Na, paskaicius kazkaip daug kas labai jau baisiai atrodo. O juk buna visaip ir speji, ir nespeji. O kas kontroliuoja? Juk pati sau standartus uzsidedi, ka privalai padaryti. Tarp mano mergaiciu skirtumas 2metai ir 2 menesiai, be to gyvename viename name su brolio seima tai ten irgi du vaikai, tai daznai pasijunti daugiavaike seimynele ir smagumo kiek. Susigalvojame ka veikti piesti , klijuoti, karpyti ir t.t. Nors mano mazajai tik 6men. ji labai reikli, per diena miega tik po 15min. du kartus (matyt labai energijos daug), visa kita laika reikalauja demesio, nesiojimo, kartais vakare ranku nebejauti... na, bet labai jau reikejo ir per ta pusmeti sugebejome su vyru pasidaryti svetaines remonta (patys net parketa dejome), suremontavom mociutei viena kambari, visos kaledu-nauju metu sventes buvo pas mane su visais sveciu pasibuvimais ir sventimais pora dienu, ir be abejo pasiruosimas ir sutvarkymas buvo tik mano asmeninis reikalas. O po to isgyre, kad graziai papuosta ir padarytas viskas -ir kaip tu viska speji?-ogi daznai ir nespeji, bet tada nusispjauni, sedi suverstuose namuose, indai neplauti, skalbiniu kalnas na ir kas, pasidarau kavos ir zaidziu su vaikais, svarbu atskirti kas tuo metu svarbiausia

labai isiminiau viena istorija: moteris viska viena dare, vaikus augino, dirbo, ruosdavosi sventem, gamindavo kalnus maisto, ruosdavo dovaneles, o per sventes sededavo pervargusi ir pikta, nes tai zmogiska.Jos vaikai uzaugo,ju paklause, kaip jus prisimenate sventes? Jie atsake:-Mama nuolatos budavo pervargus ir pikta. Jokiu prisiminimu apie maista, tavrka ar dar gausybe dalyku, kurie atima is musu laika ir energija, bet gal but ne visada yra tokie reiksmingi...