tarp mano beveik 3 m skirtumas.Kolkas susitvarkau,nors ir niekas nepadeda.Manau veliau (po kokiu 6 men) bus lengviau,nes jau dabar sunus kazka padeda,tai pasupa,tai ciulptuka mazei paduoda,tai pamaitina-buteliuka palaiko.

Gal pradzioje,ypac ta diena kai grizau is GN buvo sunki.Vienas verkia,cycos praso,o kitas irgi tai to praso,tai kazki ispyle,prisidirbo,maze rekia ir tas dar lenda..reikia ir vyresnieli pavalgydint, bet krutys skauda,reikia melztis,o tas viskas mirsta,rekia kad nori niamku ...

o po savaites apsipratom vieni prie kitu

tarp mano pazistamu yra guodeju-patareju,vis stebesi "ir kaip tu spieji,oj tu vargse vaiku prisidirbai buri ir nic nieko nematysi.."

as net ir nebadau kazka aiskint,veltui tik butu,nes taip sako arba visai dar negimdziusios arba viena koki 12 meti turi...

o as va dabar kai maze jau paaugo,vis pagalvoju-hm,ir ka as daryciau su vienu vaiku...jug butu nuobodu,neidomu ir ..na net zodziu apibudint... As dabar jauciuos 100% mama,nes turiu ir sunu,ir dukrele

ir kazkaip po antro vaiko gimimo labiau pradejom sutart...antras vaikas man ne tik kad netrukdo,bet kaip tik jie abu mano zuikuciai uzpildo visa mano gyvenima,pastumejo ismokti kept pyragus,siuvinet ir...aj,ka cia aiskint mama visada visur speja,nesvarbu ar 2 ar daugiau vaiku augina

As stebiuos kaip kitos,kurios augina po 1 vaikuti nieko nespieja,ir vis skundziasi tuom

as va dar ir laiko SM turiu