Kaip gera skaityti laimingas istorijas. Vispu, sėkmės ir toliau. Ir tikrai, kaip akedite sakė, ačiū, kad pasidalinai savo džiaugsmu
QUOTE(vispu @ 2007 04 21, 17:46)
Sveikutes, noreciau visam pasauliui pasidziaugti, kad pagaliau pavyko ir mums. 11 metu kartu, o penkerius is ju planavome vaikeli. Abu su vyru visiskai sveiki, niekada neturejom jokiu problemu su sveikata, kartu nuo mokyklos laiku, o gandrai vis pro sali skrenda. Vilniuje praejome ivairias instancijas, valstybines ir privacias, visur ieskojo problemu, net gydyti bande nuo galimu problemu ir nieko 
Laikas skriete skrido nuo vieno tyrimo iki kito, kol galiausiai nutarem spjaut ir problemu neieskot: inseminacija pabandem - ir vel Bet tada jau ir problema atsirado, spermatozoidai tapo nejudrus. Nieko nelaukdami paskola paemem ir IVF, kol dar kas nepabloges. Ir ka manot, po stimuliacijos 7 kiausiukai, apvaisinti 6, isodinti 3 o laukiames dvynuku 
. Iki dabar bijojau ir pasidziaugti, bet jau 8 menuo ir viskas puiku. Taigi uz ilga laukima ir nusivylimus laukiame dvigubos laimes 
Laikas skriete skrido nuo vieno tyrimo iki kito, kol galiausiai nutarem spjaut ir problemu neieskot: inseminacija pabandem - ir vel Bet tada jau ir problema atsirado, spermatozoidai tapo nejudrus. Nieko nelaukdami paskola paemem ir IVF, kol dar kas nepabloges. Ir ka manot, po stimuliacijos 7 kiausiukai, apvaisinti 6, isodinti 3 o laukiames dvynuku . Iki dabar bijojau ir pasidziaugti, bet jau 8 menuo ir viskas puiku. Taigi uz ilga laukima ir nusivylimus laukiame dvigubos laimes 
Ryžausi pagaliau ir aš prisijungti. 
Atleiskit, visų postų skaityt neturiu dar jėgų, labai mane veikia negalėjimas sulaukt mažiaus. Tad pradžiai aš tik pasiguosiu Jums, kad šeši metai nesulaukiam stebuklo (tyrimų daug atlikta, rezultatų - nulis) Skėsčioja daktarai rankom ir tiek
Dažnai galvoju, kad gal reikėtų baigt save kankint tuščiom viltim, ir gyvent taip, kaip turiu
Atleiskit, visų postų skaityt neturiu dar jėgų, labai mane veikia negalėjimas sulaukt mažiaus. Tad pradžiai aš tik pasiguosiu Jums, kad šeši metai nesulaukiam stebuklo (tyrimų daug atlikta, rezultatų - nulis)
Skėsčioja daktarai rankom ir tiek Dažnai galvoju, kad gal reikėtų baigt save kankint tuščiom viltim, ir gyvent taip, kaip turiu
Yra tema naujokems, kertele sielai ir kt konkrecios temos..mielai kvieciam ten parasyti, tikrai sulauksi patarimu, cia tema "Iveikiau nevaisinguma"
QUOTE(smalsutė @ 2007 04 23, 12:32)
Pažiūrėjus į mano liniuotę, turbūt nelabai tinku prie nesulaukiančių gandrų. Bet pradžia buvo sunki ir ganėtinai ilga. Miglės laukėm trejus metus. Kai po metų nepastojau, nuėjau pas gydytoją (būčiau anksčiau apie SM sužinojusi, būčiau pas tą gydytoją nė kojos nekėlus - atsiliepimai 
). Pasakė, kad kiaušidėse daug cistų, liepė gerti folio rūgštį ir viskas. Gėriau tas tabletytes kaip stebuklą ir maniau, kad jų dėka pastosiu. Taip tris metus viskas vyko mėginimų - badymų - nesėkmių būdu. Susituokėm. Po vestuvių praėjus 2 savaitėms, pasidariau testą ( taip įtartinai pykino). Žiūrėjau į tuos du brūkšnelius ir raudojau. Klinikų gydytojai sakė, kad pastoti buvo 1 šansas iš milijono. Kaip puikavausi savo pilveliu. Ir vyras eidavo šalia išdidus kaip sultonas. Atrodė, kad gyvenime daugiau nieko nereikės, liausiuosi melsti dievulio stebuklo. Pasirodo, rudenį turėsim dar vieną stebuklą.
). Pasakė, kad kiaušidėse daug cistų, liepė gerti folio rūgštį ir viskas. Gėriau tas tabletytes kaip stebuklą ir maniau, kad jų dėka pastosiu. Taip tris metus viskas vyko mėginimų - badymų - nesėkmių būdu. Susituokėm. Po vestuvių praėjus 2 savaitėms, pasidariau testą ( taip įtartinai pykino). Žiūrėjau į tuos du brūkšnelius ir raudojau. Klinikų gydytojai sakė, kad pastoti buvo 1 šansas iš milijono. Kaip puikavausi savo pilveliu. Ir vyras eidavo šalia išdidus kaip sultonas. Atrodė, kad gyvenime daugiau nieko nereikės, liausiuosi melsti dievulio stebuklo. Pasirodo, rudenį turėsim dar vieną stebuklą.
Aciu visoms uz gerus zodzius ir palaikyma 
SveikutesButinai turiu papasakoti savo istorija, nes jau ir pati buvau susitaikiusi su tuo, kad nebeturiesiu daugiau vaiku, guodemes su vyru, kad nors viena dukryte turim (bet tai mano, ne MB mergaite, nors jis ir isivaikino ja).
O pradzia visu bedu tokia: 17 m. jau zinojau, kad turesiu bedu su pastojimu, nesu nevaisinga, bet reiks ilgo gydymo - labai maza gimda ir pan. (apie PKS dar nezinojau). Taciau visai netycia 23 m. pastojau (niekada nesisaugojau, juk buvau tikra, kad nepastosiu). Pagimdziau dukryte. Taip jau leme likimas, kad dukryte teko augintis vienai paciai. Po 1,5 metu sutikau nuostabu vyra, susituokeme, ir aisku, labai norejome vaikucio. Laukeme 2,5 m. - nieko. Apie PKS vis dar nieko nezinojau, itarinejau vyra
, nes as juk dukryte turejau. O jis savo ruoztu, itarinejo mane, nes mano mmm budavo kas 3-6 men. Taigi, po 2,5 m. netiketai mums abiems - pastojau. Dziaugtis teko neilgai - ta pacia diena, kai ginis patrvirtino nestuma, ivyko persileidimas (3-4 sav.) Ligonineje nuteike, kad be gydimo vel pastoti vargu ar pavyks, nes nustate PKS. Isejusi is ligonines iskart pradejau gydytis privaciai. Skyre stimuliuojanciu - Clostilbegyta. Po jo vel ejau darytis echo, ovuliacija, pasak gines, ivyko. Kazkur po sav. pasidariau testa - neigiamas (zinau, per anksti,bet juk taip nekantru..). Dar po keliu sav. vel neigiamas testas. Nusprendziau - nesilaukiu. Ir tada pradejau galvoti, kad jei jau nepastoju, vadinasi dabar nelaikas. Viena vakara rimtai pakalbejau su MB ir issiprasiau, kad isleistu porai men. padirbet i Norvegija. Galu gale jis nusileido man. Nuvaziavome darytis paso. Bet man juk 100 proc. reikejo buti tikrai, kad nesilaukiu. Nusipirkau duphastona, mmm neatejo.. Pas gine nebejau, nes nebetikejau ja: juk ji sake, kad ov ivyko, taciau testai tai neigiami, o ir mmm nera, kaip galejau ja tiket?? Is viso dariausi 4 testus - nieko... O paskui prasidejo pykinimai. Nuo duphastono, pamaniau. Ir visiskas alkoholio netoliaravimas - nieko nebesupratau... Apie nestuma visai negalvojau, o jus ar galvotumet, jei praejus net porai men. po galimo pastojimo jie rodo I ?? Ir stai lygiai pries savaite guliu dar lovoje ir glostineju pilva. Pala pala, galvoju, ir ko jis cia taip pupso??? Siaip gulint pilvas sukrites, o apacioj, po bamba - pupso
Palaukiau, kol vyras iseis i darba (po pietu) ir begte i vaistine testuko. Pasidariau nelaukdama kito ryto, ir spekit ka ten pamaciau? Labai ryskius II 
Tiesa, SM merginos mane regino darytis kraujo tyrima, kai guodziausi, kad testai neigiami, taciau as lyg juokais sakiau - na nebemetysiu as pinigu, kai pilvas prades augti, pati pamatysiu, ir prisikalbejau
Aisku, Norvegija teks pamirst (isvaziuot turejau kita savaite, bet ir gerai, nes paskutiniu metu labai nebetrauke manes ten). Pilvukas jau pradeda matytis, tikiu, kad sikart viskas bus gerai
Taigi merginos, nepraraskit vilties, kartais nestumas buna labai netiketas. Kaip jau kazkada sakiau - kol turime gimdas, visada bus ir sansas pastoti (pazistu mergina, kuri 20 metu pagimde, taciau buvo komplikaciju ir teko pasalinti gimda - va cia jau tikrai nieko nepadarysi ir tiketis nieko nebegalima
). Tikiuosi, mano istorija iziebe kazkam begestancia vilti. Sekmes visoms P.S. o pasas taip ir liko kolkas dulketi migracijos tarnyboje...
QUOTE(Meril @ 2007 04 29, 11:24)
SveikutesButinai turiu papasakoti savo istorija, nes jau ir pati buvau susitaikiusi su tuo, kad nebeturiesiu daugiau vaiku, guodemes su vyru, kad nors viena dukryte turim (bet tai mano, ne MB mergaite, nors jis ir isivaikino ja).
O pradzia visu bedu tokia: 17 m. jau zinojau, kad turesiu bedu su pastojimu, nesu nevaisinga, bet reiks ilgo gydymo - labai maza gimda ir pan. (apie PKS dar nezinojau). Taciau visai netycia 23 m. pastojau (niekada nesisaugojau, juk buvau tikra, kad nepastosiu). Pagimdziau dukryte. Taip jau leme likimas, kad dukryte teko augintis vienai paciai. Po 1,5 metu sutikau nuostabu vyra, susituokeme, ir aisku, labai norejome vaikucio. Laukeme 2,5 m. - nieko. Apie PKS vis dar nieko nezinojau, itarinejau vyra
, nes as juk dukryte turejau. O jis savo ruoztu, itarinejo mane, nes mano mmm budavo kas 3-6 men. Taigi, po 2,5 m. netiketai mums abiems - pastojau. Dziaugtis teko neilgai - ta pacia diena, kai ginis patrvirtino nestuma, ivyko persileidimas (3-4 sav.) Ligonineje nuteike, kad be gydimo vel pastoti vargu ar pavyks, nes nustate PKS. Isejusi is ligonines iskart pradejau gydytis privaciai. Skyre stimuliuojanciu - Clostilbegyta. Po jo vel ejau darytis echo, ovuliacija, pasak gines, ivyko. Kazkur po sav. pasidariau testa - neigiamas (zinau, per anksti,bet juk taip nekantru..). Dar po keliu sav. vel neigiamas testas. Nusprendziau - nesilaukiu. Ir tada pradejau galvoti, kad jei jau nepastoju, vadinasi dabar nelaikas. Viena vakara rimtai pakalbejau su MB ir issiprasiau, kad isleistu porai men. padirbet i Norvegija. Galu gale jis nusileido man. Nuvaziavome darytis paso. Bet man juk 100 proc. reikejo buti tikrai, kad nesilaukiu. Nusipirkau duphastona, mmm neatejo.. Pas gine nebejau, nes nebetikejau ja: juk ji sake, kad ov ivyko, taciau testai tai neigiami, o ir mmm nera, kaip galejau ja tiket?? Is viso dariausi 4 testus - nieko... O paskui prasidejo pykinimai. Nuo duphastono, pamaniau. Ir visiskas alkoholio netoliaravimas - nieko nebesupratau... Apie nestuma visai negalvojau, o jus ar galvotumet, jei praejus net porai men. po galimo pastojimo jie rodo I ?? Ir stai lygiai pries savaite guliu dar lovoje ir glostineju pilva. Pala pala, galvoju, ir ko jis cia taip pupso??? Siaip gulint pilvas sukrites, o apacioj, po bamba - pupso
Palaukiau, kol vyras iseis i darba (po pietu) ir begte i vaistine testuko. Pasidariau nelaukdama kito ryto, ir spekit ka ten pamaciau? Labai ryskius II Tiesa, SM merginos mane regino darytis kraujo tyrima, kai guodziausi, kad testai neigiami, taciau as lyg juokais sakiau - na nebemetysiu as pinigu, kai pilvas prades augti, pati pamatysiu, ir prisikalbejau
Aisku, Norvegija teks pamirst (isvaziuot turejau kita savaite, bet ir gerai, nes paskutiniu metu labai nebetrauke manes ten). Pilvukas jau pradeda matytis, tikiu, kad sikart viskas bus gerai
Taigi merginos, nepraraskit vilties, kartais nestumas buna labai netiketas. Kaip jau kazkada sakiau - kol turime gimdas, visada bus ir sansas pastoti (pazistu mergina, kuri 20 metu pagimde, taciau buvo komplikaciju ir teko pasalinti gimda - va cia jau tikrai nieko nepadarysi ir tiketis nieko nebegalima
). Tikiuosi, mano istorija iziebe kazkam begestancia vilti. Sekmes visoms P.S. o pasas taip ir liko kolkas dulketi migracijos tarnyboje...
Kad daugiau tokiu laimingu istoriju
Meril nuostabi istorija, susigraudinau 
Musu kelione i laukima prasidejo, nuo pat musu vestuviu, 2000 metu rudens.
Istekejau gan jauna, bet labia myledama. Po vestuviu nutarem nesisaugot, nes ir taip buvo problemu su sveikata. Menesines tai buvo tai nebuvo. Po vestuviu prasidejo vargai, mane uzklupo gimdos kiausydziu uzdegimai. Gulejau ligonineja daug kartu, bet vis be jokio pagijimo. Po kiek laiko mano vyras nusprende kad laikas imtis rimtesniu veiksmu. Ir nuveze mane i Vilniu, pagulde ten mane i ligonine. Ten pagulejus 10 dienu, isgirdau kad man uzdegimas niekada nebuvo gydytas jis yra uzdelstas ir dar kad turiu policistines kiausydes. Man leido daug vaistu. Po gydymo kurso mane israse. Ir gydytoja pridure, kad va sulauksi savo mmm ir turetum pastot. Taip ir buvo sulaukiau mmm o kitu jau nebe. Buvom patis laimingi as pastojau. Bet deja visa laime truko neilgai persileidau 11 savaiciu, buvo nesivystantis. Po tokios netekties dar labiau pradejom noret vaiku. Puse metu po persileidimo gydytojas neleido pastot liepe gert kontraceptikus. As saziningai juos geriau. Po to pradejom stenktis, kad kuo greiciau susilaukt stebuklo. Bego savaites menesiukia pagaliau ir metai, bet kaip ner taip ner. Buvo daug asaru, daug priekaistu sau, tevam kodel mane tokia pagimde netikusia. Lankiausi savam mieste poliklinikoje ten aisku tik sakydavo va esi jauna kur skubi bus tu vaiku pakentek ..
Manes toks gydymas netenkino. Susiradom per pazystamus informacije apie Vaisingumo klinika. Nuvaziavom ten. Na ir parsidejo musu keliai I dziaugsma. Padare tirymus man ir vyrui. Vyras sveikas. O man nevyksta ovuliacija, policistines kiausydes., aukstas prolaktinas. Pradejo stimuliacija. Stimuliavo mane 6 men. Be rezultatu. Po to nutare daryt IUI, be rezultatu. Taip tesesi 2 metus. Iki tol kol finansai baiges ir jau nebeturejom is kur ju semtis. Tevai padejo kiek galejo. Pradejau sempis info is supermamos. Suzinaujau beagles priezasciu, del kuriu galima but nevaisingai. Po kiek laiko nusprendem vel imtis veiksmu. Nutarem kreiptis pas endokrinologa. Suzinojom apie gera gydytoja Kazanaviciu. Nuvaziavom pas ji. Jis man be tirimu iskart pasake kad priezastis nepastojimo yra mano hormonine sistema. Mes as buvau ganetinai stambi bet tas stambumas buvo lik nenaturalus, o vandeninga. Paskyre man begales tirymu. Ir kaip jau buvo numatyta visi tyrymai buvo gan prasti. Praktiskai visi hormonai buvo issilakste. Paskyre vaistus ir palinkejo sekmes. Lankiausi pas ji kas 1- 2 menesius. Isleidom daug pinigu nes vaistai labia brangus tirymai irgi nepigus ir konslutacijos. O dar ir kelione iki Vilniaus. Tai nutarem parduot masina kad turet pinigu gydymui. Bert deja papuolem i labia baisia avaryja. Tevai mano negalejo padet, Nes mama liko viena, tetis myre nuo baisios lygos.
Tesem gydyma is pasikutiniuju.Bet hormonai niekaip nepasidave gydymui. Koregavo dozes skyre kitokius vaistus. Bet be rezultatu. Tai tesesi iki 2006 geguzes menesio, tol kol nepasidaviau. Baiges visi imanomi pinigai kantrybe. Buvom begalo pavarge. Nutarem ilsetis. Meciau visus vaistus. Pradejau rupintius savim. Per nepilnus 2 men. numeciau 10 kg. Pasikieciau sukuosena. Nusipirkau naujus drabuzius. Pradejau daugiau rupintis savimi. Gyvent sau. Permasciau visa savo gyvenima. Bet pradejo paslyt satikiai su vyru. Pradejo jis pavydet. Nes i mane pradejo kreit demesi kiti vyrai. As dirbu vyru kolektyve. O ir as nesipriesinau tam demesui. Nes po tiek kanciu, isgyvenimu, asaru, pykcio, norejau pasijus tikra MOTERIM. Prasidejo vasara. Mes isvykom pailset prie juros ir pabandyt issaugot savo santoka. Pailsejo, santikiai pradejo geret. Po atostogu vel pardejom kalbet apie vaikus. Bet jau ne paie savo. O pradejom planuot isivaikint. Pradejom eiskot info. Internete radau ivaikinimo tarvyba. Parasiau laiska. Paklausiau kokiu dokumentu reikia. Ir kaip pradet visa ta reikala. Gavau atsakyma. Na ir tada pradejom mastyt.
Viena grazia diena as i savo emaila gavau laiska. Nuo jaunos mamytes. Ji jame raso, kad pagimde mergaite, bet negali jos augint pati. Ir noretu suras tevus savo dukrai. Buvo sokas. Su vyru ilgai nesvarstem Pradejom su ta mergina susirasynet. As aiskinau, kad nebus taip lengva atiduot. Kad ji pagalvotu gerai ar ji sugebes atiduot. Bandziau atkalbet ja. Nes sveikas protas man sake, kad vaikui bus geriau su tikra mama. Ji atsiunte man tos mergaites foto. Kokia ji grazi. Miela maza mergaite, 3 mensiku. Dar iki siol laikau tas foto. Verkiau tada visa nakti, nes negalejau suprast kaip galima palikt toki angeliuka. Susirasinejau topliau su ja. Aiskinau visa procedura, kaip vyks ivaikinmas. Ir vis tikejausi kad ji apsigalvos. ( nosr labia norejau sios mergaites, bet apie vaiko gerove rekejo galvot, o ne apie savo ) Tai tesesi kelios savaites. Tol kol nesulaukiau isjos jokio atsako. Tikiuos ji augina savo angeleli pati ir susiprato kad cia jos vaikutis.
Po mano laisko tai merginai praejo gal koios 2 savaites. Man pradejo labia skaudet pilvo apacia. As laukiau savo mmm. As jau neskaiciavau kada jos turi ateit. Ir buvau net pamirsus kada jos turi but. Dar taip pagalvojau nejaugi vel koks uzdegymas. Nutariau nueit pas gydytoja nes jau ir taip senai nebuvos. Gydytoja apziurejo ir itare cista. Nusiunte mane i echo, nepasidariau nest ta diena jau nebedirbo. Grizau pas gydytoja. Ji man sako gal pasidarom testa. O as dar taip piktai, tikrai nedarysiu. Sau nervu negadinsiu. Nes jau pertiek metu esu nusivylus testais. Bet ji ikalbejo nusipirkt ir pas ja kabinete paisdaryt. Nusipirkau pasidariau. Sedim laukiam rezultatu. As aisku nesitikiu ir vis dar pikstu kad isleidau 10lt veltui. Snekam su gydytoja. As imu testa ir ziuriu, o ten dvi raudonos juostele. As ramia galva sakau. O jis teigiamas. Ir dedu ta testa i sali ir toliau bandau partest pokalbi. Gydytoja su seselia ziuri i mane ir kaip prades juoktis is manes. Soko taigi sveikinam su nescia. Man sokas. Po beveik 7 metu laikimo pamaciau tas dvi juosteles. Apejus mano negalejau susiprotet. Kaip galejo pavykt jeigu spalio menesi vyras buvo komandiruoteje ir mes susitike buvom jos 3 kartus. O visus tuos metus mes pagal kolendoriu mylejomes ir nieko. Pasakiau savo vyrui. Jis negalejo patiket lakste per kambari negaledamas sustos dziaugesi verke kartu su manim. Taip parsidejo laukimas. Dabar spado mano maziukas man sonkaulius vartosi pilvelije. O mes esam patis laimingiausi pasaulyje!
Ps: isejo gan ilga istorija, bet taip norejosi pasidalint ja. Nes beveik 7 metu laukima sutalpint i kelias eilutes neimanoma.
Merginos nenuleiskin ranku kovokit uzsavo laime uz dziaugsma but MAMA!
Istekejau gan jauna, bet labia myledama. Po vestuviu nutarem nesisaugot, nes ir taip buvo problemu su sveikata. Menesines tai buvo tai nebuvo. Po vestuviu prasidejo vargai, mane uzklupo gimdos kiausydziu uzdegimai. Gulejau ligonineja daug kartu, bet vis be jokio pagijimo. Po kiek laiko mano vyras nusprende kad laikas imtis rimtesniu veiksmu. Ir nuveze mane i Vilniu, pagulde ten mane i ligonine. Ten pagulejus 10 dienu, isgirdau kad man uzdegimas niekada nebuvo gydytas jis yra uzdelstas ir dar kad turiu policistines kiausydes. Man leido daug vaistu. Po gydymo kurso mane israse. Ir gydytoja pridure, kad va sulauksi savo mmm ir turetum pastot. Taip ir buvo sulaukiau mmm o kitu jau nebe. Buvom patis laimingi as pastojau. Bet deja visa laime truko neilgai persileidau 11 savaiciu, buvo nesivystantis. Po tokios netekties dar labiau pradejom noret vaiku. Puse metu po persileidimo gydytojas neleido pastot liepe gert kontraceptikus. As saziningai juos geriau. Po to pradejom stenktis, kad kuo greiciau susilaukt stebuklo. Bego savaites menesiukia pagaliau ir metai, bet kaip ner taip ner. Buvo daug asaru, daug priekaistu sau, tevam kodel mane tokia pagimde netikusia. Lankiausi savam mieste poliklinikoje ten aisku tik sakydavo va esi jauna kur skubi bus tu vaiku pakentek ..
Manes toks gydymas netenkino. Susiradom per pazystamus informacije apie Vaisingumo klinika. Nuvaziavom ten. Na ir parsidejo musu keliai I dziaugsma. Padare tirymus man ir vyrui. Vyras sveikas. O man nevyksta ovuliacija, policistines kiausydes., aukstas prolaktinas. Pradejo stimuliacija. Stimuliavo mane 6 men. Be rezultatu. Po to nutare daryt IUI, be rezultatu. Taip tesesi 2 metus. Iki tol kol finansai baiges ir jau nebeturejom is kur ju semtis. Tevai padejo kiek galejo. Pradejau sempis info is supermamos. Suzinaujau beagles priezasciu, del kuriu galima but nevaisingai. Po kiek laiko nusprendem vel imtis veiksmu. Nutarem kreiptis pas endokrinologa. Suzinojom apie gera gydytoja Kazanaviciu. Nuvaziavom pas ji. Jis man be tirimu iskart pasake kad priezastis nepastojimo yra mano hormonine sistema. Mes as buvau ganetinai stambi bet tas stambumas buvo lik nenaturalus, o vandeninga. Paskyre man begales tirymu. Ir kaip jau buvo numatyta visi tyrymai buvo gan prasti. Praktiskai visi hormonai buvo issilakste. Paskyre vaistus ir palinkejo sekmes. Lankiausi pas ji kas 1- 2 menesius. Isleidom daug pinigu nes vaistai labia brangus tirymai irgi nepigus ir konslutacijos. O dar ir kelione iki Vilniaus. Tai nutarem parduot masina kad turet pinigu gydymui. Bert deja papuolem i labia baisia avaryja. Tevai mano negalejo padet, Nes mama liko viena, tetis myre nuo baisios lygos.
Tesem gydyma is pasikutiniuju.Bet hormonai niekaip nepasidave gydymui. Koregavo dozes skyre kitokius vaistus. Bet be rezultatu. Tai tesesi iki 2006 geguzes menesio, tol kol nepasidaviau. Baiges visi imanomi pinigai kantrybe. Buvom begalo pavarge. Nutarem ilsetis. Meciau visus vaistus. Pradejau rupintius savim. Per nepilnus 2 men. numeciau 10 kg. Pasikieciau sukuosena. Nusipirkau naujus drabuzius. Pradejau daugiau rupintis savimi. Gyvent sau. Permasciau visa savo gyvenima. Bet pradejo paslyt satikiai su vyru. Pradejo jis pavydet. Nes i mane pradejo kreit demesi kiti vyrai. As dirbu vyru kolektyve. O ir as nesipriesinau tam demesui. Nes po tiek kanciu, isgyvenimu, asaru, pykcio, norejau pasijus tikra MOTERIM. Prasidejo vasara. Mes isvykom pailset prie juros ir pabandyt issaugot savo santoka. Pailsejo, santikiai pradejo geret. Po atostogu vel pardejom kalbet apie vaikus. Bet jau ne paie savo. O pradejom planuot isivaikint. Pradejom eiskot info. Internete radau ivaikinimo tarvyba. Parasiau laiska. Paklausiau kokiu dokumentu reikia. Ir kaip pradet visa ta reikala. Gavau atsakyma. Na ir tada pradejom mastyt.
Viena grazia diena as i savo emaila gavau laiska. Nuo jaunos mamytes. Ji jame raso, kad pagimde mergaite, bet negali jos augint pati. Ir noretu suras tevus savo dukrai. Buvo sokas. Su vyru ilgai nesvarstem Pradejom su ta mergina susirasynet. As aiskinau, kad nebus taip lengva atiduot. Kad ji pagalvotu gerai ar ji sugebes atiduot. Bandziau atkalbet ja. Nes sveikas protas man sake, kad vaikui bus geriau su tikra mama. Ji atsiunte man tos mergaites foto. Kokia ji grazi. Miela maza mergaite, 3 mensiku. Dar iki siol laikau tas foto. Verkiau tada visa nakti, nes negalejau suprast kaip galima palikt toki angeliuka. Susirasinejau topliau su ja. Aiskinau visa procedura, kaip vyks ivaikinmas. Ir vis tikejausi kad ji apsigalvos. ( nosr labia norejau sios mergaites, bet apie vaiko gerove rekejo galvot, o ne apie savo ) Tai tesesi kelios savaites. Tol kol nesulaukiau isjos jokio atsako. Tikiuos ji augina savo angeleli pati ir susiprato kad cia jos vaikutis.
Po mano laisko tai merginai praejo gal koios 2 savaites. Man pradejo labia skaudet pilvo apacia. As laukiau savo mmm. As jau neskaiciavau kada jos turi ateit. Ir buvau net pamirsus kada jos turi but. Dar taip pagalvojau nejaugi vel koks uzdegymas. Nutariau nueit pas gydytoja nes jau ir taip senai nebuvos. Gydytoja apziurejo ir itare cista. Nusiunte mane i echo, nepasidariau nest ta diena jau nebedirbo. Grizau pas gydytoja. Ji man sako gal pasidarom testa. O as dar taip piktai, tikrai nedarysiu. Sau nervu negadinsiu. Nes jau pertiek metu esu nusivylus testais. Bet ji ikalbejo nusipirkt ir pas ja kabinete paisdaryt. Nusipirkau pasidariau. Sedim laukiam rezultatu. As aisku nesitikiu ir vis dar pikstu kad isleidau 10lt veltui. Snekam su gydytoja. As imu testa ir ziuriu, o ten dvi raudonos juostele. As ramia galva sakau. O jis teigiamas. Ir dedu ta testa i sali ir toliau bandau partest pokalbi. Gydytoja su seselia ziuri i mane ir kaip prades juoktis is manes. Soko taigi sveikinam su nescia. Man sokas. Po beveik 7 metu laikimo pamaciau tas dvi juosteles. Apejus mano negalejau susiprotet. Kaip galejo pavykt jeigu spalio menesi vyras buvo komandiruoteje ir mes susitike buvom jos 3 kartus. O visus tuos metus mes pagal kolendoriu mylejomes ir nieko. Pasakiau savo vyrui. Jis negalejo patiket lakste per kambari negaledamas sustos dziaugesi verke kartu su manim. Taip parsidejo laukimas. Dabar spado mano maziukas man sonkaulius vartosi pilvelije. O mes esam patis laimingiausi pasaulyje!
Ps: isejo gan ilga istorija, bet taip norejosi pasidalint ja. Nes beveik 7 metu laukima sutalpint i kelias eilutes neimanoma.
Merginos nenuleiskin ranku kovokit uzsavo laime uz dziaugsma but MAMA!
Anoli, kaip smagu Saugok savo mažiuką ir save
7 metai ištikrųjų nemažai, jau per 4 metus "stažo" ir n kartų stogas nuvažiuodavo ir grįždavo...
Saugok savo mažiuką ir save 7 metai ištikrųjų nemažai, jau per 4 metus "stažo" ir n kartų stogas nuvažiuodavo ir grįždavo...
