Na va dėl ND portretai.
Tai čia parašysiu apibendrintai apie viską, o jūs jau atsirinksite kas prie ko
Dar pradžioje turėtumėme išsiaiškinti, kas ko čia atėjęs siekia. Bet vis gi, jei jau pradėjote rodyti savo fotografijas kitiems, tuomet jos tai jau nėra vien tai, kad mes tik sau mokomės ir pan.
Kas fotografuoja tik sau ir į nieką nepretenduoja, tai ramiai kraunasi foto į savo albumėlius ir tiek.
Jei jau viešai rodome, vadinasi norim kažko daugiau.
Kaip ir visur yra kelios pakopos. Pvz. Muzikoje iš pradžių mokomės groti gamas. Fotografijoje tai būtų įvaldyti fotografavimo techniką. Po to atliekame kūrinius, kuriuos kažkas sukūrė, o mes turime gerai, be klaidų juos pakartoti. Fotografijoje tai būtų kompozicijos, apšvietimo ir kitų dalykų įvaldymas. Ir galiausiai jazas, improvizacija ir pan. Individualios technikos suradimas. Fotografijoje tai būtų pretendavimas į meninę fotografiją, savęs ieškojimas.
Tai nereiškia, kad kiekviename etape mes turėtume visiškai atmesti trečiosios pakopos ypatumus...
Na va bet kol kas mes galime kalbėti aie antrąją pakopą, kai techniką jau valdome, o dabar reikia ja mokėti tinkamai pasinaudoti.
Fotografija yra visuma, tam kad ji būtų tobula, reikia atsižvelgti į visus kriterijus, ne vien į kompoziciją ar tik į apšvietimą. Viskas turi būti vietoje. O dar svarbiausia visada reikia užduoti sau klausimą vardan ko tu tai darai? Kodėl būtent šitaip ar ne kitaip... Tai yra labai svarbu.
Dabar apie portretų fotografavimą.
Kas yra portretas? Dažniausia portretu mes norime parodyti portretuojamojo charakterį, jo vidinį pasaulį. Arba fotografo požiūrį į portretuojamąjį, kaip jis jį mato.
Autoportrete galiotų abi net abu požiūriai. Kas jei ne mes patys geriausiai save pažįstame.
Taigi svarbiausia pirma sau pasakyti, ką aš noriu apie save pasakyti, parodyti kitiems. Kokias savybes atskleisti. Kai atsakai į šiuos klausimus galima pradėti fotografuoti.
Dabar kompozicija. Vėl keliame tą patį sau uždavinį, jei kerpu foto vardan ko tai darau... Turi būti pagrindimas, o ne šiaip man taip labiau patiko ir pan. (dažniausias studentų atsakymas
)
Taigi jei jau nukirpai puse veido turi pagrįsti kodėl taip padarei.
Negerai kirpti, jei lūpos ar akis, nosis remiasi į kadro kraštą. Tai labai grubi kompozicinė klaida. Jei nukirpai truputėli galvos taip pat turi argumentuoti kodėl ją nukirpai. Jei galima palikti visą galvą tai geriau ją palikti.
Stiprus kirpimas, kada matosi tik detalės, pagrįstas tokiu atveju kai naudojame taisyklę dalis vietoje visumos. Kas tai yra? Kada tam tikros detalės atskleidžia visumą. Pagal jas galima nustatyti pvz. tam tikrus charakterio bruožus ar pan. Ar tai būtų tik lūpos ar akys ar keletas detalių.
Toliau apšvietimo pasirinkimas. Labai svarbu pasirinkti apšvietimą. Nesvarbu ar tai būtų dirbtinis ar natūralus. Portretas gali būti šviesioje tonacijoje ar tamsioje tonacijoje, priklausomai kokią nuotaiką kuriame. Jei atėjęs liūdesys geriau pasirinkti tamsią tonaciją, jei linksma atvirkščiai.
Šviesa gali būti piešianti, užpildanti ir modeliuojanti. Galimi įvairūs jos junginiai ( šia tema galima bus pakalbėti vėliau kartu su pavyzdžiais).
Net jei naudoji natūralų šviesos šaltinį galima panaudoti reflektorių sumodeliuojant šviesą.
Apšvietimas portrete itin svarbus, jo pagalba labai daug ką galima pasiekti.
Portreto fotografavimui visiškai netinka paprastos blykstės panaudojimas. Tai grubi techninė klaida. Vaizdas tampa plokščias arba apsišviečia tik dalis objektų.
Taip pat retai naudojamas apšvietimas iš priekio vienos šviesos šaltinio, nes jis taip pat plokština vaizdą.
Dar vienas portreto aspektas, kada kartu groja ir aplinka. Jei nenaudojam ypatingo apšvietimo, didelę reikšmę gali turėti ir aplinka kurioje tas žmogus yra. Pvz. Fotografuojame dailininką jo dirbtuvėje, kur fone sukrauti jo darbai ar matosi darbinė aplinka.
(Beje pasaulyje toks portretavimas šiuo metu itin madingas. Žmogus savo aplinkoje.)
Nepamirškime, kad portretas tai nebūtinai veidas. Gali būti bendras, vidutinis ir stambus planas.
Taigi aplinka portretui pabrėžti gali vaidinti ne mažą vaidmenį.
Tuomet ir kompoziciškai galima būtų paieškoti įdomesnių sprendimų. Pirmas planas, antras planas ir pan.
Na, kol kas tiek.
Galmėtų kažkur įdėti portretų pavyzdžių, gal sukurti nauja papkę jūsų ND ir ten surinkti pavyzdžius?
Dar jei konkrečiai apie ND. Tai kai kur toks jausmas, kad žmogus visiškai ir nesistengė parodyti koks gi jis yra. Atrodo atsistojau pasisukau vienai, kitaip ir viskas. Dar geriau viską ir atsiunčiau.
O kiti matosi mėtėsi, kaip gi bus geriau.
O labai svarbu dirbti viena kryptimi ir dirbti tol, kol pasieksi norimą rezultatą.
Dar nesuprantamesnis dalykas, kai pvz. Kerpama galva, o paliekama grindų dalis... portretui... Tai visiškai nelogiška, nes grindys jokios informacijos mums neneša, o va pakaušio gaila...
Na ir kirpimas iki lūpos arba dar geriau nosies galiuko nukirpimas, tai jau neįtelpa į jokius kompozicijos rėmus, net į meninius
pirmoj jau sake, spalvu ryskesniu noris.
cia turbut kaip narajana sake, reikejo palaukti ir po kiek laiko vel i ta foto paziureti.
kAIP GRAŽU. Pati save fotkinai? Aš nemoku 
. O tu tikra čeburaška 
- kokios akys didelės 
Mano akys dar didesnes 
niu man jis nesiderina kazkaip. Geriau butu koks kitas aksesuaras.... 
Kas namie po ranka su tuo ir fotkinau... 
Taip ir isipaise tas zirafius i kadra 
nes fonas mano labai negrazus... ) Gaila, kad sienos pas mane ne darytos, o tapetuotos grubletais tapetais.... buciau sodinusi prie sienos...
