Įveikiau nevaisingumą

Sveikos, senokai čia bebuvau užsukusi. Savo istoriją jau esu prieš porą metų aprašiusi. Sūnaus susilaukiau po IUI. Man policistinės kiaušidės.
Tai va turiu naujieną, antras vaikas jau pilve, netyčia ir visai naturaliai . Kažkaip nebuvo minties labai smarkiai saugotis
MM po gimdymo lyg buvo apsitvarkę, bet paskutiniu metu vėl pradėjo grybauti, ovuliacija ne visda vyko, kažkaip visai nesitikėjau.
Sėkmės jums.

Laurriuk, sveikinimai nuoširdžiausi

sveikutes visos nesulaukiancios savo angeliuku... as tik norejau parasyt ir padrasint,kad svarbiausia labai noret ir dar svarbiau tiket...mes ir ilgokai bandem,apie 2 metus,kol pagavom savo angeliuka...buvo jau visokiu minciu,bet as vis tikejau ir mano svajone issipilde nors mum dar tik pati pradzia, bet jau neapsakomai didziuojames savo pilvuku tad ir jum sekmes visom,ir svarbiausia nepraraskit vilties...

smagu už jus

Noreciau ir as pasidalinti savo istorija. Nezinau, ar tai buvo nevaisingumo problema ar tiesiog Dievo isbandymas. Mes su vyru jau 13 metu, o susituoke 7 metus. Saugodamasi nuo nestumo, vartojau kontraceptines tabletes ir pries 5 metus, tiesiog pagalavojau, kad jau laikas i musu gyvenima ateiti laukiamam angeliukui. Bet praejo vieni ir kiti metai, o kaip nieko taip nieko... pradejau lankytis pas gydytoja ir prasidejo, tai vienas uzdegimas, tai kitas, tai vieni antibiotikai, tai kiti... taip prasikankinau apie metus. Issigydziau ir pradejo nagrineti, kas gi neleidzia pastoti. Bet tam, kad pradeti visas proceduras man, reikejo atlikti MB spermograma, kitaip net neverta pradeti... ir as kantriai laukiau, kol mano MB padarys tyrimus, bet pasirodo vyrams tai labai didelis isbandymas. Praejo dar vieneri metai, bet turbut matant, kaip as kankinuosi, mano MB ryzosi Na ir prasidejo tyrimai: kraujo, tepineliai - viskas palaipsniui ir metodiskai, neskubant ir saugant savo sveikata... geriau wobenzyn, mastodynon, siek tiek teko dufaston, pasirodo, kad kartais ciklas tarsi uzstrigdavo ir buvo geltonkunio nepakankamumas, padare kiausintakiu praeinamumo procedura (labai skausminga ir nemaloni) - diagnoze buvo teigiama viskas ok ir sekanti cikla as pastojau, per Kaledas as jauciau, kad esu ne viena

Zinote, supratau viena, kad reikia labai dideles kantrybes, tikejimo ir neleisti sau pasiduoti.

Mano istorija tikriausiai labai panasi i daugeliu cia besipasakojanciu, bet kaip prisimenu ta laikotarpi iki kazkaip labai graudu pasidaro ir sirdi suspaudzia. Mes su vyru kreipemes pas gydytoja kai gandru nesulaukiam virs metu. Gal UK truputi viskas vyksta kitaip, nei Lietuvoj. Bet is karto mums padare visus bendros praktikos tyrimus, tepineli eme, o vyrui spermos kokybe tyre. Visi tyrimai geri. Nusiunte i ligonine pas specialistus tolimesniam gydymui. Bet sicia viskas taip letai vyksta. O kai labai nori ir svajoji, tai kantrybes taip mazai. Taigi, iskarto ligonineje padare ovuliacijos tyrimus, viskas gerai. Liepe palaukti pora menesiu. Nieko. Tada istyre kiausintakiu nepraeinamuma (cia pries tai skaiciau, kad tai labai nemaloni ir skausminga procedura, bet tiesa pasakius man nieko panasaus nebuvo. Viskas kaip normalioje operacijoje, bendra narkoze ir miegi, atsibundi, suleidzia nuskausminamuju ir tiek. Tik kad 2 mazi randeliai ant pilvo paskaudedavo kuri laika), atsakymas teigiamas, viskas puiku. Ir lyg viskas gerai turetu buti, cia dar daktaras padrasino, kad po sios operacijos beveik visos iskarto pastoja. Praejo 3 men. po jos nieko. Vel kelione i ligonine. Si karta man israse Clomid tabletes, kad sureguliuotu cikla ir ovuliacija ( gydytojo nuomone po visu tyrimu buvo tokia, kad kadangi mano menesines nebuvo reguliarios, tai ir ovuliacija ne visuomet vykdavo ir ne visada tuo paciu laiku). Pradejau gerti pirma kursa tableciu (5 tabl), padare echo paziuret kaip ten ka, net pasake kada ovuliacija turi buti. Bet kaip mes besistengtume nieko neivyko. Tuomet antra kursa tableciu pradejau, vel echo. Bet per antra karta pavyko. Nors dar iki menesiniu buvo likusios kelios dienos ir nestumo testas tikriausiai vistiek nieko neparodytu, bet as jau zinojau, kad mano angeliukas jau pakeliui Man buvo pati laimingiausia diena, kai ant testo atsirado 2 melyni bruksneliai. Labai jau didziuojuosi savo pilvuku, nes zinau per kokias kancias teko pereiti.
Noreciau palinketi visos visos bandancios tik kantrybes ir tikejimo.

Visas sveikinu laimingai pastojusias ir noretusi daugiau graziu istoriju matyti

dekui tau nes lialiukas yra pati didziausia laime gyvenime

Esu 32 metų. Turiu dvylikametę dukterį. Prieš porą metų pradėjau norėti antro vaiko, tačiau nieko neišeina. Neįsivaizduoju nuo ko pradėti, ar kreiptis į gydytojus ar tiesiog laukti...

Siulyciau kreiptis pas nevaisingumo specialistus,jie nuodugniai istirs,nes taip belaugdama gali ir nepasiekti reikiamo rezultato

Apie tai jau senai galvoju. Tačiau per visą gyvenimą tik keletą kartą lankiausi pas gydytojus. Nebuvo reikalo . Ir apie valst. poliklinikos gydymo kokybę labai daug liūdnų istorijų girdėjau. Todėl į poliklinikos gydytojus kreiptis nesiryžtu.
Taigi mielai išklausyčiau kieno nors rekomendacijas kur geriau kreiptis, kad ir geras gydymas būtų ir ne per brangu.

www.vaisingumas.lt