Sveikos mielos Supermamos,
siūlau tęsti ankstesnę temą ir toliau dalintis mūsų pačių sėkmingo žindymo paslaptimis .
Juk tai neįkainojama patirtis
paskaitykite ir pirmąją temą
Pirmoji tema apie žindymo paslaptis
bei antrąją temas
Antroji tema apie žindymo paslaptis
Meila,
atsakant į tavo klausimėlius ankstesnėj temoj:
1) Nusistovėjus pieno gamybai po 2-3 mėnesio jo trūkumo ir nebūna. Taigi natūraliai kūdikiai iki 2 mėnesių amžiaus ir neišmiega taip ilgai, kad pieno gamyba stabdytų, nebent jei gauna čiulptuką arba buteliuką su mišiniu, tuomet jie gali tapti krūties 'pakaitalais' kuriam laikui ir nenatūralia ilginti tarpus tarp maitinimų.
2) Aš tai pasakyčiau tokiom seselėm...
nežinau kokio amžiaus tavo mažylis, bet skaičiau daug apie naktinių maitinimų "pripratimus", ir ne blevyzgose,o rimtose knygose rašo, kad prie krūties nepriprantama, t.y. jei vaikas prabunda, paprašo krūties, pavalgo ir užmiega, reiškia taip ir turi būti. O jei vaikas pavalgo ir toliau būdrauja, tai reiškia jam ne krūties reikėjo. O val su buteliukais sunkiau atrasti tą ribą, kada iš įpročio, o kada iš reikalo prašo, bet kadangi mums neaktualu, tai nesigilinau...
3) Dėl slogos, čia aišku ne į tema, parašiau į AŽ.
atsakant į tavo klausimėlius ankstesnėj temoj:
1) Nusistovėjus pieno gamybai po 2-3 mėnesio jo trūkumo ir nebūna. Taigi natūraliai kūdikiai iki 2 mėnesių amžiaus ir neišmiega taip ilgai, kad pieno gamyba stabdytų, nebent jei gauna čiulptuką arba buteliuką su mišiniu, tuomet jie gali tapti krūties 'pakaitalais' kuriam laikui ir nenatūralia ilginti tarpus tarp maitinimų.
2) Aš tai pasakyčiau tokiom seselėm...
nežinau kokio amžiaus tavo mažylis, bet skaičiau daug apie naktinių maitinimų "pripratimus", ir ne blevyzgose,o rimtose knygose rašo, kad prie krūties nepriprantama, t.y. jei vaikas prabunda, paprašo krūties, pavalgo ir užmiega, reiškia taip ir turi būti. O jei vaikas pavalgo ir toliau būdrauja, tai reiškia jam ne krūties reikėjo. O val su buteliukais sunkiau atrasti tą ribą, kada iš įpročio, o kada iš reikalo prašo, bet kadangi mums neaktualu, tai nesigilinau...
3) Dėl slogos, čia aišku ne į tema, parašiau į AŽ.
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2007 11 10, 16:14)
mano mergytė (2 mėn.) pradėjo vakarais rėkti, kai duodu krūtį. nutrauktą iš buteliuko MP išgeria be problemų. dieną, naktį žindžia ir viskas OK. tikrai ne bėdos su pilvu. ką patartumėt?
negerai, neduok is buteliuko, pabandykit kaip nors prasisukti, nes jei vienakart duodi buteliuka - uzsimanys ir kitakart, taip deja mazes pieno gal pavarkit kelias dieneles ir nebereikes buteliuko. Juk nenumirs is bado vaikas, jei vienakart maziau pavalgys, nakti atsiims, nieko tokio. Vakarais visuomet pas mama buna maziausiai pieno, bet juk vakaras trumpas, greit praeis, o nakti daug prisigamins pienuko. Gal vakarais panesiokit, pamigdykit ir mieganciai duokit zisti, taip ramiai sau trauks trauks ir pritrauks pienuko...
gal tiesiog mergyte vakarais buna pavargusi per diena, o cia dar reikia dirbti, zisti, todel ir verkia, aisku kad jai lengviau tik ryti is buteliuko beganti pienuka
QUOTE(Irongė @ 2007 11 07, 22:52)
1) Nusistovėjus pieno gamybai po 2-3 mėnesio jo trūkumo ir nebūna. Taigi natūraliai kūdikiai iki 2 mėnesių amžiaus ir neišmiega taip ilgai, kad pieno gamyba stabdytų, nebent jei gauna čiulptuką arba buteliuką su mišiniu, tuomet jie gali tapti krūties 'pakaitalais' kuriam laikui ir nenatūralia ilginti tarpus tarp maitinimų.
Na tikiuosi pavyks mum ir pienuko turėsim tiek kiek reikia
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2007 11 10, 15:14)
mano mergytė (2 mėn.) pradėjo vakarais rėkti, kai duodu krūtį. nutrauktą iš buteliuko MP išgeria be problemų. dieną, naktį žindžia ir viskas OK. tikrai ne bėdos su pilvu. ką patartumėt?
MAniškis irgi panašiai Ir kai rėkia tai jau visas namas girdi
Tai visaip ir atsirūgt pakeliu, vėl dedu prie krūties Ir duodu čiulptuką (su juo nurimsta ) ir palinguoju ir vėl grįžtu prie krūties. Atrodytų, jei čiulptkas nuramina, tai sotus, bet ne, nes neužilgo vėl prašo Su dičke padariau klaidą, norėdama gero dukrai nutraukinėdavau pienuką. Deja, neskaitant mpapildomai sugaišto laiko, tai to pienelio mum užteko tik iki 4,5 mėn
Ko gero savo daro nuovargis, vakar turėjom išvyką tolimesnę, odar ir pas gydytojų, tai jau nuo pat ryto zirzė prie krūties, o šiandien dar jau nelabai pyko Nepaisant to, kad po pietų prašo valgyt vos ne kas pusvalandį
Dabar laikomės, vyras siūlė nusitraukt, o kad ir negaliu, pientraukis senas, nenoriu bakterijų, o naujo nepirksiu
Sveikos mergaites, as taip pat ruosiuosi pasimatymui su savo leliumi. Pagimdyti tureciau lapkricio 17, bet jau gydytoja apziurejo ir sake, kad kaklelis minkstas, prasidares per du pirstus ir dar siek tiek yra vietos Labai aktualu man yra zindymas, kadangi pirmo nezindziau, kaip dabar suprantu pasisikaicius pirmoje temoje, del gydytoju "patarimo" ir paskirtu vaistu pieno gamybai mazinti. Antra savo maziu labai noriu ir esu nusiteikusi maitinti ilgai, kiek tik nores zinoma jei si karta viskas pavyks ir mokesiu zindyti. Labai gera tema, geri patarimai, ziuresiu kaip isties bus realybej
QUOTE(Meila @ 2007 11 10, 18:19)
Dabar laikomės, vyras siūlė nusitraukt, o kad ir negaliu, pientraukis senas, nenoriu bakterijų, o naujo nepirksiu
linkiu kad kantrybes uztektu tol kol viskas susitvarkys o taip tikrai bus
Sakykit, mamytes, kiek laiko mazdaug turi valgyti 3 men. leliukas? Suprantu, kad tai labai individualu, na bet mazdaug Maniskis valgo minimum 30 min ir as galvoju, kad gal jau per daug Kada leliams pradeda uztekti 5-10 min?
QUOTE(xeditux @ 2007 11 13, 21:03)
Sakykit, mamytes, kiek laiko mazdaug turi valgyti 3 men. leliukas? Suprantu, kad tai labai individualu, na bet mazdaug Maniskis valgo minimum 30 min ir as galvoju, kad gal jau per daug Kada leliams pradeda uztekti 5-10 min?
Maniesiems tiek niekada neužteko Nebent gurkštelėt tereikėjo
QUOTE(xeditux @ 2007 11 13, 23:03)
Sakykit, mamytes, kiek laiko mazdaug turi valgyti 3 men. leliukas? Suprantu, kad tai labai individualu, na bet mazdaug Maniskis valgo minimum 30 min ir as galvoju, kad gal jau per daug Kada leliams pradeda uztekti 5-10 min?
Tikrai nepergyvenk , maniskis irgi po tiek valge, bet kai suejo 4 men pradejo valgyt po 10-15 min, bet kas 2 val... taigi cia viskas tvarkoj
maitink brangioji ir toliau ie nesuk sau galvos
Sveikos, brangiosios mamos,
Įlindau į forumą, perskaičiau krūvą patarimų ir apėmė neviltis.
Visos įmanomos klaidos, aprašytos forume jau padarytos.
Būdama labai norėjau maitinti, priešpienis pats skyrėsi dar net negimdžius. Mano mažoji gimė 32 savaičių, tad po gimdymo tespėjau pamatyt jos galvutę, priglaustą prie akušerės krūtinės, ir, kaip supratote, neteko man pasidžiaugti pirmuoju priglaudimu prie savęs, o apie žindymą iš vis kalbos net nebuvo. Mažoji buvo patalpinta į inkubatorių, pradėjau nusitraukinėti pieną. 7 paras ji buvo zonduojama, po to gavo buteliuką. Kai pasiūlydavau krūtį ji tiesiog nusisukdavo. Pieno buvo nemažai, tačiau "gera gydytoja" apšaukė mane, kam aš jo tiek nusitraukinėju ir pradėjau traukti mažiau, o jis pradėjo dinginėti. Supratau, kokia aš
Nuo to prasidėjo pogimdyvinė depresija. Matyti dukrytę inkubatoriuj, kovoti su jos problemomis ir klausyti kandžių skyriaus vedėjos replikų man pasidarė per sunku. Su pientraukiu vos bepritraukdavau reikiamą valgymo dozę. Sunku buvo ir atlaikyti aplinkinių spaudimą - neverk, dings pienas, būk stipri... O kas mane supras???
Dabar ji valgo jau iš manęs, po mėnesio intensyvių bandymų šiaip ne taip pradėjo čiulpti, tačiau ir vėl yra baimė - ar užtenka??? O dar peršalau. Užsidėjau kaukę, miegu su ja, mažąją imu tik steriliai nuplautom rankom. Maitinu ją ir toliau, bet padažnėjo valgymo periodai, tapo labai nerami ir irzli, bijau, kad jos neužkrėsčiau.
Patarkit, kaip perlipt per save? Kaip negalvot apie tai, ar ji soti? Ar gana pieno?
Suprantu, kad galvodama tik bloginu padėtį. O maitinti noriu labai ilgai...
Įlindau į forumą, perskaičiau krūvą patarimų ir apėmė neviltis.
Visos įmanomos klaidos, aprašytos forume jau padarytos.
Būdama labai norėjau maitinti, priešpienis pats skyrėsi dar net negimdžius. Mano mažoji gimė 32 savaičių, tad po gimdymo tespėjau pamatyt jos galvutę, priglaustą prie akušerės krūtinės, ir, kaip supratote, neteko man pasidžiaugti pirmuoju priglaudimu prie savęs, o apie žindymą iš vis kalbos net nebuvo. Mažoji buvo patalpinta į inkubatorių, pradėjau nusitraukinėti pieną. 7 paras ji buvo zonduojama, po to gavo buteliuką. Kai pasiūlydavau krūtį ji tiesiog nusisukdavo. Pieno buvo nemažai, tačiau "gera gydytoja" apšaukė mane, kam aš jo tiek nusitraukinėju ir pradėjau traukti mažiau, o jis pradėjo dinginėti. Supratau, kokia aš
Nuo to prasidėjo pogimdyvinė depresija. Matyti dukrytę inkubatoriuj, kovoti su jos problemomis ir klausyti kandžių skyriaus vedėjos replikų man pasidarė per sunku. Su pientraukiu vos bepritraukdavau reikiamą valgymo dozę. Sunku buvo ir atlaikyti aplinkinių spaudimą - neverk, dings pienas, būk stipri... O kas mane supras???
Dabar ji valgo jau iš manęs, po mėnesio intensyvių bandymų šiaip ne taip pradėjo čiulpti, tačiau ir vėl yra baimė - ar užtenka??? O dar peršalau. Užsidėjau kaukę, miegu su ja, mažąją imu tik steriliai nuplautom rankom. Maitinu ją ir toliau, bet padažnėjo valgymo periodai, tapo labai nerami ir irzli, bijau, kad jos neužkrėsčiau.
Patarkit, kaip perlipt per save? Kaip negalvot apie tai, ar ji soti? Ar gana pieno?
Suprantu, kad galvodama tik bloginu padėtį. O maitinti noriu labai ilgai...
QUOTE(liepsnela @ 2007 11 14, 17:41)
Sveikos, brangiosios mamos,
Įlindau į forumą, perskaičiau krūvą patarimų ir apėmė neviltis.
Visos įmanomos klaidos, aprašytos forume jau padarytos.
Būdama labai norėjau maitinti, priešpienis pats skyrėsi dar net negimdžius. Mano mažoji gimė 32 savaičių, tad po gimdymo tespėjau pamatyt jos galvutę, priglaustą prie akušerės krūtinės, ir, kaip supratote, neteko man pasidžiaugti pirmuoju priglaudimu prie savęs, o apie žindymą iš vis kalbos net nebuvo. Mažoji buvo patalpinta į inkubatorių, pradėjau nusitraukinėti pieną. 7 paras ji buvo zonduojama, po to gavo buteliuką. Kai pasiūlydavau krūtį ji tiesiog nusisukdavo. Pieno buvo nemažai, tačiau "gera gydytoja" apšaukė mane, kam aš jo tiek nusitraukinėju ir pradėjau traukti mažiau, o jis pradėjo dinginėti. Supratau, kokia aš
Nuo to prasidėjo pogimdyvinė depresija. Matyti dukrytę inkubatoriuj, kovoti su jos problemomis ir klausyti kandžių skyriaus vedėjos replikų man pasidarė per sunku. Su pientraukiu vos bepritraukdavau reikiamą valgymo dozę. Sunku buvo ir atlaikyti aplinkinių spaudimą - neverk, dings pienas, būk stipri... O kas mane supras???
Dabar ji valgo jau iš manęs, po mėnesio intensyvių bandymų šiaip ne taip pradėjo čiulpti, tačiau ir vėl yra baimė - ar užtenka??? O dar peršalau. Užsidėjau kaukę, miegu su ja, mažąją imu tik steriliai nuplautom rankom. Maitinu ją ir toliau, bet padažnėjo valgymo periodai, tapo labai nerami ir irzli, bijau, kad jos neužkrėsčiau.
Patarkit, kaip perlipt per save? Kaip negalvot apie tai, ar ji soti? Ar gana pieno?
Suprantu, kad galvodama tik bloginu padėtį. O maitinti noriu labai ilgai...
Įlindau į forumą, perskaičiau krūvą patarimų ir apėmė neviltis.
Visos įmanomos klaidos, aprašytos forume jau padarytos.
Būdama labai norėjau maitinti, priešpienis pats skyrėsi dar net negimdžius. Mano mažoji gimė 32 savaičių, tad po gimdymo tespėjau pamatyt jos galvutę, priglaustą prie akušerės krūtinės, ir, kaip supratote, neteko man pasidžiaugti pirmuoju priglaudimu prie savęs, o apie žindymą iš vis kalbos net nebuvo. Mažoji buvo patalpinta į inkubatorių, pradėjau nusitraukinėti pieną. 7 paras ji buvo zonduojama, po to gavo buteliuką. Kai pasiūlydavau krūtį ji tiesiog nusisukdavo. Pieno buvo nemažai, tačiau "gera gydytoja" apšaukė mane, kam aš jo tiek nusitraukinėju ir pradėjau traukti mažiau, o jis pradėjo dinginėti. Supratau, kokia aš
Nuo to prasidėjo pogimdyvinė depresija. Matyti dukrytę inkubatoriuj, kovoti su jos problemomis ir klausyti kandžių skyriaus vedėjos replikų man pasidarė per sunku. Su pientraukiu vos bepritraukdavau reikiamą valgymo dozę. Sunku buvo ir atlaikyti aplinkinių spaudimą - neverk, dings pienas, būk stipri... O kas mane supras???
Dabar ji valgo jau iš manęs, po mėnesio intensyvių bandymų šiaip ne taip pradėjo čiulpti, tačiau ir vėl yra baimė - ar užtenka??? O dar peršalau. Užsidėjau kaukę, miegu su ja, mažąją imu tik steriliai nuplautom rankom. Maitinu ją ir toliau, bet padažnėjo valgymo periodai, tapo labai nerami ir irzli, bijau, kad jos neužkrėsčiau.
Patarkit, kaip perlipt per save? Kaip negalvot apie tai, ar ji soti? Ar gana pieno?
Suprantu, kad galvodama tik bloginu padėtį. O maitinti noriu labai ilgai...
Nepergyvenk, viskas bus tvarkoje Ir taip esi didele saunuole, atlaikei tiek daug sunkumu, ipratinai mazaja zisti is kruties maitink dukrele tiek kiek ji nori ir vyk visas blogas mintis lauk, nes tai labai veikia vaikuti. Jis labai jaucia mamytes blogas nuotaikas todel aukstyn galva pienelio tikrai uzteks