama. O dabar beveik manęs nepaleidžia, manau, kad žinda daugiau dėl nusiraminimo, dėl įpročio taip miegoti... Jei įmigusią noriu šiek tiek atitraukti nuo savęs ar pati nusisukti, patogiau atsigulti, iš kart pabunda ir pradeda virkauti, prašyti krūties. Jei iš kart neduodu, pradeda verkt stipriau, nerimauja.

Iš pradžių siaubingai neišsimiegodavau, būdavo nepatogu taip visą naktį miegoti žindant, po to kažkaip net nepastebėjau, kaip prisitaikiau... Nors miego trūksta, bet bent nesijaučiu labai blogai, todėl dėl savęs kol kas galiu tai toleruoti...

Tačiau labiausiai mane neramina dukrytės miegojimo įpročiai. Sveikas protas sako, kad kažkada (tik įdomu - kada?) turėtų tai baigtis, bet nerimauju, gal mes klimstam į kokį blogą įprotį, kurio ateity bus sunku atsisakyti... Šiaip maitinimo MP naktį tikrai nesiruošiu nutraukti ir manau, kad tai labai gerai, tik neramina nuolatinis žindimas ir labai jautrus miegas. Net ryte, jei anksčiau išslenku iš lovos, mažoji labai trumpai miega be manęs...

Gal galėtų panašią patirtį turėjusios mamos papasakoti, kada, kaip pasisekė pereiti prie savarankiško miegojimo, ar labai sunku buvo. Ačiū.

Sveika,

Mes irgi miegam taip, kaip Jūs Tas neramusis laikotarpis praėjo. Tikrai buvo laikas, kai visą naktį miegodavo įsikandus. Dabar jau geriau, manęs prireikia 3-5 kartus per naktį, būna ir dažniau.

O dėl to, kad klimstam į kažkokį blogą įprotį, tai nežinau ir norėčiau taip pat kitų mamų pasisakymų sulaukti. Nes manau, kad baisiai sunku bus pripratinti lovytėje (dėl to nesuku galvos - pripras), o dabar jau greit lovoj 3-e sunku bus miegoti, nes skersa pamėgo miegoti - galva ant manęs, kojos ant tėčio galvos

Jei aš ryte tyliai išslenku iš lovos, irgi labai greitai atsikelia. Matyt, nebejaučia kvapo.

mes miegam ramiu miegu savo lovose
24 val uzmiegam,5 valgom 8 jau ateinam i mamos lova pasivoliot

Sveika, kolege
O kiek laiko jums truko tas ištisinis neramumas ir kaip jis praėjo? Mūsiškei dabar 9,5 mėn., tai jau gerą mėnesį, kaip vargstu ir naktys nežinia į ką panašios.

Bet šiąnakt iš viso buvo kažkoks košmaras: vakare užmigo kaip įprastai ir apie 22.30 kai pabudo, tai pabudo. Iki 3 val. nakties davėsi po lovą, ropojo, mokėsi stovėti, burzgė-purškė, kalbino mus ir tt ir pan. Aišku, vis periodiškai bandydavau žindyt ir migdyt, bet pavalgo - ir vėl duotis, jokio rezultato... Galų gale neapsikentę suvyniojom į kokoną ir vyras užsupo. Tada jau miegojo stabiliai, bet aišku, šiandien visas ritmas griuvo. Nors ryte ilgiau miegojo, matosi, kad vis tiek baisiai neišsimiegojusi, žodžiu, bandau atstatyt miegą ir visą režimą.

Ir kodėl taip atsitiko, negaliu pasakyt, nes tikrai nieko ypatingo vakar neįvyko, tikrai vakare nebuvo pervargus, laiku guldėm. Va, čia kažkur skaičiau, kad per pilnatį būna neramesnės naktys, o dabar kaip tik pilnatis. Tai gal čia mėnulis taip veikia...

Jau su baime laukiu ateinančios nakties...

Dukrytei 9,5 mėn ir nusprendžiau naktį nebemaitinti. Viskas prasidėjo taip:
Paskutiniu metu keldavosi valgyti kas 1 val O šį savaitgalį MB buvo išvažiavęs pas tėvus, tai miegojome kartu ir tą naktį kėlėsi tik 2 kartus. Pamačiau, kad gali išgyventi ir be MP, nes pati labai išvargau su tokiu dažnu kėlimusi. Sekančią naktį atsibudo tik apie 1 val, pamaitinau, o paskui pabudo 3, va ir nebedaviau Tai 2 val ropojo, žaidė, žodžiu, malėsi, davėsi Paskui truputį pazirzė ir užmigo. Preitą naktį nusprendžiau visiškai nebeduoti, nusiteikiau sunkiai nakčiai, net MB išsiunčiau į kitą kambarį miegot, kad pailsėtų, bet mažė išmiegojo visą naktį ir dar savo lovytėje Tik 5 val suverkė, tada įsikėliau pas save, bet vėl užmigo, pamaitinau tik 6 val, nes ir pačiai jau ne kad buvo, buvau paplūdusi pieno klane.
Žiūrėsim, kaip bus šiąnakt

Na ir išsiplėčiau

Sūneliui 10 mėn...maitinu intensyviai o naktimis ypač traukia papulį kas valandą bet mes prie to ritmo jau pripratom, nes tai trunka kažkur apie pusmetį...

maniske pirma men ismiegodavo po 7-8 val nevalgius, paskui pavalgydavo ir dar 5 val pappdavo, pailsedavua issimiegodavau i valias, bet,,, su kiekvienu menesiu prisidejo dar vienas naktinis maitinimas, Dabar beveik 5 ir valgom 3-4 kartus. Aisku negaliu labai skustis, ji pavalgo per 5 -7 min ir ikelus i lovyte miega toliau. Bandziau atpratint, bet niekaip, taip isiverke, paskui net uzmigt negalejo, o vistiek finale daviau papa

pas mus tas pats tik as dar nepripratau ir man labai sunku keltis, noreciau jau atpratinti, tik nezinau kaip

Ech, kaip viskas pazistama As jau savo, galiu sakyti, "atvargau" Mes iki 1 m. 2 men. kelemes valgyt nakti kas 2-3 val. Ko tik nebandem - nedavem, uzkisinejom ciulpuku, jau nebeatsimenu net - niekas nepadejo. Karta vasara mociute kai pamate, kaip esu terorizuojama, liepe traukt visus maitinimus ir ziuret saves Bet jau kokie 3 men. gyvenam kaip "normalus zmones" - paprasciausiai pasikeitem su vyru pusemis - jis atsigule prie lovytes, o mamytes atseit "nera" Pasidarbave savaitele turim normalu poilsi.
O gal paprasciausiai tam atejo laikas

Kažkaip neatsimenu, kiek tiksliai, gal 2-3 savaites. Ir kartą per pilnatį irgi pastebėjau, kad blogai miegojo, bet čia gal tik sutapimas Man dabar sunku vakarais užmigdyti. Įsikanda, geria MP, tuo pat metu daro tiltelius, žvakes ir špagatus Daugiau kaip valandos reikia, kol užmiega. O naktį valgo kaip ir anksčiau - 3-4, o jei blogai miega, tai ir n kartų