bet provincija ir lieka provincija.Man gyde inkstus, po to uzdegima. po to ieskojo pastojimo ne vietoje, po to vel gyde uzdegima ir taip apie 1,5 men. As jauna naivi, niekas nieko nepataria. Kol viena gyd nepasiunte i santariskes, o ten laparaskopija, tuo paciu ir pjuvis, nes viskas taip supuliave, kad tik mano jaunas amzius isgelbejo nuo gimdos ir jos priedu pasalinimo.Po menesio praeinamumo kontrole ir "guodzianti" prognoze: apie vaikus net nesvajok. isivaizduojat? Keleta metu per asaras kelio nemaciau, pati juk uzaugau tarp 3 seseru ir 4 broliu.Aisku po to buvo daug iv proceduru, laparoskopijos ir ttmazdaug pries ketverius metus su vyru nusprendem isbandyti IVF(na proceduros neaprasinesiu, kas domisi, tas zino).Jau po 14d testas teigiamas, ka jus manot toks dziaugsmas, bet deje, neilgai paaiskejo, kad pastojimas ne vietoje, teko isoperuoti.Po operacijos maniau daugiau jokiu bandymu- isivaikinsim( vyras tai jau anksciau siule), bet laikui begant nurimau ir pabandem dar karteli IVF. Dabar man 30 m, o mano nuostabiai dukrytei 1 metukai ir beveik 4 menesiukai. Noretume dar vieno, bet ir tie 2 bandymai labai patustino musu pinigines, tad teks palukti dar trejeta ketverta meteliu.
O visom nesulaukiancioms gandriuku linkiu stiprybes ir nepraraskit vilties
