Įveikiau nevaisingumą

SUPER!!!! Nuosirdziausi sveikinimai!!!!

SVEIKINU! O Speman paimciau,gal priartintu stebukla.....Parasyk AZ kaip su tavim susisiekt...

sveikos merginos.netyčia vėl čia užsukau,nors jau metai laiko kaip šio skyrelio nevarčiau.mes su vyru vedę jau virš 8metų,kokius 3 metus po vestuvių labai nesisaugojom,bet ir "neužkibom",atrodė kad patys čia taip pasistengėm.paskui pradėjom visai nesisaugot-sakom jau laikas šeimynai didėt,bet...nu,galvoju,pas mane ciklas žiauriai nereguliarus,gal...nors dienų tikrai nežiūrėdavom.Gydytoja patarė pagert kt,prieš tai dar kažkokiais hormonais eksperimentavo,bet man niekas netikdavo,tai pykino,tai ilgai kraujuodavau,)sako,susinormalizuosi ciklą,vat tada gal išeis kas.gėriau 2 metus-nieko baisaus,atrodo,tuo labiau kad tyrimai geri,paskui dariau pertrauka.3mėn.4,5,6,7......13-nieko.pasiskaitau jusu išgyvenimus-graudu,žiauru,baisu kaip buna,ir nenoriu daugiau niekur kreiptis.mane gasdino visi tie tyrimai,vaistų dozės,nebūčiau atlaikius įtampos.todėl su vyru pasitarėm ir nutarėm-kaip bus taip-jau kai tikrai pajusim kad be vaikelio negalim nei dienos-įsivaikinsim.jau net domėtis pradėjom kaip kas kur.mylėjomės kaip visada-visaip,bet kada,be jokių tabu.nurimom abu,suplanavom ateitį keliem metam į priekį.kadangi ciklas ir toliau buvo be grafiko,vėl pradėjau gert kt.ir vat-turiu jau 6 mėn sūnelį,netyčiuką visom prasmėm.gydytoja vis klausia ar tikrai i specialistus nesikreipiau,gal ką vartojau,tuo labiau jei saugojaus tai neturėjo taip atsitikt.matyt taip reikėjo,nors,kaip sakoma,planuok neplanavęs,o gamta padaro kai jai reikia.dabar turim džiaugsmelį,ir bandom kurpt naujus planus.tiesa,kai tik pajutau kad kažkas su manim ne taip(labai jau rami tapau),pakeičiau gydytoją,nustojau gert kt,o savo buvusiąją sutinku tik praeidama pro šalį.kas keisciausia visas organizmas norėjo nėštumo,o protas bijojo kad kas neatsitiktų,bijojau džiaugtis garsiai,o širdutėje skraidžiau.todėl kai laukiausi save saugojau,nes pradėjo dubens kaulai skaudėti,sunkiai vaikščiojau,būdavo kad 500metrų eidavau 30min.tiksliau krypuodavau.visiem sakiau kad man viskas gerai,pati tuo tikėjau,ir taip buvo.
minties įsivaikinti vaikelį neatsisakėm.nesisaugom ir toliau.matysim kas bus.gal dar vienas .

kantrybė jums visoms

Saunuole! Sveikinu! Baltai pavydziu

ir manau,kad cia naturalu,tas baltas pavydas.Juk ne paslaptis,kad visos laukiancios stebuklo ta jaucia.Sekmes visoms ,kas pagavote savo gandra

labukas, noriu na ne tai kad pareklamuoti, bet .. infotrmuoti. Gal kas pažįstate Jadvygą Balvočiūtę? Prieikė man arbatos nuo kosulio, bet tokios, kad tiktų nėščiajai, radau aš ją internete, prisikaičiau, nuėjau nusipirkti arbatos, bet... pasirodo nėščiosioms netinka, nes yr amelisų, bet užtat gavau sąrašiuką jos daromų arbatų. Nr. 12 - Nuo endometrito, Nr. 12 - Nuo Gerybinių auglių, Nr. 13 - nuo gimdos ir jos priedų uždegimo Nr. 35 - nuo skydliaukės negalavimų. Tas vaiztažoles pardavinėja Palangos g. 1, Justiniskiu g. 91, ateities g. 48, Jasinskio g. 16. ateities g. 91 (mandarinas). panos, jei tik pades, pirkit... ir zinoma, tikėkite

sekmes

sveikos merginos, as cia visiskai naujoke ir labai dziaugiuosi kad yra sis skyrelis. Turbut kaip ir daugelis as negalvojau kad daug merginu negali susilaukti leliu. Man 28, ir as ju jau beprotiskai noriu, bet du metai, kaip nieko. Nustate policistines kiausides, stimuliavo su Gonal, bet... Siandien turejau darytis testa, nieko. Nezinau kaip sita isgyvent, nes visa diena negaliu nieko daryt, tik bliaunu, rankos kojos dreba, net nesuprantu kaip sitam tinklapy elgtis. Nezinau ar dar tikiu stebuklais. As lankausi pas gyd.Stankeviciu, gal kas ji pazistat, gal man reiktu bandyt kreiptis pas ka nors kita. Labai dziaugiuosi uz visas kurioms jau pavyko, as irgi to labai noriu

Nenusimink taip, viskas dar prieš akis ir lėliuko tu tikrai sulauksi. Ateik bendrauti į skyrelius pagal susirgimą ar rūpimus klausimus.
Su policistinėm kiaušidėm rašom čia: http://www.supermama...p;#entry6862922

Bet nemažai jau persikėlė pas nėštukes

Nenusimink,as po 7 m. pastojau,ir man tuoj 30m.Ir lankiausi pas Stankeviciu.Specialistas jis geras, ,tik gal ne visom priimtinas jo bendravimo budas.Sekmes dideliausios ir nenukabink nosies. ,ir tikek,kad sitam skyrelyje galesi parasyti savo istorija su laiminga pabaiga.

Ir as noriu pasakyti kad nenusimintum ! mano problema buvo taip pat policistines kiausides, bet po stimuliacijos Clostelbigitu ir Ovitrelio, man paviko susilaukti mazylio ! nors taip pat kaip ir tu nelabai tikejau stebuklu. Nieko aplink nemaciau tik vaikucius ir nestukes, ir tikriausiau del to kad labai labai apie tai svajojau, ta svajone ir issipylde.
Ir tau linkiu paciu graziausiu svaojoniu issipildymo ! (policistines k. tai iveikiama problema!)

aciu merginos. Tik va labai sunku valdytis ir nesinervint. Tik man su CL visai nesistimuliuoja, tik su gonal pavyko (bet jo kaina labai grazi) vos vienam folikulio uzaugt. Bet tikiuosi kad visdelto man pavyks

Sveikos merginos. Nusprendžiau ir aš parašyti mūsų angelėlio atsiradimo istoriją. Susituokę su vyru nusprendėm su vaikais dar neskubėti, o pasidžiaugti vienas kitu, pasaulio truputį pamatyti. Tačiau laikas bėga greitai ir po pusantrų metų pajutom, kad jau laikas. Nesisaugojom metus laiko, tačiau gandrai mūsų aplankyti neskubėjo. Po metų nusprendžiau apsilankyti pas ginekologę profilaktiškai, o vizito metu įsišnekėjom apie galimą problemą. Taip po truputį įsitraukiau į tyrimų grandinę. Iš pradžių temperatūrų matavimai, vaisingų dienų sekimas, ovuliacijos stebėjimas ultragarsu ir pan. Tik atlikus gimdos nuotrauką paaiškėjo, kad kairysis kiaušintakis yra nepraeinamas. Po truputį gydytoja pradėjo įtarinėti endometriozę ir kad šį įtarimą patvirtinti arba paneigti siūlė diagnostinę laparaskopiją. Operacijos metu nustatė II-III laipsnio endometriozę. Paskyrė 3 Zoladex ampules. Visi guosdavo, kad po šių vaistų per pusmetį turėčiau pastoti. Deja... Nuo tada pradėjau draugauti su gyd.Tvarijonavičiene iš VK. Jos nuomone endometriozė nėra kliūtis pastoti, tačiau ir 3 IUI buvo nesėkmingi. Gydytoja vis pasiūlydavo pailsėti nuo bandymų, tačiau tik kažką darant aš truputį nusiramindavau ir viltis sugrįždavo. Taigi, trauktis jau nebuvo kur ir abu su vyru pasiryžom IVF. Buvo sunku, nes žinojom, kad nepavykus šiai procedūrai toliau jau nelabai yra kur. Laukimas rezultatų slinko amžinybę. Tačiau nėštumo testas parodė I juostelę (( Po pusvalandžio vėl žvilgtelėjus į testa pamačiau kaip ir neryškią antrą juostelę, o pridavus kraują HCG rodiklis buvo 24. Jau lyg ir norėjau džiaugtis, tačiau gydytoja pristabdė, kad kažkas čia negerai. Taip ir buvo. Nėštumas buvo negimdinis , o endometriozė jau buvo IV laipsnio. Sunku nupasakoti, kaip tada jaučiausi, tačiau jutau didelį vyro palaikymą, kad kada nors vis tiek viskas bus gerai. Tai buvo praeitų metų gegužę. Nusprendėm tais pačiais metais jau nebandyti kartoti IVF, o truputį atsigauti morališkai ir fiziškai. Per vasarą išbandžiau ir alternatyviąją mediciną - gėriau maisto papildus, įvairias arbatas, gydžiausi net dėlėmis. Sakoma, kad skęstantysis ir už šiaudo griebiasi ) Turbūt tikra tiesa, nes kažkaip jaučiau kad tai turėtų padėti. Ir jau rudeniop, kelionės po Turkiją metu pajutau, kad jei ne dabar tai kada? Jaučiausi gerai pailsėjusi ir sustiprėjusi. Todėl jau spalį pradėjau ruoštis antrajam IVF. Ir vėl namai pilni švirkštų, vaistų ir naujos vilties. O nėštumo testas vėl parodė tik vieną juostelę. Todėl, kai sužinojau, kad kraujo tyrimas rodo 153, t.y. nėštumą žemė slydo iš po kojų.
Nėštumas buvo lengvas, o dabar mūsų angelėliui jau beveik 4 mėnesiai. Aš dar dabar žiūrėdama į miegantį sūnelį dažnai verkiu iš laimės. Vis prisimindavau Mikutavičiaus laidą, kur berods Eglės Marijonas klausė ar ji sutiktų paaukoti savo ranką vardan to, kad turėtų mažylį. Aš vis svarstydavau ar aš galėčiau... Dabar jau neabejodama žinau, kad taip. Džiaugiuosi kad mudu su vyru padarėm viską, kad mažas angelėlis apsigyventų mūsų namuose.