Tai buvo seniai 1991 m. Metus nesissaugojom ,bet vaikelio nebuvo.Nuėjau į klinikas pas gyd.Dubickienę.Išvada :policistinės kiaušidės .,anovuliacinis ciklas.Gimdos nuotrauka gera t.y. praeinamumas geras.Pas vyrą nedidelis skaičius judrių gyvibingų spermatozoidų (vaikystėj kiaulyte sirgo ).Gydymas bromokriptinu nebuvo sėkmingas.Nuėjau pas Matulaitį ir Žilaitienę tada jie nevaisigumo problemą nagrinėjo.Tyrimai ir išvada:tas pats + nėra vaisingų gleivių.Clostylbegitas.Ovaikelio nėr ....Praėjo 4 metai darant tyrimus ir laukiant rezultato .Depresija man baisi.Nusprendžiau nutraukti gydimą bent jau kuriam laikui...ir nebesulaukiau mmmm Rezultatui dabar 9 metai. Praėjus porai metų nusprendėm pakartoti tyrimus ,bet rezultatai nebuvo geri :vaisingų gleivių praktiškai nėra.Gal jums atrodys keista nusprendžiau nebesikankinti ir netęsti gydimo.Aišku nesisaugojom ,nemačiau reikalo... Tiesa po gimdymo ciklas susitvarkė.Buvo užsilaikę kelis kartus po mėnesį ,bet testai rodė vienišą brūkšnelį.Paskui ir testų nebepirkau.Nebelaukiau.BET... po 2004m. Velykų taip pykina taip jau bloga... Viską suverčiau anytos patiekalams .Mmm nėra bet pilvą maudžia ir rausvų išskyrų pasirodo tai abejonių nekyla , į darbą nešuosi paketus ir t.t... Taip keletą savaičių ,paskui skausmas aprimo ir tik bloga bloga.Pusę nakties praleidžiu tualete... Į maistą pažiūrėti negaliu,nors pavalgyt mėgėja ,o paskui vis dietinuosi.Vyras nedrąsiai siūlo pasidaryt testa (šita tema buvo tabu ilgus metus) Taigi vieną dieną nusiperku patį pigiausią testą (kam be reikalo mėtyt pinigus) ir testas iškart parodo DVI ryškias juosteles.Sėdėjau vonioj ir verkiau verkiau Pati nežinau ko.Gal iš nerimo kas toliau bus ,gal kad pas mus jau viskas nusistovėję ir viską reikės keisti iš pagrindų,Kątik pakeičiau darbą ir jo reikės atsisakyti ir gimdyt labai bijojau ,nes pirmoji gimė sunkiai...Bet vyras buvo toks laimingas.Gydytoja patvirtino 8 savaičių nėštumą, o lapkritį gimė dukrytė.Dabar auginu ir į jokį darbą nenoriu .
Mano kelias link vaikelio nebuvo toks ilgas, kaip kitų, bet spėjau jį aplaistyti ašaromis.
Apie 3 metus gėriau KT. 2002m. vasarį nutraukiau. Gruodį nuėjau pas savo ginekologą, nes nepastojau. Jam pasiūlius, 2003 sausį kreipiausi į Vaisingumo kliniką Klaipėdoje. Tuo metu man buvo 29 metai. Visų pirma ištyrė vyrą. Jis sveikas. Tada ėmėsi manęs. Echoskopija, tepinėlis, bendras kraujo tyrimas parodė, kad viskas gerai. 2003 vasarį atliko du hormoninius tyrimus. Gerai. Ovuliacija vyksta. Kovo mėn. darė gimdos nuotrauką. Parodė vieno kiaušintakio nepraeinamumą. Balandį- laparaskopija. Pasirodo jokių problemų nebuvo. Kiaušintakį, darant rentgeną, užspazmavo iš baimės. Gegužę buvo pradėta taikyti stimuliacija (serofenas, profaze, duphastonas). Pavyko iš karto. Keisčiausia, kad sužinojusi niekaip nesureagavau, o visada maniau, kad apsiverksiu iš laimės. Tik už kelių sav. supratau, kas įvyko. 2004 vasarį susilaukiau sūnaus.
ir gimdymas buvo lengvi. Turbūt tai buvo atlygis už ašaras ir skausmą, kai maniau, kad galiu niekada neturėti 
Sėkmės jums visoms.
Apie 3 metus gėriau KT. 2002m. vasarį nutraukiau. Gruodį nuėjau pas savo ginekologą, nes nepastojau. Jam pasiūlius, 2003 sausį kreipiausi į Vaisingumo kliniką Klaipėdoje. Tuo metu man buvo 29 metai. Visų pirma ištyrė vyrą. Jis sveikas. Tada ėmėsi manęs. Echoskopija, tepinėlis, bendras kraujo tyrimas parodė, kad viskas gerai. 2003 vasarį atliko du hormoninius tyrimus. Gerai. Ovuliacija vyksta. Kovo mėn. darė gimdos nuotrauką. Parodė vieno kiaušintakio nepraeinamumą. Balandį- laparaskopija. Pasirodo jokių problemų nebuvo. Kiaušintakį, darant rentgeną, užspazmavo iš baimės. Gegužę buvo pradėta taikyti stimuliacija (serofenas, profaze, duphastonas). Pavyko iš karto. Keisčiausia, kad sužinojusi niekaip nesureagavau, o visada maniau, kad apsiverksiu iš laimės. Tik už kelių sav. supratau, kas įvyko. 2004 vasarį susilaukiau sūnaus.
ir gimdymas buvo lengvi. Turbūt tai buvo atlygis už ašaras ir skausmą, kai maniau, kad galiu niekada neturėti Sėkmės jums visoms.
Visos mano nelaimės jau regis taip seniai,kad nelabai ir atsimenu,ką teko daryti.
Pirmą kartą pastojau greitai - per trečią bandymų mėnesį.Deja tiek ir teištempiau - persileidau apie 3,5 mėn. Priežastys neaiškios. po persileidimo gydytojai liepė pasisaugot nuo nėštumo.Kol vėl pasiryžom praėjo beveik dveji metai. O tada nė iš vietos.Metai be jokio pastojimo. Kreipiausi Klaipėdoj į vaisingumo kliniką. Hormoniniai,spermos tyrimai,gimdos,kiaušintakių nuotraukos tvarkoje.Atrado mikoplazma.Išsigydėm,atrodo dabar viskas gerai -pastosiu.Deja po kurio laiko vėl teko kreiptis į Vaisingumo kliniką.Pagal BT gydytoja įtarė geltonkūnio fazės nepakankmumą(jei gerai atmenu).Gėriau serophene,duphaston,skyrė leidžiamų ovuliacijai stimuliuoti.Subręsdavo daug gerų folikulų,bet....Po kelių mėnesių viską nutraukiau.Priaugau beveik 10 kg per gydymą.Nervinaus,verkiau,kad nesiseka.Į antrą mėn. po gydymo nutrukimo pastojau.Persileidau apie 5-7 sav.
Nukrypau į netradicinę mediciną-žolelės,maisto papildai.Pastojau antrą mėnesį po persileidimo.Kas padėjo- nežinau?Labai daug meldžiausi.Prašiau Dievo kūdikėlio.
Išnešiojau sėkmingai.Tik apie 30 sav. teko pagulėti su gresiančiu.Vaiktis gimė su širdies yda,kuri sėkmingai buvo išoperuota 2-jų sav. amžiaus.Dabar augam sveiki.
Dabar laukiuosi antro stebuklėlio.Šįkart pastojau per trečią atsinaujinusį ciklą.Jau 19 sav. ir spardo mamytę stipriai stipriai.
Visoms sėkmės.Mano istorija ne tokia sudėtinga kaip kitų mergaičių,bet noriu jums padovanoti truputį vilties šiuo pasakojimu.Tikiu,kad visos sulauksite.Laikykitės
Pirmą kartą pastojau greitai - per trečią bandymų mėnesį.Deja tiek ir teištempiau - persileidau apie 3,5 mėn. Priežastys neaiškios. po persileidimo gydytojai liepė pasisaugot nuo nėštumo.Kol vėl pasiryžom praėjo beveik dveji metai. O tada nė iš vietos.Metai be jokio pastojimo. Kreipiausi Klaipėdoj į vaisingumo kliniką. Hormoniniai,spermos tyrimai,gimdos,kiaušintakių nuotraukos tvarkoje.Atrado mikoplazma.Išsigydėm,atrodo dabar viskas gerai -pastosiu.Deja po kurio laiko vėl teko kreiptis į Vaisingumo kliniką.Pagal BT gydytoja įtarė geltonkūnio fazės nepakankmumą(jei gerai atmenu).Gėriau serophene,duphaston,skyrė leidžiamų ovuliacijai stimuliuoti.Subręsdavo daug gerų folikulų,bet....Po kelių mėnesių viską nutraukiau.Priaugau beveik 10 kg per gydymą.Nervinaus,verkiau,kad nesiseka.Į antrą mėn. po gydymo nutrukimo pastojau.Persileidau apie 5-7 sav.
Nukrypau į netradicinę mediciną-žolelės,maisto papildai.Pastojau antrą mėnesį po persileidimo.Kas padėjo- nežinau?Labai daug meldžiausi.Prašiau Dievo kūdikėlio.
Išnešiojau sėkmingai.Tik apie 30 sav. teko pagulėti su gresiančiu.Vaiktis gimė su širdies yda,kuri sėkmingai buvo išoperuota 2-jų sav. amžiaus.Dabar augam sveiki.
Dabar laukiuosi antro stebuklėlio.Šįkart pastojau per trečią atsinaujinusį ciklą.Jau 19 sav. ir spardo mamytę stipriai stipriai.
Visoms sėkmės.Mano istorija ne tokia sudėtinga kaip kitų mergaičių,bet noriu jums padovanoti truputį vilties šiuo pasakojimu.Tikiu,kad visos sulauksite.Laikykitės
Kazkada jau cia rasiau, bet vel mpasikartosiu.Gandru nesulaukeme 6 metus, is pradziu dar geriau visokius kontraceptikus, naudojau zvakutes zodziu kaip ir saugojomes, bet budeavo tokiu menesiu, kad ir nesisaugodavom, kaip nieko , taip nieko.Apsisprendem, kad norim vaikelio...."meistravom beveik metus" baba.Tada vidinio v“balso vedama nuvaziavau i Kaune i privacia Zaliakalnio seimos klinika (buvusi "Motinos ir vaiko"), na ten man is karto ginekologe pasake, kad policistines kiausides ir , kad itaria hormoninius sutrikimus.Nusiunte pas endokrinologa.Tyrimai parode, kad turiu dvigubai daugiau vyrisku hormonu, nei moterei prideretu ir, kad pastojus, jie mane kaip ir savaime "isabortuoja"....taigi sansu pastoti neturiu. Sutikau isbandyti ekspermenta su docentu Kazanaviciumi.Spalio 10d. pradejau gerti skydliaukes hormonus po ketvirti tabletes kasdien "trijodythironin" ir.....sausi pastojau.Gydytojas matzai dave vilciu, kad isnesiosiu, bet as sventai tikejau....skiau viskas, sita mergaite gims, as ja net sapne maciau, nors tebuvo tik 6 savaites.....Dabar ta mergaite jau eis rugsejo pima i darzeli.Zliumbiu. Dabar viskas jau praeitis, esu vaisinga kaip koks triusis, dabar galiu pastot ir "nuo vejo pustelejimo", jau ir sunus penkiu menesi vyrukas auga...sveiki tarsi ridikai, o as vis dar geriu savo skydliaukes hormonus, nors mazai tenutuokiu, ka jie bendro turejo su mano kiausidem.Zinau, tik , kad numuse ir sureguliavo mano issiaudrinusius vyriskus hormonus. Jauciuosi laiminga, kad pataikiau pas labai protinga gydytoja, kuri nukreipe mane pas docenta Kazanaviciu, o jis man iskart pritaike gydyma...o juk galejau nesutikti, tai juk buvo jo ekspermentas.Jei kam idomu, rasykit man io AZ. Kazanavicius dabar Sturi privacia savo klinika Kaune pri "Topolio" parduotuves berots Sukileliu prospekte.
Linkiu, kad jusi istorijos pasibaiktu lygiai taip pat, laimingai, kaip ir manoji.
Linkiu, kad jusi istorijos pasibaiktu lygiai taip pat, laimingai, kaip ir manoji.
Rasau ir as savo istorija. Man 24m , nepastojau apie metus.
Pas mane policistines kiausides ir nevyksta ovuliacija, turbut jas turejau kokius 6 metus, tik niekas to neiziurejo. Nuo kokios 11 klases buvau spuogu karaliene, plaukuotumas padidejes, menesines buvo reti ir neprognozuojami sveciai.
Istekejau pries 2 metus, vaiko laukem ilgai. Istyrem vyra, rado per didele agliutinacija. Gydytoja sake kad jei taip nepastosiu darysi IUI, nuliudau. Na o as. clostilbegytas ir duphastonas. Pirma stimuliacija po viena clostilbegyto, antra ir trecia po dvi. Paskutini karta kai buvau pas gydytoja, ji nieko gero nezadejo, sako si menesi tikrai nieko nebus, folikulai lyg ir visi vienodi, kazkoki juoduli lyg ir mato, sako gal ten geltonkunis, na krc nezinia.
O menesiniu as ir nebesulaukiau, testai visi rodo dvi juosteles . NENUKABINKIT NOSYCIU , viskas bus gerai, tikekite.
Pas mane policistines kiausides ir nevyksta ovuliacija, turbut jas turejau kokius 6 metus, tik niekas to neiziurejo. Nuo kokios 11 klases buvau spuogu karaliene, plaukuotumas padidejes, menesines buvo reti ir neprognozuojami sveciai.
Istekejau pries 2 metus, vaiko laukem ilgai. Istyrem vyra, rado per didele agliutinacija. Gydytoja sake kad jei taip nepastosiu darysi IUI, nuliudau. Na o as. clostilbegytas ir duphastonas. Pirma stimuliacija po viena clostilbegyto, antra ir trecia po dvi. Paskutini karta kai buvau pas gydytoja, ji nieko gero nezadejo, sako si menesi tikrai nieko nebus, folikulai lyg ir visi vienodi, kazkoki juoduli lyg ir mato, sako gal ten geltonkunis, na krc nezinia.
O menesiniu as ir nebesulaukiau, testai visi rodo dvi juosteles . NENUKABINKIT NOSYCIU , viskas bus gerai, tikekite.
[ Sveiki. Aš naujokė. Norėčiau papasakoti savo istoriją, bet net pati nustebau kaip greitai viskas užsimiršo. o vargo buvo tikrai daug. dabar auginu trejų dukrytę ir negaliu atsidžiaugti tuo, kad viskas taip gražiai pasibaigė, ogalėjo būti visai kitaip. Dukrytės susilaukiau dvyliktais vedybinio gyvenimo metais, kai jau nieks netikėjo, kad aš turėsiu vaikelį, nieks išskyrus mane pačią. Sėkmės visoms besigydančioms. jums tikrai pasiseks. Stebuklai vyksta ne tik šalia mūsų bet ir su mumis. 
Mano nepastojimo priežastis - policistinių kiaušidžių sindromas (ne tik prolaktinas, daug svarbių hormonų valsus šoka, nenori dirbti).
Negalėjau pastoti, nes man diagnozavo policistines kiaušides ir aišku sutrikusią hormonų pusiausvyrą, na dar ir vyro bėdos prisidėjo. Gydžiausi pas ginekologą ir pas endokrinologą. Endokrinologas tyrė lytinius ir skydliaukės hormonus ir nors skydliaukės hormonai buvo beveik normoj jis skyrė labai nedidelę dozę skydliaukės hormono, o po to ją padidino ir būtent padidinus dozę aš pastojau po 11 vedybinio gyvenimo metų. Na buvo daroma ir dar visokių procedūrų ir t.t., bet ką aš noriu pasakyti, kad moterims su policistinėmis kiaušidėmis labai didelę įtaką turi skydliaukė ir per skydliaukę galima reguliuoti kiaušidžių veiklą. Kai aš nuėjau pas gyd. endokrinologą Kazanavičių ir pasakiau, kad pastojau jis mane pasveikino ir pasidžiaugė, kad gal jau koks 20-tas vaikelis pradedamas būtent (jo nuomone) padidinus skydliaukės hormoną
Sveikos Mamytės, būsimos ir esamos.
Aš esu dviejų nuostabių vaikų mama. Tačiau man nebuvo paprasta. Kai mes pasišaukėme gandrus ir jie pas mus neatskrido 3 mėn., aš su siaubu nulėkiau pas gydytoją ir guodžiau, kad aš gal būt nevaisinga. Gydytoja mane nuramino, kad iki metų tai normalu
Mes kievieną mėnėsį laukėm, tačiau gandrai vis praskrisdavo pro mūsų langus 
Darėsi baisu, nes bijojom kad kas nors gali būti negerai. Bet kadangi tiek mano, tiek vyro šeimoje jokių patologijų nėra buvę, mes save raminom ir laukėm... Praėjo lygiai metai... Pagalvojau, kad vėl jau pats metas apsilankyti pas gydytoją. Bet tą menesi mano dienos neskubejo... Nusipirkau testą... Ir valioooo, aš laukiuos 
Nėštumas buvo sunkus, paskui gimdymas... Nors pats gimdymas buvo greitas ir neskausmingas, viens du ir viskas, bet laikotarpis iki jo nuo sąrėmių pradžios buvo pragariškas Mane palaikė tik viena mintis:" mano kūdikis ateina".
Vaikutis buvo sveikas ir gražus, bet mano sveikata suprastėjo. Byrėjo dantys, slinko plaukai plius dar mažakraujystė, kuri paskui dar ir vaikui persidavė... Apie antrą vaikeli kol kas nė pagalvoti nenorėjau
Pagalvojau turėsiu antrą, tik kai užmiršiu visą skausmą, atsigausiu ir morališkai ir fiziškai. Tris metus sėdėjau prie vaiko, paskui darbas... Taip praėjo 5 metai. Vyras pradėjo kalbinti antro vaikelio ieškoti. Tada viskas ir prasidėjo... Kadangi pirmojo ieškojom ilgai, tai metus aš laukiau ramiai. paskui dar puse metų suverčiau ant to, kad naudojau kontraceptikus, ir gal būt dėl to pradžioje nepastojau... Paskui prasidėjo vizitai pas daktarus... Ir taip dar pusantrų metų, kas mėnesį... Laukimas... Kartais dienų užsilaikymas net savaitei ar dviem... Jau tikiesi, kad yra, bet praeina dar kelios dienos ir nieko, tik nerealūs skausmai ir kartėlis... 
O jau tas patikrinimas pas daktarus per abu galus... Klaiku net prisiminti. Kiekvieną kartą jaučiausi tarsi išprievartauta Ir kiekvieną kartą man sakydavo, kad viskas yra gerai, kad tik reik jau bėgti ir to vaikelio ieškoti, bet jo vis nebuvo. Beliko padaryt vieną tyrimą kiašintakių praeinamumą patikrinti, tačiau gydytojas delsė ir jo nedarė, net nežinau kodėl. Jaučiausi išsekus ir nieko neklausinėjau... Kadangi lankiaus ne pas viena gydytoją, tai buvo ir tokių kurie juokavo: neva "į tą pačia upę du syk neįlipsi", siūlė keisti vyrą... Bet man nebuvo juokinga. Buvau nelaiminga ir pasimetus. Buvo 2003 metų vasara... Nusprendėme išvažiuoti atostogauti į užsienį, ir užsimiršti... Atostogos buvo nuostabios. Daug kas irgi juokavo, kad neva dažnai tokiais atvejais ir pastojama... Tačiau manęs tai neguodė. Gryžus iš atostogų viskas dar pasirodė niūriau, prastas oras ir mintys apie vaikelį kurio negalim susilaukti. Toliau sekė eilinis vizitas pas gydytoją... ir vėl tie patys patikrinimai... Per abu galus... Atejus ir atsisėdus į mašiną aš prapliupau verkti... Vyras mane ramino, sakė, kad niekis susilauksim vaikučio būtinai... Tada aš pratrūkau ir pradėjau sakyti kaip man bjauru, kad tarsi kas mėnėsį mane išprievartauja, ir kad jei Dievas neduoda vadinas ir nereik mums to vaiko, ir kad aš daugiau niekada neisiu pas jokius ginekologus, kad man jau net mylėtis bjauru po tokių patikrinimų... Vyras žiūrėjo didelėm akim ir tik pridūrė, kad negalėjo net pagalvoti, kad aš taip blogai jaučiuos. "Žinoma-sakė jis- kad daugiau neisim pas tuos gydytojus, kad užteks mums ir vieno vakelio".
Bet, o stebūkle, sekančių mėnesinių aš taip ir nesulaukiau. Aš pastojau po ilgų 3 laukimo metų. 
Šis nėštumas buvo lengvas , gimdymas irgi neskausmingas ir greitas. Mes susilaukėm nuostabios mergytės. dabar turim porelę.
Supratau, kad kiekvienas vaikelis turi savo laiką, tiesiog reikia kantriai laukti...
Štai tokia mano istorija.
Linkiu kantrybės, sveikatos ir gražių vaikučių visoms mamytėms ir tėčiams kurie jų laukia. Gal būt mano istorija ir niekuo neįpatinga, bet gal ji paguos ir suteiks stiprybės toms kurios neranda nepastojimo priežasčių.
Aš esu dviejų nuostabių vaikų mama. Tačiau man nebuvo paprasta. Kai mes pasišaukėme gandrus ir jie pas mus neatskrido 3 mėn., aš su siaubu nulėkiau pas gydytoją ir guodžiau, kad aš gal būt nevaisinga. Gydytoja mane nuramino, kad iki metų tai normalu
Mes kievieną mėnėsį laukėm, tačiau gandrai vis praskrisdavo pro mūsų langus Darėsi baisu, nes bijojom kad kas nors gali būti negerai. Bet kadangi tiek mano, tiek vyro šeimoje jokių patologijų nėra buvę, mes save raminom ir laukėm... Praėjo lygiai metai... Pagalvojau, kad vėl jau pats metas apsilankyti pas gydytoją. Bet tą menesi mano dienos neskubejo... Nusipirkau testą... Ir valioooo, aš laukiuos Nėštumas buvo sunkus, paskui gimdymas... Nors pats gimdymas buvo greitas ir neskausmingas, viens du ir viskas, bet laikotarpis iki jo nuo sąrėmių pradžios buvo pragariškas
Mane palaikė tik viena mintis:" mano kūdikis ateina". Vaikutis buvo sveikas ir gražus, bet mano sveikata suprastėjo. Byrėjo dantys, slinko plaukai plius dar mažakraujystė, kuri paskui dar ir vaikui persidavė... Apie antrą vaikeli kol kas nė pagalvoti nenorėjau
Pagalvojau turėsiu antrą, tik kai užmiršiu visą skausmą, atsigausiu ir morališkai ir fiziškai. Tris metus sėdėjau prie vaiko, paskui darbas... Taip praėjo 5 metai. Vyras pradėjo kalbinti antro vaikelio ieškoti. Tada viskas ir prasidėjo... Kadangi pirmojo ieškojom ilgai, tai metus aš laukiau ramiai. paskui dar puse metų suverčiau ant to, kad naudojau kontraceptikus, ir gal būt dėl to pradžioje nepastojau... Paskui prasidėjo vizitai pas daktarus... Ir taip dar pusantrų metų, kas mėnesį... Laukimas... Kartais dienų užsilaikymas net savaitei ar dviem... Jau tikiesi, kad yra, bet praeina dar kelios dienos ir nieko, tik nerealūs skausmai ir kartėlis... O jau tas patikrinimas pas daktarus per abu galus... Klaiku net prisiminti. Kiekvieną kartą jaučiausi tarsi išprievartauta Ir kiekvieną kartą man sakydavo, kad viskas yra gerai, kad tik reik jau bėgti ir to vaikelio ieškoti, bet jo vis nebuvo. Beliko padaryt vieną tyrimą kiašintakių praeinamumą patikrinti, tačiau gydytojas delsė ir jo nedarė, net nežinau kodėl. Jaučiausi išsekus ir nieko neklausinėjau... Kadangi lankiaus ne pas viena gydytoją, tai buvo ir tokių kurie juokavo: neva "į tą pačia upę du syk neįlipsi", siūlė keisti vyrą... Bet man nebuvo juokinga. Buvau nelaiminga ir pasimetus. Buvo 2003 metų vasara... Nusprendėme išvažiuoti atostogauti į užsienį, ir užsimiršti... Atostogos buvo nuostabios. Daug kas irgi juokavo, kad neva dažnai tokiais atvejais ir pastojama... Tačiau manęs tai neguodė. Gryžus iš atostogų viskas dar pasirodė niūriau, prastas oras ir mintys apie vaikelį kurio negalim susilaukti. Toliau sekė eilinis vizitas pas gydytoją... ir vėl tie patys patikrinimai... Per abu galus... Atejus ir atsisėdus į mašiną aš prapliupau verkti... Vyras mane ramino, sakė, kad niekis susilauksim vaikučio būtinai... Tada aš pratrūkau ir pradėjau sakyti kaip man bjauru, kad tarsi kas mėnėsį mane išprievartauja, ir kad jei Dievas neduoda vadinas ir nereik mums to vaiko, ir kad aš daugiau niekada neisiu pas jokius ginekologus, kad man jau net mylėtis bjauru po tokių patikrinimų... Vyras žiūrėjo didelėm akim ir tik pridūrė, kad negalėjo net pagalvoti, kad aš taip blogai jaučiuos. "Žinoma-sakė jis- kad daugiau neisim pas tuos gydytojus, kad užteks mums ir vieno vakelio". Bet, o stebūkle, sekančių mėnesinių aš taip ir nesulaukiau. Aš pastojau po ilgų 3 laukimo metų.
Šis nėštumas buvo lengvas , gimdymas irgi neskausmingas ir greitas. Mes susilaukėm nuostabios mergytės. dabar turim porelę.Supratau, kad kiekvienas vaikelis turi savo laiką, tiesiog reikia kantriai laukti...
Štai tokia mano istorija.
Linkiu kantrybės, sveikatos ir gražių vaikučių visoms mamytėms ir tėčiams kurie jų laukia. Gal būt mano istorija ir niekuo neįpatinga, bet gal ji paguos ir suteiks stiprybės toms kurios neranda nepastojimo priežasčių.
Sveikos!
Neseniai perskaiciau,painiavos istorija ir man pasidare labai idomu,kad ta istorija tokia pati kaip mano!
Painiava,busiu dekinga,jei parasysi man laiska,taciau man labai itartinai viskas atrodo,kadangi,taip viskas sutampa (net datos),kad pradedu galvoti ,kad sia istorija parase zmogus gerai zinodamas mano istorija.Bet,jeigu,Painiava,atsitiko ir tau taip ,tai labai atsiprasau,kad nepasitikejau tavim ir dziaugiuosi kartu su tavim. O as jau sekmingai pasigimdziau sunelius ir esu dekinga likimui,kad vel esu MAMA.
Neseniai perskaiciau,painiavos istorija ir man pasidare labai idomu,kad ta istorija tokia pati kaip mano!
Painiava,busiu dekinga,jei parasysi man laiska,taciau man labai itartinai viskas atrodo,kadangi,taip viskas sutampa (net datos),kad pradedu galvoti ,kad sia istorija parase zmogus gerai zinodamas mano istorija.Bet,jeigu,Painiava,atsitiko ir tau taip ,tai labai atsiprasau,kad nepasitikejau tavim ir dziaugiuosi kartu su tavim. O as jau sekmingai pasigimdziau sunelius ir esu dekinga likimui,kad vel esu MAMA.
Sveikutes,esu naujoke, noriu pasidalinti kad ir man pavyko tapti Mama,tiesa esu jau 2 metai Del uzaugusiu Kiausintakiu(del uzdegimu) buvo taikomas ISCI metodas,pavyko is ketvirto bandymo.Dukrele Deina, gim.2003.08.26,sveika ir laiminga kaip ir mes Deja norint antros atzalos reikalingas vel dirbtinis apvaisinimas.
Linkiu visoms bandancioms didelio pasisekimo.
Del uzaugusiu Kiausintakiu(del uzdegimu) buvo taikomas ISCI metodas,pavyko is ketvirto bandymo.Dukrele Deina, gim.2003.08.26,sveika ir laiminga kaip ir mes Deja norint antros atzalos reikalingas vel dirbtinis apvaisinimas. Linkiu visoms bandancioms didelio pasisekimo.
Aš jau rašaiu savo pastojimo istoriją ir dar kartą noriu paminėti, kad gydžiausi 4 metus intensyviai, buvo padarytos 2 laparaskopijos man, operacija vyrui, darėm krūvą visokių tyrimų, stimuliacijų, inseminacijų ir dar visokių acijų ir nieko -rezultatas 0, o pastojau būtent tą mėnesį, kai nedarėm nieko tik mylėjomės iš visos dūšios, šventėm Kalėdas, Naujus metus ir visai negalvojom apie pastojimą, tiesiog darėm pertrauką gygyme. O po Naujųjų nesulaukiau mėnesinių ir visai netikėjau kad aš galiu būti nėščia, o pasirodo aš pastojau būtent tą Kalėdų savaitę. Stebėjosi ir gydytoja ir aš. Žodžiu stebuklas.
Labas rytelis,
Cia neseniai buvau atidariusi tema " su vienu kiausimtakiu ar sunku pastoti", o taip pat skaiciau ir dziaugiausi uz merginas, kurioms pavyko , ir tikrai negalejau pagalvoti, kad po gero menesio jau rasysiu ir dziaugsiuos kar esu . tqai tikrai galiu pasakyti kad tai stebuklas . Taigi balandzio menesi po negimdinio nestumo ir po operacijos man pasalino viena kiausimtaki ir po to nelabai sekesi pastoti su kita sveika puse. taigi ir tyriausi ir vyra tyriau ir labai verkiau ir visko visko buvo........ taciau praeita penktadieni, uztrukus menesinems, nors tikrai pagalvojau kad vel kazkas negerai pasidare su ciklu, nes si menesi buvo eile tai pusei kur buvo isoperuotas kiausimtakis, del visa ko pasidariau testa ir ka jus manote......... Pamaciau stebukla!!! pamaciau dvi juosteles!!! ir kaip tai galejo atsitikti net nezinau.... nes gydytoja patvirtino, kan apsivaisino tikrai operuotoje puseje.... tai stebuklas!@!!!!!!!! Todel noriu pasakyti tikekite jais jie tikrai buna. Man trys- keturios savaites dar mazai laiko, bet tikiu kad viskas bus labai gerai.....
Linkiu jums visoms stiprybes!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Cia neseniai buvau atidariusi tema " su vienu kiausimtakiu ar sunku pastoti", o taip pat skaiciau ir dziaugiausi uz merginas, kurioms pavyko
, ir tikrai negalejau pagalvoti, kad po gero menesio jau rasysiu ir dziaugsiuos kar esu . tqai tikrai galiu pasakyti kad tai stebuklas . Taigi balandzio menesi po negimdinio nestumo ir po operacijos man pasalino viena kiausimtaki ir po to nelabai sekesi pastoti su kita sveika puse. taigi ir tyriausi ir vyra tyriau ir labai verkiau ir visko visko buvo........ taciau praeita penktadieni, uztrukus menesinems, nors tikrai pagalvojau kad vel kazkas negerai pasidare su ciklu, nes si menesi buvo eile tai pusei kur buvo isoperuotas kiausimtakis, del visa ko pasidariau testa ir ka jus manote......... Pamaciau stebukla!!! pamaciau dvi juosteles!!! ir kaip tai galejo atsitikti net nezinau.... nes gydytoja patvirtino, kan apsivaisino tikrai operuotoje puseje.... tai stebuklas!@!!!!!!!! Todel noriu pasakyti tikekite jais jie tikrai buna. Man trys- keturios savaites dar mazai laiko, bet tikiu kad viskas bus labai gerai.....Linkiu jums visoms stiprybes!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
