Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys 3

O kad manoji naktį taip nubustų Jei nepramiegu, aš pati ją keliu, t.y. neprabudusiai duodu krūtį, tai ji pavalgo pavalgo ir lūžta.

Šiaip ir mano neramiai valgo, spjaudo krūtį ar šiaip galvelę nusuka. Nors dantukams tai gal kiek ir ankstoka maniškei.

Man ir atrodo kad suvalgo daugiausiai miegodamas, nes taip tai prasiblaško, o gal nebūna dar išalkęs pakankamai? Bet keltis kas pora valandų, tai tikrai menkas malonumas. Atrodo tik akis sumerkei ir vėl iš naujo.

Sveikutes
Nutariau papaskoti jums savo istorija, gal kuriai ji pades sekmingai zindyti savo mazuleli . Gimes sunelis buvo labai neramus, istisai "kabejo ant papulio", po kelu dienu pradejau jaudintis, ar jam viskas gerai, ar uztenka pienelio, kitos mamos pamaitindavo ir 1,5-2 val buvo ramu, o as istisa para praguledavau salia jo. Pradejau klausinetis zindaciu pazystamu, taip pat rasiau ir cia, ir dauguma patare , kad reikia duoti tiek kiek jis nori, paklausiau ju patarimo(nes daktare liepe peimaitinti, atceit sitaip negerai, jis nepavalgo), pirmas menuo buvo sunkiausias,bet mano baime, kad sunelis neprivalgo dingo, kai pasisvere pas daktare pamatem kad jis priaugo1200g.(o per ta menesi stebejau kiek jis kartu slapinasi pagal tai jam turejo uztekti tiek kiek jis gauna ir per akis ) . Paskui viskas pradejo taisytis, tarpai tarp maitinimu dideti, ir iki siol esu dekinga toms mamytems kurios patare, palaike , nes iki siol sekmingai maitinu savo mazuliuka, o jis auga stiprus ir labai vikrus

Mano jaunėlis lygiai taip pat - nuo gimimo iki 4 mėn. tolygiai tarpai tarp maitinimų naktį ilgėjo, ir kai pradėjo po to kas valandą, kas dvi keltis, tai galvojau nuprotėsiu. Bet kai priėmiau tai kaip normalų kūdikišką dalyką (juk nei sirgo, svorio priauginėjo daugiau nei reikia), tai apsiraminau ir baigėsi depresyvios nuotaikos. Jis tik visai neseniai pradėjo normaliai visą naktį išmiegot, ir tai dar pasitaiko, kad suverkia kartą-kitą, tenka keltis ramint...
Niekada nesvarsčiau galimybės duoti mišinuką. Nesąmonė. Pagal šią teoriją, atseit, vaikas alkanas ir užtat keliasi dažnai. Na, pradėjom košes valgyti 6 mėn., manot kas pasikeitė?

O as su saviskiu jau beveik nesusitvarkau Diena labai mazai pienelio geria, patraukia truputi ir nusisuka arba pradeda zirzti. Diena gyvi praktiskai koseliu deka Anksciau ramiai miegojo nakti, o dabar pradejo vel keltis ir praktiskai normaliai pavalgo pienelio tik nakti suprantu, dygsta dantukai, bet nepadeda nei jokie geliai, niekas vel naktys bemieges o nakti irgi - pavalgo per 15min, o dar apie 1-1,5h miega su papuku ir nepaleidzia. Jeigu istraukiu, is karto issibudina. Truksta artumo tikriausiai...

O gal tu pati labai del to nerimauji, o vaikutis tiesiog 'sugeria' tavo emocijas ir taipogi jauciasi neramiai...

Zzmogutis auga, susiduria su naujais isbandymais (kaip dantuku dygimas) ir jam tikrai labai reikia 'palaikymo' tokiais momentais
Belieka palinketi kantrybes

Gal ir tu teisi ast_alaus, turbūt pati per daug stresuoju. Juk augam normaliai, atrodo žvalus, ir paguguojam, ir pasišypsom. Reik vyt neigiamas mintis. Ir viskas bus OK...nes žiūriu , kad ne man vienai čia taip su tuo maitinimu.

Tiesa, inlaura, sekmingai augat! Taip ir toliau

O jūs košeles prieš ar po MP valgot?
Šiaip tai normalu, kad jeigu dieną MP geria mažiau, tai atsigriebia naktį. Galit bandyt daugiau kutaliotis, bendrauti dieną, gal dažniau krūtį pasiūlyti - mažu naktį miegos geriau. Bet šiaip tai ilgainiui ir savaime susitvarkys.

Čia ne į temą paklausiu truputį
Jau ne pirmą kartą girdžiu, kad ateina toks momentas, kada jau ilgai miegantys kūdikiai staiga vėl pradeda dažnai prabudinėti valgyti. Kada tai būna? Individualu? Kodėl taip padažnėja?

Kaip manot, ar normalu, kai metų ir poros mėnesių vaikas naktį nubunda pavalgyti apie 5-7 kartus, praktiškai kas valandą - dvi. Jei negauna MP, pradeda verkti, o kadangi aš tuo metu labai noriu miego, tai pamaitinu, nes raminti verkiantį tiesiog neturiu jėgų. Pagėręs pienuko, toliau sau miega, kol po geros valandos vėl kartojasi tas pats. Jau man atrodo, kad tai įprotis, o ne būtinybė. Dieną geria MP 3 kartus, po pusryciu, prieš pietų miegą ir vakare, taip pat dar geria vandenį, arbatas. Labai noriu sumažinti tą naktinį maitinimą, nes pastoviai jaučiuosi neišsinmiegojusi.

Tiesą pasakius, tiksliai nežinau, kodėl maniškis pradėjo dažniau kilnotis. Gali būti dantukai, naujas vystymosi etapas (pradėjo vartytis, šliaužti sėdėti...), apskritai augant vis daugiau įspūdžių, tad susapnuoja gal ką..
Mūsų atveju dar buvo tai, kad turėjau mastitą, tad dažnai maitinau tuo metu. Gal įprato.. Nežinau...
Kai guzai praėjo, bandžiau sugrąžinti senesnį režimą: raminti kitais būdais, kai prabunda. Be šansų... Kol bandžiau, tik dar labiau pervargau. O kai susitaikiau, kad nieko nepakeisiu, kol jis pats nepakeis, tai pasidariau ramesnė, geriau išsimiegodavau. Po kurio laiko pats ir pradėjo ilgiau išmiegoti.


Maniškis taip iki pusantrų... Jau po pirmojo gimtadienio būdavo ir 5-6 val išmiega kurią naktį, o po to vėl kas dvi-tris... Ar normalu? Turbūt nieko nenormalaus tame nėra: vaikas visgi dar mažas, daug atradimų, įspūdžių dieną patiria, tai gal jam ir smagu jausti mamos ramybę ir artumą naktį. Kitas klausimas - motinos savijauta. Vienoms gerai, kitas - tame tarpe ir mane - vargina... Jau esu rašiusi: sąlygų kartu miegot nebuvo, tad mane tikrai išsunkė tas nuolatinis kilnojimasis. Mama mane praminė 'Pikaso', nes veidas kažkoks nesimetriškas pasidarė, akys išvarvėjusios... Na tai po truputį po truputį, švelniai (drąstiškai, net jei norėčiau, negalėčiau, nes vyrukas pas mane su charakteriu ) pradėjau mažinti tuos maitinimus. Tiesiog neduodavau iš karto krūties. Jei matydavau, kad nieko nesigaus, tai maitindavau, bet kartais pavykdavo nuraminti priglaudus, pasupus ar su čiulptuku. Užtruko tas atsipratinimas, bet galiausiai nusiraminimui krties nebereikėjo. Visa bėda, kad ir dieną nebereikėjo, nes visiškam nujunkymui aš dar nebuvau pasiruošusi...