Tik toks tokį gali suprasti. Aš 8 metus negalėjau pastoti, na ir pagaliau, jau 13 savaičių. Kad neturėjom vaikų per daug nepergyvenau, pas daktarus neieškojau priežasčių, nesigydžiau, vienu metu supratau, kad nelemta, reikia susitaikyti ir gyventi taip, tai tada, kai jau nusiraminau, ir pastojau. Todėl labai suprantu, užjaučiu, palaikau ir džiaugiuosi sėkme už kitas!
QUOTE(Indrė @ 2008 02 18, 21:21)
Tik toks tokį gali suprasti. Aš 8 metus negalėjau pastoti, na ir pagaliau, jau 13 savaičių. Kad neturėjom vaikų per daug nepergyvenau, pas daktarus neieškojau priežasčių, nesigydžiau, vienu metu supratau, kad nelemta, reikia susitaikyti ir gyventi taip, tai tada, kai jau nusiraminau, ir pastojau. Todėl labai suprantu, užjaučiu, palaikau ir džiaugiuosi sėkme už kitas!
Tokie stebuklai suteikia labai daug vilties sekmes ir lengvo nestumo
QUOTE(viliuosi @ 2008 02 17, 18:23)
nuostabi istorija
QUOTE(Saule3 @ 2008 02 17, 22:35)
Tikrai stebuklinga istorija . Sveikinu . Ir daug daug sveikatytės mamytei ir ...
dekui. linkiu visoms belaukiancioms pastojimo greiciau jo sulaukti ir niekada niekada neprarasti vilties
As noreciau taip pat prisideti prie tu, kurios raso, jog stebuklu visdelto buna, tik viena diena reikia jais patiketi
4-turis metus as laksciau po gydymo istaigas ieskodama problemos del nevaisingumo, 4-metus dirbau vienoj firmoj (nors labai norejau is ten iseiti )su mintim, kad reikai dirbti del dekreto. Kai tik ateidavo kritiniai momentai kada noredavos teksti isejimo is darbo pareiskima direktoriui ant stalo, mane sulaikydavo mintis apie dekreta, o vnus kita menesi man pasiseks.....Per tuos 4-turis metus buvo ir persileidimas, ir daugybe stimuliaciju, IUI proceduru, o norimo rezultato nebuvo Buvau nusivylus savo gyvenimu, jokio dziaugsmo ar pasitenkinimo nei namuos nei darbe..
Viena diena nusprendziau, kad kazkas turi keistis, nes taip galima ir isproteti. Ryzausi paleisti svajones apie dekreta, isejau is darbo neturedama kito varianto, tiesiog pasidaviau likimui. Man reikejo permainu.
Ir kaip jus manot? po menesio as buvau strioke, ka daryti del tu dekretiniu nes IUI buvo sekminga ir testas parode
Dabar liuliuodama savo 6 men klecka juokiuosi, kad jei man iki sio dziaugsmo reikejo tiek mazai, tik iseit is dabro, buciau pries tuos 4-turis metus padarius sita zingsni, nors zinoma cia tik sutapimas tas didelis stebuklas kurio visom linkiu!!!
4-turis metus as laksciau po gydymo istaigas ieskodama problemos del nevaisingumo, 4-metus dirbau vienoj firmoj (nors labai norejau is ten iseiti )su mintim, kad reikai dirbti del dekreto. Kai tik ateidavo kritiniai momentai kada noredavos teksti isejimo is darbo pareiskima direktoriui ant stalo, mane sulaikydavo mintis apie dekreta, o vnus kita menesi man pasiseks.....Per tuos 4-turis metus buvo ir persileidimas, ir daugybe stimuliaciju, IUI proceduru, o norimo rezultato nebuvo Buvau nusivylus savo gyvenimu, jokio dziaugsmo ar pasitenkinimo nei namuos nei darbe..
Viena diena nusprendziau, kad kazkas turi keistis, nes taip galima ir isproteti. Ryzausi paleisti svajones apie dekreta, isejau is darbo neturedama kito varianto, tiesiog pasidaviau likimui. Man reikejo permainu.
Ir kaip jus manot? po menesio as buvau strioke, ka daryti del tu dekretiniu nes IUI buvo sekminga ir testas parode
Dabar liuliuodama savo 6 men klecka juokiuosi, kad jei man iki sio dziaugsmo reikejo tiek mazai, tik iseit is dabro, buciau pries tuos 4-turis metus padarius sita zingsni, nors zinoma cia tik sutapimas tas didelis stebuklas kurio visom linkiu!!!
QUOTE(renaz @ 2008 02 20, 12:20)
Ir kaip jus manot? po menesio as buvau strioke, ka daryti del tu dekretiniu nes IUI buvo sekminga ir testas parode
Dabar liuliuodama savo 6 men klecka juokiuosi, kad jei man iki sio dziaugsmo reikejo tiek mazai, tik iseit is dabro, buciau pries tuos 4-turis metus padarius sita zingsni, nors zinoma cia tik sutapimas tas didelis stebuklas kurio visom linkiu!!!
Dabar liuliuodama savo 6 men klecka juokiuosi, kad jei man iki sio dziaugsmo reikejo tiek mazai, tik iseit is dabro, buciau pries tuos 4-turis metus padarius sita zingsni, nors zinoma cia tik sutapimas tas didelis stebuklas kurio visom linkiu!!!
QUOTE(neresap @ 2008 02 17, 17:26)
nutariau parasyti ir as savo istorija...
kai buvau 22metu ivyko pirmas persileidimas, diagnoze - nesivystantis nestumas. iki tol net nepagalvodavau, kad gali but problemu su pastojimu. po 7 menesiu, antras persileidimas, diagnoze ta pati... po to jau nebesisaugojom, bet metams praejus gandrai nelanke, pas gydytojus nesikreipiau, bet is ivairiu pasiskaitymu ir draugiu patarimu geriau ivairius vitaminus, mylejomes ivairiomis pozomis, po sueities keldavau kojas ir visa kita... 3 metai bergzdziu pastangu ir tusciu vilciu, kas menesi daromi nestumo testai, kurie pasibaigdavo su vienu bruksneliu siuksliadezej. prasidejo pykciai su vyru... nors mane labai palaikydavo, bet buvo momentu, kai jo nuoskaudos del mano nevaisingumo isplaukdavo i pavirsiu. zinojau viena, kad beprotiskai bijojau trecio persileidimo, nes jau po antrojo buvo rimtu psichologiniu sutrikimu.
pradejau minti ginekologes kabineto slenksti. vyro spermos tyrimas patvirtino, jog problema manyje. gimdos nuotrauka parode, kad kiausides praeinamos, tai seke laporoskopijos tyrimas. po kurios diagnoze besiformuojancios policistines kiausides, tad jose pridaryta langu ir atlaisvintos saaugos susidariusios po apendicito operacijos ir pirmos laporoskopijos. isleidziant is ligonines gydytojos pazadas, kad per 6 menesius TIKRAI pastosiu. menesiai bego... testai rode 1 juostele. vasara uzpuole rimti rupesciai, mamos onkologine liga su daugybe operaciju ir nervu, gresiancios skyrybos su vyru, problemos darbe ir plius istojau mokytis... po tokio beprotisko menesio jauciausi tokia issekusi, plius pradejo lydeti nuolatinis galvos svaigimas bei nuotaiku kaita. nezinau kodel, bet sugalvojau pasidaryti testa dar likus 2 dienom iki menesiniu pradzios. pati nepatikejau savo akimis, juosteles buvo 2
dabar mano jau 26-27 savaite ir laukiuosi ne bet ko, o dvynuku porytes, t.y. mergytes ir berniuko
taip kad einu ir skelbiu per pasauli, kad stebuklu tikrai buna, ir kad juodziausias mano gyvenimo tarpsnis patapo ir paciu laimingiausiu. pasirodo tereikejo tik atitraukti mintis nuo noro pastoti.
kai buvau 22metu ivyko pirmas persileidimas, diagnoze - nesivystantis nestumas. iki tol net nepagalvodavau, kad gali but problemu su pastojimu. po 7 menesiu, antras persileidimas, diagnoze ta pati... po to jau nebesisaugojom, bet metams praejus gandrai nelanke, pas gydytojus nesikreipiau, bet is ivairiu pasiskaitymu ir draugiu patarimu geriau ivairius vitaminus, mylejomes ivairiomis pozomis, po sueities keldavau kojas ir visa kita... 3 metai bergzdziu pastangu ir tusciu vilciu, kas menesi daromi nestumo testai, kurie pasibaigdavo su vienu bruksneliu siuksliadezej. prasidejo pykciai su vyru... nors mane labai palaikydavo, bet buvo momentu, kai jo nuoskaudos del mano nevaisingumo isplaukdavo i pavirsiu. zinojau viena, kad beprotiskai bijojau trecio persileidimo, nes jau po antrojo buvo rimtu psichologiniu sutrikimu.
pradejau minti ginekologes kabineto slenksti. vyro spermos tyrimas patvirtino, jog problema manyje. gimdos nuotrauka parode, kad kiausides praeinamos, tai seke laporoskopijos tyrimas. po kurios diagnoze besiformuojancios policistines kiausides, tad jose pridaryta langu ir atlaisvintos saaugos susidariusios po apendicito operacijos ir pirmos laporoskopijos. isleidziant is ligonines gydytojos pazadas, kad per 6 menesius TIKRAI pastosiu. menesiai bego... testai rode 1 juostele. vasara uzpuole rimti rupesciai, mamos onkologine liga su daugybe operaciju ir nervu, gresiancios skyrybos su vyru, problemos darbe ir plius istojau mokytis... po tokio beprotisko menesio jauciausi tokia issekusi, plius pradejo lydeti nuolatinis galvos svaigimas bei nuotaiku kaita. nezinau kodel, bet sugalvojau pasidaryti testa dar likus 2 dienom iki menesiniu pradzios. pati nepatikejau savo akimis, juosteles buvo 2
dabar mano jau 26-27 savaite ir laukiuosi ne bet ko, o dvynuku porytes, t.y. mergytes ir berniuko
taip kad einu ir skelbiu per pasauli, kad stebuklu tikrai buna, ir kad juodziausias mano gyvenimo tarpsnis patapo ir paciu laimingiausiu. pasirodo tereikejo tik atitraukti mintis nuo noro pastoti.
Nuostabu Net du stebukleliai!Tikiu stebuklais ir tikiu,kad jie ir mane aplankys greitai
sveikos
Jūsų forume esu naujokė. pradejau jį skaityti, kai susidūriau su problema - įtarė endometriozines cistas. išgirdusi diagnozę puoliau ieškoti informacijos internete ir taip atradau Jus. Viskas baigėsi tuo, kad po kelių mėnesių neberado pas mane nei citų nei endometriozės (nors po mėnesinių vis tepliodavo, mėnesinės labai kausmingos būdavo). bet gydytojai "nudžiugino" dar kartą - pradėjo kalbėti apie padidėjusias kiaušides su daug mažų folikulų, per mažą gimdos gleivinę (tragiškai per mažą, ciklo pabaigoje (36 dieną) nesiekdavo 6 сm.) ir anovuliacinį ciklą. lankiausi pas begalę gydytojų, pradedant nuo eilinių ginekologų ir baigiant pakankamai žinomais, kaip pvz. Ališauskas. vieni sakė tiesiai - tokios moterys kaip tu, nepastoja (išėjusis iš ginekologės pirmą kartą apsiverkiau), kiti sakė - pagersi hormonų, skatinsim ovuliaciją, gydysies ir pastosi. Bet visgi, pasak gydytojų, be gydymo pastoti šansų nėra. Man 25 m., iki tol neplanavau vaikučio artimiausiu metu, nes esu tik baigusi mokslus. bet išgirdusi diagnozę supanikvau. Nusprendėm nebesisaugoti. galvojau, metelius pabandysiu natūraliai, o tada - gydymas. Mano mama pastojo po 1,5 m bandymų.
Tą patį mėnesį mėnesinių nebesulaukiau... apie nėštumą negalvojau, mėnesinės niekada labai reguliarios nebuvo, tai 10 dienų šen ar ten kai mėnesinės vis neprasidėjo, nusipirkau testą, galvojau šiaip pasidarysiu, o tada eisiu pas ginekologus bėdų ieškot.bet pasirodė, kad aš. Nubėgau pas ginekologą ir kai jis apžiūrėjęs pasakė, kiek laiko nėštumui, vos nenukritau. pasirodo pastojau po pirmo karto labai tiksliai žinau, kada jis buvo nes iki tol visada saugojomes.
Taigi, mergaitės, nenukabinkit nosies. Man visi gydytojai kartojo apie begalę problemų - policistinės, per maža gimdos gleivinė, progesterono per maža kiekį ir pan., o va kaip išėjo!!!! Juk gydytojai nėra dievai, kiekvienos moters organizmas yra individualus ir niekas nežino, kada lelius nuspręs ateiti:)
Negėriau jokių vaistų (nors man primygtinai siūlė pradėt hormoninį gydymą),tik pati sau "pasiskyriau" nakvišų aliejų, meldžiausi ir tikėjau. Dar gėriau kiekvieną rytą natūralių morkų sulčių, nes kažkur skaičiau, kad nevaisingumą gydo:). Nemanau, kad jos išgydė, bet nepakenkė tai tikrai:) Tiesiog įvyko stebuklas:)
Sėkmės Jums, stiprybės ir tikėjimo!!!!!
Jūsų forume esu naujokė. pradejau jį skaityti, kai susidūriau su problema - įtarė endometriozines cistas. išgirdusi diagnozę puoliau ieškoti informacijos internete ir taip atradau Jus. Viskas baigėsi tuo, kad po kelių mėnesių neberado pas mane nei citų nei endometriozės (nors po mėnesinių vis tepliodavo, mėnesinės labai kausmingos būdavo). bet gydytojai "nudžiugino" dar kartą - pradėjo kalbėti apie padidėjusias kiaušides su daug mažų folikulų, per mažą gimdos gleivinę (tragiškai per mažą, ciklo pabaigoje (36 dieną) nesiekdavo 6 сm.) ir anovuliacinį ciklą. lankiausi pas begalę gydytojų, pradedant nuo eilinių ginekologų ir baigiant pakankamai žinomais, kaip pvz. Ališauskas. vieni sakė tiesiai - tokios moterys kaip tu, nepastoja (išėjusis iš ginekologės pirmą kartą apsiverkiau), kiti sakė - pagersi hormonų, skatinsim ovuliaciją, gydysies ir pastosi. Bet visgi, pasak gydytojų, be gydymo pastoti šansų nėra. Man 25 m., iki tol neplanavau vaikučio artimiausiu metu, nes esu tik baigusi mokslus. bet išgirdusi diagnozę supanikvau. Nusprendėm nebesisaugoti. galvojau, metelius pabandysiu natūraliai, o tada - gydymas. Mano mama pastojo po 1,5 m bandymų.
Tą patį mėnesį mėnesinių nebesulaukiau... apie nėštumą negalvojau, mėnesinės niekada labai reguliarios nebuvo, tai 10 dienų šen ar ten kai mėnesinės vis neprasidėjo, nusipirkau testą, galvojau šiaip pasidarysiu, o tada eisiu pas ginekologus bėdų ieškot.bet pasirodė, kad aš. Nubėgau pas ginekologą ir kai jis apžiūrėjęs pasakė, kiek laiko nėštumui, vos nenukritau. pasirodo pastojau po pirmo karto labai tiksliai žinau, kada jis buvo nes iki tol visada saugojomes.
Taigi, mergaitės, nenukabinkit nosies. Man visi gydytojai kartojo apie begalę problemų - policistinės, per maža gimdos gleivinė, progesterono per maža kiekį ir pan., o va kaip išėjo!!!! Juk gydytojai nėra dievai, kiekvienos moters organizmas yra individualus ir niekas nežino, kada lelius nuspręs ateiti:)
Negėriau jokių vaistų (nors man primygtinai siūlė pradėt hormoninį gydymą),tik pati sau "pasiskyriau" nakvišų aliejų, meldžiausi ir tikėjau. Dar gėriau kiekvieną rytą natūralių morkų sulčių, nes kažkur skaičiau, kad nevaisingumą gydo:). Nemanau, kad jos išgydė, bet nepakenkė tai tikrai:) Tiesiog įvyko stebuklas:)
Sėkmės Jums, stiprybės ir tikėjimo!!!!!
Sveikos,
Na, trumpai papasakosiu savo istoriją apie kalėdinį stebukliuką . Nevaisingumą gydžiausi du metus. Vienerius prateriojau gydydamasi pas paprastą ginekologę, kurios metodas buvo toks: tris mėnesius geri kontraceptikus, tuomet nustoji gerti ir bandai pastoti mėnesį, jeigu nepavyksta tuomet vėl tas pats - trys mėn kontraceptikai ir vėl bandai pastot . Po metų nusprendžiau, kad šis metodas niekam tikęs ir pamaniau, kad jau laikas kreiptis į rimtesnius specialistus. Taigi pagaliau po hormoninių tyrimų paaiškėjo, kad pas mane policistinės kiaušidės ir reikalingos stimuliacijos. Bet 6 stimuliacijos iš eilės buvo labai nesėkmingos ir todėl buvo nutarta darytis laparoskopiją. Operacija buvo numatyta sausio pabaigoje, kaip tik artėjo kalėdos, darbe buvo begalės darbo, todėl su vyru visiškai atsipalaidavome ir ramiai sau laukėme sausio pabaigos.. ir... kas gi nutiko ... ogi sausio vidury pastebėjau, kad kažkaip keistai jaučiuosi.. lyg ir maudena pilvo apačią, lyg ir krūtys kietėja, skausmingos .. iš pradžių maniau, kad artėja mmmm, bet galiausiai paaiškėjo, kad aš laukiuosi!!!! Gydytoja, kuriai pasirodžiau, kad patvirtintų nėštumą juokėsi, kad taip dažniausiai ir būna - tereikia atsipalaiduoti ir.... sėkmės visoms laukiančioms stebuklo....
Na, trumpai papasakosiu savo istoriją apie kalėdinį stebukliuką . Nevaisingumą gydžiausi du metus. Vienerius prateriojau gydydamasi pas paprastą ginekologę, kurios metodas buvo toks: tris mėnesius geri kontraceptikus, tuomet nustoji gerti ir bandai pastoti mėnesį, jeigu nepavyksta tuomet vėl tas pats - trys mėn kontraceptikai ir vėl bandai pastot . Po metų nusprendžiau, kad šis metodas niekam tikęs ir pamaniau, kad jau laikas kreiptis į rimtesnius specialistus. Taigi pagaliau po hormoninių tyrimų paaiškėjo, kad pas mane policistinės kiaušidės ir reikalingos stimuliacijos. Bet 6 stimuliacijos iš eilės buvo labai nesėkmingos ir todėl buvo nutarta darytis laparoskopiją. Operacija buvo numatyta sausio pabaigoje, kaip tik artėjo kalėdos, darbe buvo begalės darbo, todėl su vyru visiškai atsipalaidavome ir ramiai sau laukėme sausio pabaigos.. ir... kas gi nutiko ... ogi sausio vidury pastebėjau, kad kažkaip keistai jaučiuosi.. lyg ir maudena pilvo apačią, lyg ir krūtys kietėja, skausmingos .. iš pradžių maniau, kad artėja mmmm, bet galiausiai paaiškėjo, kad aš laukiuosi!!!! Gydytoja, kuriai pasirodžiau, kad patvirtintų nėštumą juokėsi, kad taip dažniausiai ir būna - tereikia atsipalaiduoti ir.... sėkmės visoms laukiančioms stebuklo....
Netempkit laiko mergaites pas paprastus ginekologus, kartais nereikia ir daug pastangu ir moraliniu, ir finansiniu, kad padetum gamtai.
As irgi ejau pas paprasta gine, kuri, kazkaip apie kontraceptikus lygiai taip suope, darydama echo nieko nemate, kazkaip mazdaug po puses metu, viduje kazkas apsiverte, nusprendziau eiti pas vaisingumo specialistus, slovinu ta diena, kai kazkas apsviete prota. Na is pirmo apsilankymo pas specialistus paaiskejo mano bedos, tada seke tyrimai, ir kelios stimuliacijos, tik kelios ir mums pavyko.
Dziaugiuosi, kad taip greitai subruzdau ieskoti problemu, stai dabar liko vos pora savaiciu iki pasimatymo su savo svajone.
Nereikia bijoti apsilankyti pas specialistus.
As irgi ejau pas paprasta gine, kuri, kazkaip apie kontraceptikus lygiai taip suope, darydama echo nieko nemate, kazkaip mazdaug po puses metu, viduje kazkas apsiverte, nusprendziau eiti pas vaisingumo specialistus, slovinu ta diena, kai kazkas apsviete prota. Na is pirmo apsilankymo pas specialistus paaiskejo mano bedos, tada seke tyrimai, ir kelios stimuliacijos, tik kelios ir mums pavyko.
Dziaugiuosi, kad taip greitai subruzdau ieskoti problemu, stai dabar liko vos pora savaiciu iki pasimatymo su savo svajone.
Nereikia bijoti apsilankyti pas specialistus.
mano istorija taip pat labai skausminga tačiau pati jos pabaiga itin laiminga- aš įveikiau nevaisingumą. todėl ir nutariau parašyti kad gal būt kas paskaitęs dar nenuleis rankų ir tikės stebuklu. gydžiausi labaiilgai 5 metus. išbandžiau viską kas leidžiama lietuvoje.pastojau, tačiau įvyko persileidimas lydimas sunkios komplikacijos, kuri pasitaiko vienai iš 2000. taigi vieni gydytojai sakė kad jau pabaiga , o kiti liepė nenuleisti rankų. išverkiau visas ašaras pykau ant savo gyvenimo ir dar po 7 metų pastojau visiškai natūraliai be medikamentų ir gydytojų įsikišimo. manau, kad turbūt pats gyvenimas sudėsto viską į savus stalčius tuo laiku kada tau duota.po 13 metų aš turiu nuostabią dukrytę.ji visas mano gyvenimas.nenusiminkite mamos kurios labai stengiasi susilaukti vaikelio.sakoma, kad reikia ne prašyti o maldauti tą aš dariau visus 13 metų.
QUOTE(wwwmama @ 2008 04 05, 07:51)
O tai ka skyre Žėba?Pas ji tik konsultavaisi ar dar kas?
na aš jau turėjau vieną vaikiuką, taigi negalvojau, kad gali kilti problemų pastoti antrą kartą. taigi kai pradėjome planuoti kokius metus nesijaudinau ir niekur nesikreipiau. Po metų vis nesulaukiant rezultatų, kreipiausi pas paprastą ginių, bet aišku naudos tai nedavė. Taip praėjo beveik dar metai. kai jau buvau prardusi viltį ir nutarusi kreiptis pas nevaisingumo specialistą (tik dar vis nesiryžau ir ieškojau pas kurį) netikėtai sužinojau kad laukiuosi. Be galo apsidžiaugiau, bet deja mano džiaugsmas virto liūdesiu kai nėštumui buvo 12 sav. Leliukas nustojo vystytis. Kai truputėlį atsigavau jau nieko nelaukdama kreipiausi pas gyd. ŽŽ. Jis diagnozavo policistines kiaušides. Nutarėme pradėti nuo paprasčiausio gydymo, t.y. pabandome pagerti 2 mėn. kontraceptikus kartu su metforminu ir bandau natųraliai. jei per porą ciklų nepavyks-tada stimuliacija. Pačiai nesitikint pastojau iš pirmo bandymo nutraukus kontraceptikus. tai tokia ta mano istorija. Labai sėkminga ir nepareikalavusi didelių išbandymų. Matomai tik labai nedaug reikėjo, kad viskas baigtūsi sėkmingai. Bet jei vis dar būčiau ėjusi pas papratsą ginių, kuris liepė gerti duphastoną, kad būtų mmm, nežinau kada būčiau sulaukusi savo stebūkliuko. Sėkmės tau
QUOTE(wwwmama @ 2008 04 02, 12:49)
pries 5men man padare operacija(4 stadijos endometrioze),bet pastoti nepavyksta,gydytojas siulo kreiptis i nevaisingumo specialistus.Bijau kad galiu pritrukt-kantrybes ryztoo ir zinoma pinigu:supratimo neturiu kiek tai kainuoja.
i ka kreiptis?Gydytojas siulo Žėbą Kaune.Kokie dar pasiūlymai?
i ka kreiptis?Gydytojas siulo Žėbą Kaune.Kokie dar pasiūlymai?
Man pavyko IVF pas gydytoją Ž.Ž. Ne iš pirmo karto, iš antro ( viso tai jau buvo trečias, nes dar vieną, patį pirmą, dariausi pas kitą gydytoją) , bet pavyko . Tai gydytojas ir žmogus