Kaimynė- tai ne auklė, o kaimynė, kuri jums padeda auginti vaiką ar vaikus. Ir nors jai mokate už tai, ji vistiek jaučiasi daranti jums paslaugą
Kad ir kiek jai būčiau mokėjus, vistiek buvo per mažai ir nuolat skųsdavosi, kad niekas kitas "tooookio sunkaus ir atsakingo darbo nedirbtų"
Kaimynė buvo patogu, kad arti. Bet minusų buvo daugiau (pvz. pasilikus su vaiku jai prireikdavo eiti apsipirkti. Grįžtu, o jų nėra
Neaišku, nei kada grįž, nei kur išėjo
, kartais rasdavau pas ją namie, nes atėjo laikas pietus jos šeimai gaminti ir pan.) Buvau jauna, o kaimynė pagyvenus, "visažinė" ir pamokslautoja kaip auginti vaikus
Tylėjau dantis sukandus, o kai cirkai nusibodo, maloniai padėkojau kad padėjo ir atsiprašiau, kad tiek, kiek ji nori mokėti negaliu ir
nuėjau į Moters užimtumo centrą (Kaune) kur renkasi bedarbės moterys, kursus visokius lanko, ir gavau krūvą moterų anketų. Išsirinkau visai nepažįstamą jauną moterį (tik žiūrėjau, kad vaikų turėtų ir būtų kažkas panašaus į pedagoginį arba medicininį išsilavinimą), nustatėme ribas, atlygis jai tiko, grafikas aiškus, pasirašėme (nieko vertą teisiškai)sutartį. Santykiai "darbdavio - darbuotojo". Jokių bėdų daugiau neturėjau. Jei sutardavom ką ir kaip daryti, tai trūks pliš ji ir padarys, nes taip sutarta. Labai pareiginga, maloni, patikima ir darbšti moteris
Vaikai seniai užaugo, o ji liko gera šeimos draugė. Kai man nebereikėjo, jai darbą pasiūlė (kiek kitokį) mano mama. Taip ir tęsiasi pažintis iki šiol jau daug metų
P.S. Kaimynė iki dabar "didvyrė" ir primena kad "aš tavo vaikus auginau", nors reikalų turėjom tik porą mėnesių
Nėra nė ką atsakyti
Mano patirtis tokia vat
nakti laisvai galejau pareiti namo 
