Dziaugiuos uz tave philipuks. Atsimenu Tavo istorija, nora pastot Linkiu daug daug sveikatos!
Sveikutes visos. Visoms nesulaukiancioms gandro linkiu kantrybes ir neprarast vilties. Nors as ja buvau palaidojusi . O kaip kitaip pasielgt, jei gyvenant 15 metu (na gal 2 metus atmest, nes pradzioj kaip ir nesinorejo vaikelio) ir dar praejus sioki toki gydyma to vaikelio kaip nera taip nera? Tikrai jau nieko nesitikejau. Pagalvojau, kad neverta man saves zudyt visokiais vaistais, todel susitaikiau su mintim, kad gyvensim su vyru dviese ir dziaugsimes vienas kitu. O ir metai eina ne mano naudai..... Bet man jau 35 metai ir as laukiuosi savo pirmo vaikelio, kuriam jau 7 menesiukai. Tai kaip perkunas is giedro dangaus. Pirmiausia pamacius testo atsakyma istiko sokas. Juk nesitikejau......Viska reikia planuot is naujo. O dabar tik begalinis dziaugsmas. Mano gydytoja sake, kad buna taip, kai jau nieko neplanuoji. Tada nera itampos, pastangu ir organizmas sureaguoja savaip. Aisku ir man teko aiskintis pries pazistamus, kad tai nera dirbtinis apvaisinimas, o viskas gavosi savaime. Gal paprasciausiai tam su vyru subrendom. Sako, kad vaikai renkasi tevus ir laika, kada jiems gimti. Tikiu tuo. Taip, kad reikia visada turet mazyte vilti.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
QUOTE(Jonsi @ 2007 11 17, 19:50)
Sveikutes visos. Visoms nesulaukiancioms gandro linkiu kantrybes ir neprarast vilties. Nors as ja buvau palaidojusi . O kaip kitaip pasielgt, jei gyvenant 15 metu (na gal 2 metus atmest, nes pradzioj kaip ir nesinorejo vaikelio) ir dar praejus sioki toki gydyma to vaikelio kaip nera taip nera? Tikrai jau nieko nesitikejau. Pagalvojau, kad neverta man saves zudyt visokiais vaistais, todel susitaikiau su mintim, kad gyvensim su vyru dviese ir dziaugsimes vienas kitu. O ir metai eina ne mano naudai..... Bet man jau 35 metai ir as laukiuosi savo pirmo vaikelio, kuriam jau 7 menesiukai. Tai kaip perkunas is giedro dangaus. Pirmiausia pamacius testo atsakyma istiko sokas. Juk nesitikejau......Viska reikia planuot is naujo. O dabar tik begalinis dziaugsmas. Mano gydytoja sake, kad buna taip, kai jau nieko neplanuoji. Tada nera itampos, pastangu ir organizmas sureaguoja savaip. Aisku ir man teko aiskintis pries pazistamus, kad tai nera dirbtinis apvaisinimas, o viskas gavosi savaime. Gal paprasciausiai tam su vyru subrendom. Sako, kad vaikai renkasi tevus ir laika, kada jiems gimti. Tikiu tuo. Taip, kad reikia visada turet mazyte vilti.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
smagu skaityti tokias žinutes
Mes buvom 3 seimos, kurios gyveno be vaikeliu. As pirmoji pralauziau tuos ledus ir suteikiau vilties savo draugems. Jos dabar optimizmo pilnos.
QUOTE(Jonsi @ 2007 11 17, 19:30)
Mes buvom 3 seimos, kurios gyveno be vaikeliu. As pirmoji pralauziau tuos ledus ir suteikiau vilties savo draugems. Jos dabar optimizmo pilnos.
Taip ir toliau
visoms sekmes ir tausokite savo nervus
Jonsi, labai smagu skaityti tokias kaip tavo istorijas. Ramaus ir gero tau neštumo. Didžiausi sveikinimai Jūsų šeimai
Kaip skaitai tavo ir vilnietės Daivos istorija, supranti, kad stebuklų pasaulyje tikrai būna tik reikia jais tikėti
Mergaitės, tegul ankščiau ar vėliau kievieną iš Jūsų aplanko stebuklai ir išsipildo visos svajonės ir norai
Kaip skaitai tavo ir vilnietės Daivos istorija, supranti, kad stebuklų pasaulyje tikrai būna tik reikia jais tikėti
Mergaitės, tegul ankščiau ar vėliau kievieną iš Jūsų aplanko stebuklai ir išsipildo visos svajonės ir norai
QUOTE(Jonsi @ 2007 11 17, 17:50)
Sveikutes visos. Visoms nesulaukiancioms gandro linkiu kantrybes ir neprarast vilties. Nors as ja buvau palaidojusi . O kaip kitaip pasielgt, jei gyvenant 15 metu (na gal 2 metus atmest, nes pradzioj kaip ir nesinorejo vaikelio) ir dar praejus sioki toki gydyma to vaikelio kaip nera taip nera? Tikrai jau nieko nesitikejau. Pagalvojau, kad neverta man saves zudyt visokiais vaistais, todel susitaikiau su mintim, kad gyvensim su vyru dviese ir dziaugsimes vienas kitu. O ir metai eina ne mano naudai..... Bet man jau 35 metai ir as laukiuosi savo pirmo vaikelio, kuriam jau 7 menesiukai. Tai kaip perkunas is giedro dangaus. Pirmiausia pamacius testo atsakyma istiko sokas. Juk nesitikejau......Viska reikia planuot is naujo. O dabar tik begalinis dziaugsmas. Mano gydytoja sake, kad buna taip, kai jau nieko neplanuoji. Tada nera itampos, pastangu ir organizmas sureaguoja savaip. Aisku ir man teko aiskintis pries pazistamus, kad tai nera dirbtinis apvaisinimas, o viskas gavosi savaime. Gal paprasciausiai tam su vyru subrendom. Sako, kad vaikai renkasi tevus ir laika, kada jiems gimti. Tikiu tuo. Taip, kad reikia visada turet mazyte vilti.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
P.S. gydziausiu ir Diufastonu ir Gonali leido. Kiausidese cistu buvo. Buvo ir laporoskopija atlikta. Bet kokius 3-4 metus iki pastojimo jau nieko nebedariau.
kazkaip tavo istorija ir man suteike vilti...pas mus stazas panasus...ir rodos ir bedu jokiu dideliu nera (nors isamiu tyrimu nedarem, visi sako - dar bandykit bandykit), bet metai bega ir nieko...mintys naturaliai virsta baimemis...
siemet buvom pagave vaiduokliuka...tai net nesinoris prisiminti, kiek dziaugsmo buvo tas kelias dienas...
na, kazkaip viskas gyvenime man sunkiai gaunasi - eini i prieki, bet ne is tu laimes kudikiu, kurie "laimi loterijose"...tai va ir turiu dar vilti, kad su vaikeliu taip pat bus...
tik kad baimes jau baigia permusti tikejima....
va jusu istorija dabar kokiam menesiukui vilties prides
Sveiki! Tikiuosi musu istorija suteiks vilties daugeliui besilaukianciu savo mazyliu.Kad stebuklai isties buna tikejau visada bet niekada negalvojau kad taip atsitiks mums.10metu laukem mazylio, pradejom tirtis, nustatytas vyro nevaisingumas del labai prastos spermos, nuusprendis buvo vienas tik dirbtinis apvaisinimas, labai laukem maziuko, paemem paskola banke, padarem dirbtini apvaisinima ir stai mums pavyko is pirmo karto, auginame nuostabu suneli, kuriam 11menesiu.esame be galo laimingi tevai, gyvenome, dziaugemes mazyliu, ir stai uzsilaike mano dienos, silpna, bet minciu apie tai kad nescia.ne-ne-ne-, jog tai neimanoma, kai pamaciau teigiama testa, niekaip netikejau, beja ir vyras negalejo patiketi, kol nenuejau echoskopijos ir pamaciau savo stebukleli.Susidorojom su nevaisingumu, patys to nesitikejom.Iki siol atrodo jog tai sapnas, bet dabar tikrai zinau kai negalvoji, pamirsti dziaugesi gyvenimu, stai tau ir siurprizas.nors pagalvoju kad nepadarytumem mes IVF nebutu nei vieno maziuko.Tai gi linkiu visoms sekmes , ir jus tikrai uzpuls gandrai!!!!
QUOTE(tlana @ 2007 11 25, 17:35)
Sveiki! Tikiuosi musu istorija suteiks vilties daugeliui besilaukianciu savo mazyliu.Kad stebuklai isties buna tikejau visada bet niekada negalvojau kad taip atsitiks mums.10metu laukem mazylio, pradejom tirtis, nustatytas vyro nevaisingumas del labai prastos spermos, nuusprendis buvo vienas tik dirbtinis apvaisinimas, labai laukem maziuko, paemem paskola banke, padarem dirbtini apvaisinima ir stai mums pavyko is pirmo karto, auginame nuostabu suneli, kuriam 11menesiu.esame be galo laimingi tevai, gyvenome, dziaugemes mazyliu, ir stai uzsilaike mano dienos, silpna, bet minciu apie tai kad nescia.ne-ne-ne-, jog tai neimanoma, kai pamaciau teigiama testa, niekaip netikejau, beja ir vyras negalejo patiketi, kol nenuejau echoskopijos ir pamaciau savo stebukleli.Susidorojom su nevaisingumu, patys to nesitikejom.Iki siol atrodo jog tai sapnas, bet dabar tikrai zinau kai negalvoji, pamirsti dziaugesi gyvenimu, stai tau ir siurprizas.nors pagalvoju kad nepadarytumem mes IVF nebutu nei vieno maziuko.Tai gi linkiu visoms sekmes , ir jus tikrai uzpuls gandrai!!!!
Kokia nuostabi istorija!!! Labai dziaugiuosi uz tave. Ikvepei savo istorija ir mane. Aciu tau labai. Kad tu zinotum, kaip man to reikejo.
QUOTE(tlana @ 2007 11 25, 16:35)
Sveiki! Tikiuosi musu istorija suteiks vilties daugeliui besilaukianciu savo mazyliu.Kad stebuklai isties buna tikejau visada bet niekada negalvojau kad taip atsitiks mums.10metu laukem mazylio, pradejom tirtis, nustatytas vyro nevaisingumas del labai prastos spermos, nuusprendis buvo vienas tik dirbtinis apvaisinimas, labai laukem maziuko, paemem paskola banke, padarem dirbtini apvaisinima ir stai mums pavyko is pirmo karto, auginame nuostabu suneli, kuriam 11menesiu.esame be galo laimingi tevai, gyvenome, dziaugemes mazyliu, ir stai uzsilaike mano dienos, silpna, bet minciu apie tai kad nescia.ne-ne-ne-, jog tai neimanoma, kai pamaciau teigiama testa, niekaip netikejau, beja ir vyras negalejo patiketi, kol nenuejau echoskopijos ir pamaciau savo stebukleli.Susidorojom su nevaisingumu, patys to nesitikejom.Iki siol atrodo jog tai sapnas, bet dabar tikrai zinau kai negalvoji, pamirsti dziaugesi gyvenimu, stai tau ir siurprizas.nors pagalvoju kad nepadarytumem mes IVF nebutu nei vieno maziuko.Tai gi linkiu visoms sekmes , ir jus tikrai uzpuls gandrai!!!!
As ir taip noreciau