Anoli, kokia graži istorija
Anoli, kokia grazi istorija. SUspaude sirdele ir suteike vylties 
Aciu merginos 
Iki siol prisiminus visus tuos metus suspaudzia sirdi ir isrieda asareles. Iki siol kartais sunku patiket, kad pagaliau pavyko. Ir jau nebeuzilgo laikysiu savo maziuka ant ranku
Laikykites marginos nepasiduokit pavyks ir jum 
Iki siol prisiminus visus tuos metus suspaudzia sirdi ir isrieda asareles. Iki siol kartais sunku patiket, kad pagaliau pavyko. Ir jau nebeuzilgo laikysiu savo maziuka ant ranku
Laikykites marginos nepasiduokit pavyks ir jum
QUOTE(anoli @ 2007 05 02, 14:20)
Musu kelione i laukima prasidejo, nuo pat musu vestuviu, 2000 metu rudens.
Istekejau gan jauna, bet labia myledama. Po vestuviu nutarem nesisaugot, nes ir taip buvo problemu su sveikata. Menesines tai buvo tai nebuvo. Po vestuviu prasidejo vargai, mane uzklupo gimdos kiausydziu uzdegimai. Gulejau ligonineja daug kartu, bet vis be jokio pagijimo. Po kiek laiko mano vyras nusprende kad laikas imtis rimtesniu veiksmu. Ir nuveze mane i Vilniu, pagulde ten mane i ligonine. Ten pagulejus 10 dienu, isgirdau kad man uzdegimas niekada nebuvo gydytas jis yra uzdelstas ir dar kad turiu policistines kiausydes. Man leido daug vaistu. Po gydymo kurso mane israse. Ir gydytoja pridure, kad va sulauksi savo mmm ir turetum pastot. Taip ir buvo sulaukiau mmm o kitu jau nebe. Buvom patis laimingi as pastojau. Bet deja visa laime truko neilgai persileidau 11 savaiciu, buvo nesivystantis. Po tokios netekties dar labiau pradejom noret vaiku. Puse metu po persileidimo gydytojas neleido pastot liepe gert kontraceptikus. As saziningai juos geriau. Po to pradejom stenktis, kad kuo greiciau susilaukt stebuklo. Bego savaites menesiukia pagaliau ir metai, bet kaip ner taip ner. Buvo daug asaru, daug priekaistu sau, tevam kodel mane tokia pagimde netikusia. Lankiausi savam mieste poliklinikoje ten aisku tik sakydavo va esi jauna kur skubi bus tu vaiku pakentek ..
Manes toks gydymas netenkino. Susiradom per pazystamus informacije apie Vaisingumo klinika. Nuvaziavom ten. Na ir parsidejo musu keliai I dziaugsma. Padare tirymus man ir vyrui. Vyras sveikas. O man nevyksta ovuliacija, policistines kiausydes., aukstas prolaktinas. Pradejo stimuliacija. Stimuliavo mane 6 men. Be rezultatu. Po to nutare daryt IUI, be rezultatu. Taip tesesi 2 metus. Iki tol kol finansai baiges ir jau nebeturejom is kur ju semtis. Tevai padejo kiek galejo. Pradejau sempis info is supermamos. Suzinaujau beagles priezasciu, del kuriu galima but nevaisingai. Po kiek laiko nusprendem vel imtis veiksmu. Nutarem kreiptis pas endokrinologa. Suzinojom apie gera gydytoja Kazanaviciu. Nuvaziavom pas ji. Jis man be tirimu iskart pasake kad priezastis nepastojimo yra mano hormonine sistema. Mes as buvau ganetinai stambi bet tas stambumas buvo lik nenaturalus, o vandeninga. Paskyre man begales tirymu. Ir kaip jau buvo numatyta visi tyrymai buvo gan prasti. Praktiskai visi hormonai buvo issilakste. Paskyre vaistus ir palinkejo sekmes. Lankiausi pas ji kas 1- 2 menesius. Isleidom daug pinigu nes vaistai labia brangus tirymai irgi nepigus ir konslutacijos. O dar ir kelione iki Vilniaus. Tai nutarem parduot masina kad turet pinigu gydymui. Bert deja papuolem i labia baisia avaryja. Tevai mano negalejo padet, Nes mama liko viena, tetis myre nuo baisios lygos.
Tesem gydyma is pasikutiniuju.Bet hormonai niekaip nepasidave gydymui. Koregavo dozes skyre kitokius vaistus. Bet be rezultatu. Tai tesesi iki 2006 geguzes menesio, tol kol nepasidaviau. Baiges visi imanomi pinigai kantrybe. Buvom begalo pavarge. Nutarem ilsetis. Meciau visus vaistus. Pradejau rupintius savim. Per nepilnus 2 men. numeciau 10 kg. Pasikieciau sukuosena. Nusipirkau naujus drabuzius. Pradejau daugiau rupintis savimi. Gyvent sau. Permasciau visa savo gyvenima. Bet pradejo paslyt satikiai su vyru. Pradejo jis pavydet. Nes i mane pradejo kreit demesi kiti vyrai. As dirbu vyru kolektyve. O ir as nesipriesinau tam demesui. Nes po tiek kanciu, isgyvenimu, asaru, pykcio, norejau pasijus tikra MOTERIM. Prasidejo vasara. Mes isvykom pailset prie juros ir pabandyt issaugot savo santoka. Pailsejo, santikiai pradejo geret. Po atostogu vel pardejom kalbet apie vaikus. Bet jau ne paie savo. O pradejom planuot isivaikint. Pradejom eiskot info. Internete radau ivaikinimo tarvyba. Parasiau laiska. Paklausiau kokiu dokumentu reikia. Ir kaip pradet visa ta reikala. Gavau atsakyma. Na ir tada pradejom mastyt.
Viena grazia diena as i savo emaila gavau laiska. Nuo jaunos mamytes. Ji jame raso, kad pagimde mergaite, bet negali jos augint pati. Ir noretu suras tevus savo dukrai. Buvo sokas. Su vyru ilgai nesvarstem Pradejom su ta mergina susirasynet. As aiskinau, kad nebus taip lengva atiduot. Kad ji pagalvotu gerai ar ji sugebes atiduot. Bandziau atkalbet ja. Nes sveikas protas man sake, kad vaikui bus geriau su tikra mama. Ji atsiunte man tos mergaites foto. Kokia ji grazi. Miela maza mergaite, 3 mensiku. Dar iki siol laikau tas foto. Verkiau tada visa nakti, nes negalejau suprast kaip galima palikt toki angeliuka. Susirasinejau topliau su ja. Aiskinau visa procedura, kaip vyks ivaikinmas. Ir vis tikejausi kad ji apsigalvos. ( nosr labia norejau sios mergaites, bet apie vaiko gerove rekejo galvot, o ne apie savo ) Tai tesesi kelios savaites. Tol kol nesulaukiau isjos jokio atsako. Tikiuos ji augina savo angeleli pati ir susiprato kad cia jos vaikutis.
Po mano laisko tai merginai praejo gal koios 2 savaites. Man pradejo labia skaudet pilvo apacia. As laukiau savo mmm. As jau neskaiciavau kada jos turi ateit. Ir buvau net pamirsus kada jos turi but. Dar taip pagalvojau nejaugi vel koks uzdegymas. Nutariau nueit pas gydytoja nes jau ir taip senai nebuvos. Gydytoja apziurejo ir itare cista. Nusiunte mane i echo, nepasidariau nest ta diena jau nebedirbo. Grizau pas gydytoja. Ji man sako gal pasidarom testa. O as dar taip piktai, tikrai nedarysiu. Sau nervu negadinsiu. Nes jau pertiek metu esu nusivylus testais. Bet ji ikalbejo nusipirkt ir pas ja kabinete paisdaryt. Nusipirkau pasidariau. Sedim laukiam rezultatu. As aisku nesitikiu ir vis dar pikstu kad isleidau 10lt veltui. Snekam su gydytoja. As imu testa ir ziuriu, o ten dvi raudonos juostele. As ramia galva sakau. O jis teigiamas. Ir dedu ta testa i sali ir toliau bandau partest pokalbi. Gydytoja su seselia ziuri i mane ir kaip prades juoktis is manes. Soko taigi sveikinam su nescia. Man sokas. Po beveik 7 metu laikimo pamaciau tas dvi juosteles. Apejus mano negalejau susiprotet. Kaip galejo pavykt jeigu spalio menesi vyras buvo komandiruoteje ir mes susitike buvom jos 3 kartus. O visus tuos metus mes pagal kolendoriu mylejomes ir nieko. Pasakiau savo vyrui. Jis negalejo patiket lakste per kambari negaledamas sustos dziaugesi verke kartu su manim. Taip parsidejo laukimas. Dabar spado mano maziukas man sonkaulius vartosi pilvelije. O mes esam patis laimingiausi pasaulyje!
Ps: isejo gan ilga istorija, bet taip norejosi pasidalint ja. Nes beveik 7 metu laukima sutalpint i kelias eilutes neimanoma.
Merginos nenuleiskin ranku kovokit uzsavo laime uz dziaugsma but MAMA!
Istekejau gan jauna, bet labia myledama. Po vestuviu nutarem nesisaugot, nes ir taip buvo problemu su sveikata. Menesines tai buvo tai nebuvo. Po vestuviu prasidejo vargai, mane uzklupo gimdos kiausydziu uzdegimai. Gulejau ligonineja daug kartu, bet vis be jokio pagijimo. Po kiek laiko mano vyras nusprende kad laikas imtis rimtesniu veiksmu. Ir nuveze mane i Vilniu, pagulde ten mane i ligonine. Ten pagulejus 10 dienu, isgirdau kad man uzdegimas niekada nebuvo gydytas jis yra uzdelstas ir dar kad turiu policistines kiausydes. Man leido daug vaistu. Po gydymo kurso mane israse. Ir gydytoja pridure, kad va sulauksi savo mmm ir turetum pastot. Taip ir buvo sulaukiau mmm o kitu jau nebe. Buvom patis laimingi as pastojau. Bet deja visa laime truko neilgai persileidau 11 savaiciu, buvo nesivystantis. Po tokios netekties dar labiau pradejom noret vaiku. Puse metu po persileidimo gydytojas neleido pastot liepe gert kontraceptikus. As saziningai juos geriau. Po to pradejom stenktis, kad kuo greiciau susilaukt stebuklo. Bego savaites menesiukia pagaliau ir metai, bet kaip ner taip ner. Buvo daug asaru, daug priekaistu sau, tevam kodel mane tokia pagimde netikusia. Lankiausi savam mieste poliklinikoje ten aisku tik sakydavo va esi jauna kur skubi bus tu vaiku pakentek ..
Manes toks gydymas netenkino. Susiradom per pazystamus informacije apie Vaisingumo klinika. Nuvaziavom ten. Na ir parsidejo musu keliai I dziaugsma. Padare tirymus man ir vyrui. Vyras sveikas. O man nevyksta ovuliacija, policistines kiausydes., aukstas prolaktinas. Pradejo stimuliacija. Stimuliavo mane 6 men. Be rezultatu. Po to nutare daryt IUI, be rezultatu. Taip tesesi 2 metus. Iki tol kol finansai baiges ir jau nebeturejom is kur ju semtis. Tevai padejo kiek galejo. Pradejau sempis info is supermamos. Suzinaujau beagles priezasciu, del kuriu galima but nevaisingai. Po kiek laiko nusprendem vel imtis veiksmu. Nutarem kreiptis pas endokrinologa. Suzinojom apie gera gydytoja Kazanaviciu. Nuvaziavom pas ji. Jis man be tirimu iskart pasake kad priezastis nepastojimo yra mano hormonine sistema. Mes as buvau ganetinai stambi bet tas stambumas buvo lik nenaturalus, o vandeninga. Paskyre man begales tirymu. Ir kaip jau buvo numatyta visi tyrymai buvo gan prasti. Praktiskai visi hormonai buvo issilakste. Paskyre vaistus ir palinkejo sekmes. Lankiausi pas ji kas 1- 2 menesius. Isleidom daug pinigu nes vaistai labia brangus tirymai irgi nepigus ir konslutacijos. O dar ir kelione iki Vilniaus. Tai nutarem parduot masina kad turet pinigu gydymui. Bert deja papuolem i labia baisia avaryja. Tevai mano negalejo padet, Nes mama liko viena, tetis myre nuo baisios lygos.
Tesem gydyma is pasikutiniuju.Bet hormonai niekaip nepasidave gydymui. Koregavo dozes skyre kitokius vaistus. Bet be rezultatu. Tai tesesi iki 2006 geguzes menesio, tol kol nepasidaviau. Baiges visi imanomi pinigai kantrybe. Buvom begalo pavarge. Nutarem ilsetis. Meciau visus vaistus. Pradejau rupintius savim. Per nepilnus 2 men. numeciau 10 kg. Pasikieciau sukuosena. Nusipirkau naujus drabuzius. Pradejau daugiau rupintis savimi. Gyvent sau. Permasciau visa savo gyvenima. Bet pradejo paslyt satikiai su vyru. Pradejo jis pavydet. Nes i mane pradejo kreit demesi kiti vyrai. As dirbu vyru kolektyve. O ir as nesipriesinau tam demesui. Nes po tiek kanciu, isgyvenimu, asaru, pykcio, norejau pasijus tikra MOTERIM. Prasidejo vasara. Mes isvykom pailset prie juros ir pabandyt issaugot savo santoka. Pailsejo, santikiai pradejo geret. Po atostogu vel pardejom kalbet apie vaikus. Bet jau ne paie savo. O pradejom planuot isivaikint. Pradejom eiskot info. Internete radau ivaikinimo tarvyba. Parasiau laiska. Paklausiau kokiu dokumentu reikia. Ir kaip pradet visa ta reikala. Gavau atsakyma. Na ir tada pradejom mastyt.
Viena grazia diena as i savo emaila gavau laiska. Nuo jaunos mamytes. Ji jame raso, kad pagimde mergaite, bet negali jos augint pati. Ir noretu suras tevus savo dukrai. Buvo sokas. Su vyru ilgai nesvarstem Pradejom su ta mergina susirasynet. As aiskinau, kad nebus taip lengva atiduot. Kad ji pagalvotu gerai ar ji sugebes atiduot. Bandziau atkalbet ja. Nes sveikas protas man sake, kad vaikui bus geriau su tikra mama. Ji atsiunte man tos mergaites foto. Kokia ji grazi. Miela maza mergaite, 3 mensiku. Dar iki siol laikau tas foto. Verkiau tada visa nakti, nes negalejau suprast kaip galima palikt toki angeliuka. Susirasinejau topliau su ja. Aiskinau visa procedura, kaip vyks ivaikinmas. Ir vis tikejausi kad ji apsigalvos. ( nosr labia norejau sios mergaites, bet apie vaiko gerove rekejo galvot, o ne apie savo ) Tai tesesi kelios savaites. Tol kol nesulaukiau isjos jokio atsako. Tikiuos ji augina savo angeleli pati ir susiprato kad cia jos vaikutis.
Po mano laisko tai merginai praejo gal koios 2 savaites. Man pradejo labia skaudet pilvo apacia. As laukiau savo mmm. As jau neskaiciavau kada jos turi ateit. Ir buvau net pamirsus kada jos turi but. Dar taip pagalvojau nejaugi vel koks uzdegymas. Nutariau nueit pas gydytoja nes jau ir taip senai nebuvos. Gydytoja apziurejo ir itare cista. Nusiunte mane i echo, nepasidariau nest ta diena jau nebedirbo. Grizau pas gydytoja. Ji man sako gal pasidarom testa. O as dar taip piktai, tikrai nedarysiu. Sau nervu negadinsiu. Nes jau pertiek metu esu nusivylus testais. Bet ji ikalbejo nusipirkt ir pas ja kabinete paisdaryt. Nusipirkau pasidariau. Sedim laukiam rezultatu. As aisku nesitikiu ir vis dar pikstu kad isleidau 10lt veltui. Snekam su gydytoja. As imu testa ir ziuriu, o ten dvi raudonos juostele. As ramia galva sakau. O jis teigiamas. Ir dedu ta testa i sali ir toliau bandau partest pokalbi. Gydytoja su seselia ziuri i mane ir kaip prades juoktis is manes. Soko taigi sveikinam su nescia. Man sokas. Po beveik 7 metu laikimo pamaciau tas dvi juosteles. Apejus mano negalejau susiprotet. Kaip galejo pavykt jeigu spalio menesi vyras buvo komandiruoteje ir mes susitike buvom jos 3 kartus. O visus tuos metus mes pagal kolendoriu mylejomes ir nieko. Pasakiau savo vyrui. Jis negalejo patiket lakste per kambari negaledamas sustos dziaugesi verke kartu su manim. Taip parsidejo laukimas. Dabar spado mano maziukas man sonkaulius vartosi pilvelije. O mes esam patis laimingiausi pasaulyje!
Ps: isejo gan ilga istorija, bet taip norejosi pasidalint ja. Nes beveik 7 metu laukima sutalpint i kelias eilutes neimanoma.
Merginos nenuleiskin ranku kovokit uzsavo laime uz dziaugsma but MAMA!
Kokia laime
QUOTE(anoli @ 2007 05 02, 14:20)
isejo gan ilga istorija, bet taip norejosi pasidalint ja. Nes beveik 7 metu laukima sutalpint i kelias eilutes neimanoma.
Bet uztat kokia grazi istorija!!!!!
Dziaugiuosi uz tave, Anoli
Labai šaunios ir gražios istorijos. Aš taip pat pasistengsiu parašyti savąją.
Meril, Anoli 
Suteiket vilties. Labai dziaugiuosi uz jus. Bikit laimingos!
Suteiket vilties. Labai dziaugiuosi uz jus. Bikit laimingos!
QUOTE(Tolsta laivas @ 2007 05 10, 20:35)
Labai malonu, kad suteikem. Skaitydavau ir as va taip tas laimingas istorijas, ir labai pavydedavau, ir visai netikedavau, kad man gali panasiai atsitikti. Jau buvau itikinus save, kad net nebenoriu antro vaiko
Taigi, visoms sekmes
Nenuleiskit ranku. Tuo labiau, kad medicina vis tobuleja 
Labai smagu skaityti tokias istorijas. Kad daugiau jų.
Sveikos, mergaites!
Kai jau viskas lyg ir aprimsta, nusprendziau ir as pasigirti, nes kiek bijojau dziaugtis pries ypac laukta grazuji perioda - kai gims sunus, musu mazasis nykstukas.
Nevaisinga seima buvome 5 metus, tiesa, anksciau as nebuciau taip musu su MB pavadinusi. Taciau dabar drasiai galiu taip sakyti - viskas, atrodo, seniai pasimirso, jau supame stebukla ant ranku.
Mudviem su MB musu santuoka yra antroji. Is pirmuju santuoku - as vaikucio netekau, o MB turi mergaite ir berniuka - tiesa, jau paauglisko amziaus.
Susituokus kazkaip apie vaikus nekalbejome, jis lyg ir nelabai norejo, taciau tvirtai pasakiau, kad noriu seimos, TIKROS seimos, kada namuose yra ir vaikisku balsu.
Jis sutiko.
Nutareme po vestuviu - iki vestuviu draugavome apie pora metu, is ju metus gyvenome kartu - nebesisaugoti. 0.5 metu ismeteme veltui. Nuejau pasitikrinti, rado cista desineje kiausideje - ~10 cm, daugiakamerine, nutare ginekologai salinti - pasalinta laparoskopijos metu. Operacija zaibiska, viskas pavyko, atsigavau tikrai greit ir po poros menesiu vel nebesisaugojome - vel 3-4 menesiai - nieko. Prispaudziau savo ginekologe - ji patare palaukti, bandyti, kol kas nedaryti is to tragedijos, nes nevaisinga seima laikoma - kada nepastojama metus laiko. Raminausi siais zodziais, taciau sirdelej labai buvo neramu...
Taigi emiau gerti ivairius papildus - Ovuliavita, paskui nakvisos alieju, issityriau echoskopiskai - ar vyksta ovuliacija, ovuliacija vyko. Uzsigydziau visas gimdos kaklelio zaizdeles, maniau, kad tai priezastis. Aibe tyrimu del chlamidijozes, mikoplazmu, ureaplazmu. Ginekologe prasneko apie hormoninius tyrimus - pasidariau, na, buvo kiek mazas progesteronas. Kitkas - be priekaistu.
Ikalbejau issitirti MB, spermograma dareme ne profesionalu rankose, taciau patologijos nerado.
Emiau spausti savo ginekologe, ji dar pasiule diagnostine laparoskopija. Susimasciau, bet sutikau, buvo padaryta - rasta labai daug saaugu pilvo ertmeje, kiausintakiu fimbrijos priauge prie zarnu, vieno kiausintakio nepraeinamumas - daryta retrogradine kiausintakiu apziura. Taip pat vel pasalinta desines kiausides cista.
Po operacijos kazkaip susimasciau. Pagalvojau, kad gal verciau kreipsiuos ne i saviske gydytoja, o i vaisingumo specialistus, juolab, kad paskatino kitos moterys, kurias pazinojau ir jos isdriso pasisakyt, kad turi panasiu bedu.
Dareme IUI, nes tyrimai leido. Pirmaja gal darem skubotai, be stimuliacijos, taciau as TAIP norejau vaikucio! Po treciosios netekau kantrybes, pati pasiuliau gydytojai, kad padarykim gimdos nuotrauka. Pasirodo, pratekami abudu kiausintakiai. Dziaugemes kaip vaikai su MB... Slapta vyliausi, kad jau 4 IUI...
Deja... Kai prisimenu, kaip raudojau, kai eilini karta sulaukiau mmm... Dar dabar uzgniauzia kvapa... Nutarem pasilseti, nes tikrai pavargom. ATrodo, kad viska padarem, taip stengemes... Eme trikti santykiai seimoje...
Buvo sunku abiems, atsitverem abudu tylos siena. Bet po kiek laiko supratau, kad tiesiog esam pavarge ir reikia poilsio. Ir apsisprendem suteikt vienas kitam sansa.
Bet as negalejau be vaiku...
Vyras pasiule kreiptis i kita klinika, ja pakeitem, jau ejom abudu kartu, sprendima priiminejom abudu. Nutarem, kad darykim IVF, patys siulem daktarei jai ruostis. Ji padave mums protokoliniu tyrimu plana, bet ikalbejo dar 2 IUI.
Tuo metu isvykom pasiilseti. Stimuliacija pradejau jau kelioneje, buvo pakeista schema. Grizus daremes IUI, dar atostogavau. Ir - po 5 IUI - sekme!
Dabar jau turim savo vaikiuka ant ranku...
Nieko nesigailiu. Kitoms seimoms gal teko daugiau iskesti, taciau viska priemiau kaip sunkia pamoka,na, gal kaip sunku savo kelia, taciau kovoti uz teise buti MAMA - nueiciau ta pati is naujo.
Buti MAMA - jega!
Kai jau viskas lyg ir aprimsta, nusprendziau ir as pasigirti, nes kiek bijojau dziaugtis pries ypac laukta grazuji perioda - kai gims sunus, musu mazasis nykstukas.
Nevaisinga seima buvome 5 metus, tiesa, anksciau as nebuciau taip musu su MB pavadinusi. Taciau dabar drasiai galiu taip sakyti - viskas, atrodo, seniai pasimirso, jau supame stebukla ant ranku.
Mudviem su MB musu santuoka yra antroji. Is pirmuju santuoku - as vaikucio netekau, o MB turi mergaite ir berniuka - tiesa, jau paauglisko amziaus.
Susituokus kazkaip apie vaikus nekalbejome, jis lyg ir nelabai norejo, taciau tvirtai pasakiau, kad noriu seimos, TIKROS seimos, kada namuose yra ir vaikisku balsu.
Jis sutiko.
Nutareme po vestuviu - iki vestuviu draugavome apie pora metu, is ju metus gyvenome kartu - nebesisaugoti. 0.5 metu ismeteme veltui. Nuejau pasitikrinti, rado cista desineje kiausideje - ~10 cm, daugiakamerine, nutare ginekologai salinti - pasalinta laparoskopijos metu. Operacija zaibiska, viskas pavyko, atsigavau tikrai greit ir po poros menesiu vel nebesisaugojome - vel 3-4 menesiai - nieko. Prispaudziau savo ginekologe - ji patare palaukti, bandyti, kol kas nedaryti is to tragedijos, nes nevaisinga seima laikoma - kada nepastojama metus laiko. Raminausi siais zodziais, taciau sirdelej labai buvo neramu...
Taigi emiau gerti ivairius papildus - Ovuliavita, paskui nakvisos alieju, issityriau echoskopiskai - ar vyksta ovuliacija, ovuliacija vyko. Uzsigydziau visas gimdos kaklelio zaizdeles, maniau, kad tai priezastis. Aibe tyrimu del chlamidijozes, mikoplazmu, ureaplazmu. Ginekologe prasneko apie hormoninius tyrimus - pasidariau, na, buvo kiek mazas progesteronas. Kitkas - be priekaistu.Ikalbejau issitirti MB, spermograma dareme ne profesionalu rankose, taciau patologijos nerado.
Emiau spausti savo ginekologe, ji dar pasiule diagnostine laparoskopija. Susimasciau, bet sutikau, buvo padaryta - rasta labai daug saaugu pilvo ertmeje, kiausintakiu fimbrijos priauge prie zarnu, vieno kiausintakio nepraeinamumas - daryta retrogradine kiausintakiu apziura. Taip pat vel pasalinta desines kiausides cista.
Po operacijos kazkaip susimasciau. Pagalvojau, kad gal verciau kreipsiuos ne i saviske gydytoja, o i vaisingumo specialistus, juolab, kad paskatino kitos moterys, kurias pazinojau ir jos isdriso pasisakyt, kad turi panasiu bedu.
Dareme IUI, nes tyrimai leido. Pirmaja gal darem skubotai, be stimuliacijos, taciau as TAIP norejau vaikucio! Po treciosios netekau kantrybes, pati pasiuliau gydytojai, kad padarykim gimdos nuotrauka. Pasirodo, pratekami abudu kiausintakiai. Dziaugemes kaip vaikai su MB... Slapta vyliausi, kad jau 4 IUI...
Deja... Kai prisimenu, kaip raudojau, kai eilini karta sulaukiau mmm... Dar dabar uzgniauzia kvapa... Nutarem pasilseti, nes tikrai pavargom. ATrodo, kad viska padarem, taip stengemes... Eme trikti santykiai seimoje...
Buvo sunku abiems, atsitverem abudu tylos siena. Bet po kiek laiko supratau, kad tiesiog esam pavarge ir reikia poilsio. Ir apsisprendem suteikt vienas kitam sansa.
Bet as negalejau be vaiku...
Vyras pasiule kreiptis i kita klinika, ja pakeitem, jau ejom abudu kartu, sprendima priiminejom abudu. Nutarem, kad darykim IVF, patys siulem daktarei jai ruostis. Ji padave mums protokoliniu tyrimu plana, bet ikalbejo dar 2 IUI.
Tuo metu isvykom pasiilseti. Stimuliacija pradejau jau kelioneje, buvo pakeista schema. Grizus daremes IUI, dar atostogavau. Ir - po 5 IUI - sekme!
Dabar jau turim savo vaikiuka ant ranku...
Nieko nesigailiu. Kitoms seimoms gal teko daugiau iskesti, taciau viska priemiau kaip sunkia pamoka,na, gal kaip sunku savo kelia, taciau kovoti uz teise buti MAMA - nueiciau ta pati is naujo.
Buti MAMA - jega!
Erode labai suteikianti vilties istorija sekmes ir dideles sveikatos jusu graziai seimynelei
labai suteikianti vilties istorija sekmes ir dideles sveikatos jusu graziai seimynelei
Tik4kim4s visoms taip pasiseks kurios to laukiame
