Įkraunama...
Įkraunama...

Įveikiau nevaisingumą

QUOTE(wilda @ 2006 10 27, 14:36)
As dar visai naujoke sioje svetaineje, bet su praskrendanciais gandrais teko susidurti.
Po 3 metu bandymu kreipiausi i VK pas U. Na daktare grieztoka, bet kai rezulatati geri, bala to nemate.
Atliko visus tyrimus viskas gerai. Tik imunini nesuderinamuma rado. Nusprendeme daryti IUI, nes metai pradeda spaust (31).
Kadangi nieko kito nerado ir paskyre vaistus ovuliacijai skatinti, tai man kazkaip ir minties nebuvo, kad gali but nesekminga. Tik del vieno buvo neramu - ar suspesiu subrandint tuos folikulus, nes mano vyras turi isvaziuot kaip tik IUI diena.
Taigi 3 dienas pries IUI atvykstu echoskopijai, folikulai maziukai, tai Gonalio doze padvigubinama. Na o pirmadieni atvykstu IUI. Gydytoja ultragarsu nustato, kad vienas folikulas ovuliaves, vyro spermos rezultatai be priekaistu. Tai irgi nuteike optimistiskai.
Po proceduros nuvezu vyra i orr uosta. Pati pasuku namo, prisiperku duoniuku - jei pradetu pykinti. Tik vakare issiaiskinu nestumo kalendoriuje, kad pykinimas butu kiek veliau. Pilvelyje kazkas burbuliuoja. As taip nusprendziau, kad turbut spermiukai del kiausinelio kovoja. :)Pradejau dazniau i wc begiot, krutys lyg ir jautresnes pasidare ir miegucio kiek daugiau vis noriu. Dar kokia 4 diena susapnavau, kad embrioniukas gimdos virsuje isivirtines (matyt nuo ilgo nesumo kalendoriaus skaitymo, pagalvojau). Taip viskas klojosi neblogai, kol sekancia diena nepaskaiciau V ir M tinklalapyje, kad imuninio nesuderinamumo atveju IUI duoda labai nekokius rezultatus, ir aplamai donoro sperma butu rekomenduotina. Na as kaip ir neisijautrinau tuomkart, bet kai pasidariau nestumo testa 8 diena po IUI ir jis buvo neigiamas, tai apsizliumbiau. And dezutes tai parasyta, kad teigiamas buna 7 diena ( is tiesu 7-10, bet kazkaip maciautik 7). Tada pradejau skaityt nevaisingumo su laimingom pabaigom foruma. Ir kazkaip nusiraminau. Na jei ne si syk, vis tiek kazkada bus. Matyt vaikiukas zino geriau kada jam pas mus pasibelst. Kita diena vel kabejau nestukiu ir nesekmingu bandymu forumuose. Dar paskaiciau Medeinos pasaka apie taip laukiama princa, aisku vel apsizliumbiau. Issiunciau pinigiuku ir nuejau miegoti. Siandien be dideliu vilciu nuzingsnaivau atlikti testuko. Uzlasinau 7 lasiukus vietoje 6, bet turbut, jei nestumo nera, pilk nors ir stikline, testukas vis vien bus neigiamas. Bet jerguteliau - po kokiu 5 minuciu lyg ir matau juostike. Galvoju - turbut kaip ir su krutu skausmais, bus psichologinis juosteliu iziurejimas... Net akys pradeda zvairuot nuo tokio intensyvaus ziurejimo. Taigi nusprendziau, kad reik luktelt. ilindau vel i supermamas. Kai uzmeciau aki i testuka - antroje linija jau buvo rykesne. Paskambino mama (kazkodel). Sakau, mam, pas mane dvi juosteles, nupirk man magnio, nes atrodo, kad pilva pradeda spaust kaip pries menesines. Mama kaip niekur nieko sako, gerai. Tada as sakau, mama, bet pas mane dvi juosteles!!! Mano mama sako - tai telefonas seda. As juokaius vos ne iki asarau. Sakau ne telefone, nestumo teste dvi juosteles. clap.gif .
O po pokalbio su mama ir pasimeciau: Tai ka dabar daryti??? Jau lekt pas ginekologa ar vaziuot i VK, galima judet ar geriau pagulet. Na zodziu kaip is dangaus nukritusi. Kazkodel paskambinu i Vir M klinika, ten registratore sako, kad nestumas butu matomas tik 10 diena po prapuolusiu menesiniu, o as - oi tai man jau rytoj bus 12d., tik po to susizgribau, kad 12 diena po apvaisinimo. Na naujienos zodziu visa prota sujauke. Tai po to skambinu i VK ir man prirase duphaston, o apziura tik kita savaite.
Na gal ir anksti dziaugiuosi, bet teigiamas rezulatat tikrai labai gerai nuteikia.
Visoms bandancioms linkiu neprarasti vilties. Ir skaitant geras istorijas pasisemt dar truputeli jegu ir kantrybes.
Nuosirdziai visoms linkiu sekmes.

Istorijos tesinys. Neistryniau pirmosios zinutes, kad nereiktu ilgai ieskoti.
Taigi visa nestuma vaiksciojau be jokiu problemu. Pradzioje mane, kad gimda zemokai, bet su laiku pakilo. O pabaigoje, tai as maniau, kad lelius mazokai juda. Bet is tiesu, tai as turbut per daug judejau - kasdieniai pasivaiksciojimai, namu ruosa, po to dar statybos prasidejo...
Lelius gime liepos 8d., kaip ir buvo visi sake, prognozave ir tikejesi. Sveikas ir labai stiprus. Galvyte laike nuo pirmos dienos. Nelabai dar tvirtai, bet gan neblogai. As per gimdyma stiprokai plysau, nes lelius yresi rankom kojom, kaip skubejo, tai galvyte ejo kartu su rankyte, bet sugijau labai gerai.
O logotipe mano mazasis stebuklas.
Kantrybes ir dideles sekmes visoms. wub.gif
Atsakyti
QUOTE(wilda @ 2007 09 19, 14:12)
Istorijos tesinys. Neistryniau pirmosios zinutes, kad nereiktu ilgai ieskoti.
Taigi visa nestuma vaiksciojau be jokiu problemu. Pradzioje mane, kad gimda zemokai, bet su laiku pakilo. O pabaigoje, tai as maniau, kad lelius mazokai juda. Bet is tiesu, tai as turbut per daug judejau - kasdieniai pasivaiksciojimai, namu ruosa, po to dar statybos prasidejo...
Lelius gime liepos 8d., kaip ir buvo visi sake, prognozave ir tikejesi. Sveikas ir labai stiprus. Galvyte laike nuo pirmos dienos. Nelabai dar tvirtai, bet gan neblogai. As per gimdyma stiprokai plysau, nes lelius yresi rankom kojom, kaip skubejo, tai galvyte ejo kartu su rankyte, bet sugijau labai gerai.
O logotipe mano mazasis stebuklas.
Kantrybes ir dideles sekmes visoms. wub.gif



nuostabu... wub.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(wilda @ 2007 09 19, 11:12)
O logotipe mano mazasis stebuklas.
Kantrybes ir dideles sekmes visoms. wub.gif

Dieve mano, Wilda, wub.gif kokia stebuklinga Jūsų kelionė iki mažylio...P.S nebuvau skaičius tavo istorijos pradžios, tik dabar perskaičiau blush2.gif -nu labai smagu skaityt gražias istorijas 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Medeina @ 2007 09 20, 16:07)
Dieve mano, Wilda,  wub.gif kokia stebuklinga Jūsų kelionė iki mažylio...P.S nebuvau skaičius tavo istorijos pradžios, tik dabar perskaičiau blush2.gif -nu labai smagu skaityt gražias istorijas 4u.gif

Tai vat ir rasiau, nes kazkada man visu siu istoriju labai reikejo. Padejo apsisprest nenukabint nosies net ir nesekmes atveju.
O dabar vis pamastau, kad kai vaikai ne is kart pas mus ateina, i juos pradedam ziuret kaip i viso gyvenimo stebukla. Ir zinau, kad vaikai musu taip nemyles taip kaip mes juos mylime. Vaikams mes (tevai) savaime suprantama ju gyvenimo dalis. o mums jie slapciausiu svajoniu issipildymas, melstas, ieskotas, svajotas ir ivykes stebuklas.
sekmes didziausios visoms. ir dar karta aciu, kad esat ir kad buvote cia, kai man reikejo.
Atsakyti
QUOTE(wilda @ 2007 09 20, 22:59)
Tai vat ir rasiau, nes kazkada man visu siu istoriju labai reikejo. Padejo apsisprest nenukabint nosies net ir nesekmes atveju.
O dabar vis pamastau, kad kai vaikai ne is kart pas mus ateina, i juos pradedam ziuret kaip i viso gyvenimo stebukla. Ir zinau, kad vaikai musu taip nemyles taip kaip mes juos mylime. Vaikams mes (tevai) savaime suprantama ju gyvenimo dalis. o mums jie slapciausiu svajoniu issipildymas, melstas, ieskotas, svajotas ir ivykes stebuklas.
sekmes didziausios visoms. ir dar karta aciu, kad esat ir kad buvote cia, kai man reikejo.

Kokia šaunuole,kad neprarado vilties ir pasitikėjimo. 4u.gif
Atsakyti
Sveikutės 4u.gif Kai anksčiau skaitydavau šią temą , visada kartojau sau , kad ir aš būtinai kada nors galėsiu į ją parašyti , tai yra - įveiksiu nevaisingumą ...
Nežinau ar galiu jau taip sakyti , kad įveikiau ,bet jausdama kasdien vis stipriau judantį lelių jaučiu , kad galiu jau džiaugtis smile.gif Nežinau kodėl , bet rašydama labai jaudinuosi ax.gif
Mes pradėjome planuoti antrą vaikelį , kai dukrytei nebuvo dar 2 m. Pirmą kartą pastojau neplanuotai ir labai greitai wub.gif Tad negalvojom , kad gali kilti problemų .Iš pradžių galvojau , kad gal "nepataikom" laiko po pusmečio nuėjau pas gydytoją .Gydytoja pasakė , kad viskas tvarkoj , dar anksti ieškot priežasčių.Kai nepastojau metus pradėjau lankytis pas savo ginekologę , ji nebuvo nevaisingumo specialistė , bet padėjo kaip mokėjo .
Visoms norinčioms pastoti galiu pasakyti iš savo ilgametės patirties : negaiškit laiko ,kreipkitės į specialistus kurie išmano šią sritį.
Ko tik aš negėriau ... doh.gif Kiek kartų stimuliavo Klostylbegitu tai net skaičių pamečiau .Tyrimai visada būdavo geri , vyro tyrimai taip pat. Nevaisingumo priežastis buvo neaiški .Labai neišsiplėsiu , tik galiu pasakyti , kad per 8 metus buvo visko , jau ir "stogas važiavo " ir su vyru pradėjom pyktis. Per tą laiką ne kartą buvom nusprendę , kad gana vieną turim , o paskui kaip bus taip bus , bet praeidavo kuris laikas ir atrodydavo , ogal trūksta labai nedaug ?...Pradėjau lankytis VK .Gydytoja padarius visus tyrimus neturėjo prie ko prikibti .Mane tai varė į neviltį doh.gif Aš pati vis klausdavau gal yra kokių dar tyrimų , kad nustatyti bent priežastį .Taigi turėjau 2 m laikotarpyje 2 diagnostines laparaskopines operacijas . Po antros gydytoja pajuokavo , kad pagal mane būtų galima mokyti studentus - taip viskas kaip pagal vadovėlį .O kas iš to, vaikelio tai nebuvo verysad.gif Bandėm ir IUI ,pasidariau 5 ir nieko , nors viskas būdavo "kaip iš vadovėlio" Po 5 nesėkmės paklausiau gyd. ką dar galėčiau padaryti , ji atsakė kad nieko , nebent "mėgintuvėlis".Su vyru pasitarėm ir nusprendėm , kad dirbtinį apvaisinimą visada spėsim , o dabar tiesiog reikia palaukti ir atsipalaiduoti . Lengva pasakyti atsipalaiduoti , kai 8 m. kiekvieną mėnesį vien apie tai ir galvoji smile.gif Nuo to laiko praėjo metai , per tą laiką aš išėjau iš darbo , ilsėjausi namuose ,žodžiu laiką leidau kaip širdis geidė biggrin.gif Bet vistiek kiekvieną mėnesį su nerimu laukdavau "o gal ?"Kai šiek tiek vėlavo mėn. labai nesureikšminau nes taip atsitikdavo ,o ir požymiai visi rodė , kad tuoj bus , bet kai krūtinė "atsileido" ir sekančią dieną nesusirgau atsirado viltis , kad gal tikrai jau ? ax.gif Vyras pajuokavo , kad nuo 3 kartų per mėn. neturėtų užkibti wub.gif nes tą mėn. tikrai retai išdykavom wub.gif Iš ryto pirmiausiai pasimatavau bazinę temp. (praktikos turėjau tikrai daug smile.gif ) buvo 37,1 tada tyliai nuėjau į vonią darytis testo . Taip jaudinausi , kad iš pradžių šlap. sulašinau ne į tą pusę doh.gif (į dugną) ,ištaisius klaidą nusprendžiau geriau nežiūrėti į testo pusę , bet nesusilaikiau , kai pasirodė 2 juostelė sukniubau ant grindų ir ilgai verkiau , iš laimės aišku .Nusprendžiau vyrui iš karto nesakyti , o padaryti tai kaip nors ypatingai smile.gif Kai įėjau į miegamąjį vyras prabudo ir paklausė kas atsitiko (buvau apsiverkusi ir jis pagalvojo ,kad prasidėjo mėn.)ir aš neišlaikiau , pradėjau kūkčioti ,parodžiau testą delne ir pro verksmą ištariau -AŠ NĖŠČIA thumbup.gif Taigi tai buvo pati nuostabiausia diena , norėjosi pasigirti kiekvienam sutiktam žmogui , artimieji kurį laiką mano entuziazmą labai atsargiai bandė raminti įspėdami , kad dar labai anksti džiaugtis , o kai gyd. patvirtinus nėštumą atsargiai įspėjo , kad dar visko gali atitikti aš labai ramiai jai atsakiau , kad aš žinau , kad viskas bus gerai ir gims berniukas. Ir ta nuojauta neapleidžia manęs iki šiol ...

Taigi niekada nepraraskit vilties , galbūt mums lemta šitiek kentėti , kad paskui pajustume ir įvertintume tą didelį džiaugsmą 4u.gif

Na štai surašiau viską ir galvoju ,gal per anksti džiaugiuosi blink.gif
Atsakyti
QUOTE(ziva @ 2007 09 30, 10:48)
Sveikutės  4u.gif Kai anksčiau skaitydavau šią temą , visada kartojau sau , kad ir aš būtinai kada nors galėsiu į ją parašyti , tai yra - įveiksiu nevaisingumą ...
Nežinau ar galiu jau taip sakyti , kad įveikiau ,bet jausdama kasdien vis stipriau judantį lelių jaučiu , kad galiu jau džiaugtis  smile.gif Nežinau kodėl , bet rašydama labai jaudinuosi  ax.gif
Mes pradėjome planuoti antrą vaikelį , kai dukrytei nebuvo dar 2 m. Pirmą kartą pastojau neplanuotai ir labai greitai  wub.gif  Tad negalvojom , kad gali kilti problemų .Iš pradžių galvojau , kad gal "nepataikom" laiko po pusmečio nuėjau pas gydytoją .Gydytoja pasakė , kad viskas tvarkoj , dar anksti ieškot priežasčių.Kai nepastojau metus pradėjau lankytis pas savo ginekologę , ji nebuvo nevaisingumo specialistė , bet padėjo kaip mokėjo .
Visoms norinčioms pastoti galiu pasakyti iš savo ilgametės patirties : negaiškit laiko ,kreipkitės į specialistus kurie išmano šią sritį.
Ko tik aš negėriau ... doh.gif Kiek kartų stimuliavo Klostylbegitu tai net skaičių pamečiau .Tyrimai visada būdavo geri , vyro tyrimai taip pat. Nevaisingumo priežastis buvo neaiški .Labai neišsiplėsiu , tik galiu pasakyti , kad per 8 metus buvo visko , jau ir "stogas važiavo " ir su vyru pradėjom pyktis. Per tą laiką ne kartą buvom nusprendę , kad gana vieną turim , o paskui kaip bus taip bus , bet praeidavo kuris laikas ir atrodydavo , ogal trūksta labai nedaug ?...Pradėjau lankytis VK .Gydytoja padarius visus tyrimus neturėjo prie ko prikibti .Mane tai varė į neviltį  doh.gif Aš pati vis klausdavau gal yra kokių dar tyrimų , kad nustatyti bent priežastį .Taigi turėjau 2 m laikotarpyje 2 diagnostines laparaskopines operacijas . Po antros gydytoja pajuokavo , kad pagal mane būtų galima mokyti studentus - taip viskas kaip pagal vadovėlį .O kas iš to, vaikelio tai nebuvo  verysad.gif Bandėm ir IUI ,pasidariau 5 ir nieko , nors viskas būdavo "kaip iš vadovėlio" Po 5 nesėkmės paklausiau gyd. ką dar galėčiau padaryti , ji atsakė kad nieko , nebent "mėgintuvėlis".Su vyru pasitarėm ir nusprendėm , kad dirbtinį apvaisinimą visada spėsim , o dabar tiesiog reikia palaukti ir atsipalaiduoti . Lengva pasakyti atsipalaiduoti , kai 8 m. kiekvieną mėnesį vien apie tai ir galvoji  smile.gif Nuo to laiko praėjo metai , per tą laiką aš išėjau iš darbo , ilsėjausi namuose ,žodžiu laiką leidau kaip širdis geidė biggrin.gif Bet vistiek kiekvieną mėnesį su nerimu laukdavau "o gal ?"Kai šiek tiek vėlavo mėn. labai nesureikšminau nes taip atsitikdavo ,o ir požymiai visi rodė , kad tuoj bus , bet kai krūtinė "atsileido" ir sekančią dieną nesusirgau atsirado viltis , kad gal tikrai jau ? ax.gif Vyras pajuokavo , kad nuo 3 kartų per mėn. neturėtų užkibti  wub.gif nes tą mėn. tikrai retai išdykavom wub.gif Iš ryto pirmiausiai pasimatavau bazinę temp. (praktikos turėjau tikrai daug  smile.gif ) buvo 37,1 tada tyliai nuėjau į vonią darytis testo . Taip jaudinausi , kad iš pradžių šlap. sulašinau ne į tą pusę  doh.gif (į dugną) ,ištaisius klaidą nusprendžiau geriau nežiūrėti į testo pusę , bet nesusilaikiau , kai pasirodė 2 juostelė sukniubau ant grindų ir ilgai verkiau , iš laimės aišku .Nusprendžiau vyrui iš karto nesakyti , o padaryti tai kaip nors ypatingai  smile.gif Kai įėjau į miegamąjį vyras prabudo ir paklausė kas atsitiko (buvau apsiverkusi ir jis pagalvojo ,kad prasidėjo mėn.)ir aš neišlaikiau , pradėjau kūkčioti ,parodžiau testą delne ir pro verksmą ištariau -AŠ NĖŠČIA  thumbup.gif Taigi tai buvo pati nuostabiausia diena , norėjosi pasigirti kiekvienam sutiktam žmogui , artimieji kurį laiką mano entuziazmą labai atsargiai bandė raminti įspėdami , kad dar labai anksti džiaugtis , o kai gyd. patvirtinus nėštumą atsargiai įspėjo , kad dar visko gali atitikti aš labai ramiai jai atsakiau , kad aš žinau , kad viskas bus gerai ir gims berniukas. Ir ta nuojauta neapleidžia manęs iki šiol ...

Taigi  niekada nepraraskit vilties , galbūt mums lemta šitiek kentėti , kad paskui pajustume ir įvertintume tą didelį džiaugsmą  4u.gif

Na štai surašiau viską ir galvoju ,gal per anksti džiaugiuosi  blink.gif

kaip smagu skaityti tokias istorijas. O dėl džiaugsmo, tai džiaukis, nes gerų emocijų jums abiems reikia wub.gif
Atsakyti
QUOTE(ziva @ 2007 09 30, 10:48)
aš neišlaikiau , pradėjau kūkčioti ,parodžiau testą delne ir pro verksmą ištariau -AŠ NĖŠČIA  thumbup.gif Taigi tai buvo pati nuostabiausia diena , norėjosi pasigirti kiekvienam sutiktam žmogui , artimieji kurį laiką mano entuziazmą labai atsargiai bandė raminti įspėdami , kad dar labai anksti džiaugtis , o kai gyd. patvirtinus nėštumą atsargiai įspėjo , kad dar visko gali atitikti aš labai ramiai jai atsakiau , kad aš žinau , kad viskas bus gerai ir gims berniukas. Ir ta nuojauta neapleidžia manęs iki šiol ..


fantastika 4u.gif
sveikinu nestuke.gif
džiaukis ir tikėk, viskas bus gerai mirksiukas.gif
ačiū, kad įpūtei vilties ir tikėjimo
laimingo susitikimo su mažyliu
Atsakyti
O, dangau---kaip nuostabu!!!! thumbup.gif Silciausi sveikinimai !!! Labai ikvepianti istorija. Ir as vis tikiuosi kada nors cia parasyti.... dabar galiu tik skaityti ir verkti is laimes uz kitas nestuke.gif
Atsakyti
sveikinu.saugok dabar vaikeli ir visiems jums sveikatos. 4u.gif
Atsakyti
Tavo istorija man kaip viltis smile.gif Skaičiau ir verkiau, nes rodos, apie mane rašei. Jau 3 metai kaip negalim sulaukti stebuklėlio, o neturim nei vieno verysad.gif , ir kaip tu rašei, jokių problemų nerasta. Diagnozė - neaiškios kilmės nevaisingumas. Kaip aš tikiuosi, kad man taip pasiseks wub.gif Saugok savo mažylį wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo agnesse: 02 spalio 2007 - 15:15
QUOTE(deba @ 2005 02 07, 13:34)
Nagi pabandysiu siek tiek papasakoti savo istorija,gal kuria ir nuraminsiu ar paguosiu.Pragyvenonau su savo draugu,dabar jau mano vyras 5 metus,nei baisiai saugojomes,nei ka o vaiku nebuvo,na tiesa pasakius pirmuosius 3 metus nebaisiai ir ju norejome,gyvenimas buvo idomus, linksmas,audringas,dziaugemes vienas kitu ir mums to uzteko.bet jau po 3 metu bendro "miegojimo" kazkaip jau keista daresi,kaigi cia gaunasi daugelis draugu jau veda vaikus i darzeli,o pas mus niekaip nesigauna.
O cia  dar ir stazuote 1.5metu i uzsieni ispuole .Isvaziavau.Kadangi sveikatos draudimas uzsieni siaip ar taip buvo mokamas,tai kreipiausi pas uzsienietiskus gydytojus.Viskas tvarkoj,tik del sutrikusiu men.ciklo israze ovoliucijos laika pratesianciu keliom dienom tableteles.Na gi laukiu kol bragusis atvaziuos,galvoju-bandysim.Taciau bandyma reikejo atidet,nes nespejo jis tuo laiku atvykti,kai tabletes reikejo gerti.Praleidom graziai laika ir vel issiskyrem .Vyrui teko vel grizti atgal Lietuvelen,o as likau.Tik po 3menesiu supratau,kad kazkaip jauciuosi kitaip,kadangi nesitikejau pastoti,ir 3 men nesupratau ,kad jau esu nescia.Kaip praejo visi 9 men.net nepastebejau,i Lietuva grizau jau su didoku pilvuku.Gime mergyte-nuostabaus grozio,o po 5 metu dar viena,ir dar grazesne.Vat taip ir buna,vadinasi galiu pastoti kas 5 metus,na ir nepergyvenu kas 5,tai kas 5 metai."PO viena i penkmeti,kaip gerais sovietmecio laikais"-juokauju as.Taigi nepergyvenkit tos kurios negali pastoti tik metus ar du.Gal ir jus is tu,kaip as .I penkmeti po viena.
Sekmes visoms norincioms pastoti cool.gif




na istikro tavo istorija mane paguode smile.gif esu 23, jau 5 metai kartu su vyru,pries 2,5m nustojau gerti kontraceptines tabletes ir viskas mano organizme susimaise...buvo is tikro blogai...ciklas sutriko,prasidejo skausmai pilvo apacioje ir t.t. ir stai vis dar bandome,bandome,bandome.... ginekologe nieko nepasako,tik patikrina,kad kontraceptines tikrai ne prie ko.kuno bazine temperatura gera ir ciklas susitvarkes,kaip ir viskas gerai,bet...vis dar nepastoju, apie ka visa gyvenima ir svajojau... gydytoja siuncia i vaisingumo klinika...as bijau verysad.gif nezinau ko tiketis...
Atsakyti