auginu du vyrus ir randu laiko viskam
Pas mus galvoju lb gerai-13m ir 1m mergaites 
Dicke begalo ,bekrasto lauke seses(arba brolio)-tai reikalui esant-mielai padaboja 
Galvoju jei trecia turetumem,ar speciau viska,ar "normaliai" butu galima gyvent 
Dicke begalo ,bekrasto lauke seses(arba brolio)-tai reikalui esant-mielai padaboja Galvoju jei trecia turetumem,ar speciau viska,ar "normaliai" butu galima gyvent
Sveikutes merginos. Tesiant tema ir as galiu pasisakyti. Auginu du berniukus,tarp ju 2metai skirtumas. Kuomet buvo mazi vaikai, vyro salia praktiskai nebuvo, nes nuolat komandiruotese budavo. Kaip dabar atsimenu niekieno neprasiau pagalbos,nors kartais labai jos reikedavo. Visi klausinedavo ar man nesunku.....Niekada nesiskundziau, nes tikrai viska suspedavau pasidaryti: viena vaika pas aukle temdavau, kita vaika i lopseli ant ranku tysdavau,pati idarba begdavau,po darboi parduotuve.....Bet niekada neesu pasakius kad man sunku. Dabar galvoju kaip as taip sugebejau! 
Berniukai greitai uzaugo.Dabar isviso neturiu ka veikti 
Todel antra karta istekejau ir paprasiau gandro trecio leliuko. Norejau dvynuku, bet jau zinau,kad pilvelyje vienas gyventojas gyvena. Linkejimai visoms merginoms,kurios eina per gyvenima ir neverkslena
kaip as taip sugebejau! Berniukai greitai uzaugo.Dabar isviso neturiu ka veikti Todel antra karta istekejau ir paprasiau gandro trecio leliuko. Norejau dvynuku, bet jau zinau,kad pilvelyje vienas gyventojas gyvena. Linkejimai visoms merginoms,kurios eina per gyvenima ir neverkslena
Sunku kol vaikai maži, bet juk tai laikina, vaikai užauga..
As tai irgi is tu kur nieko nespeja 
ir su trim viską ką mums reikia suspėju 
QUOTE(Arvena @ 2011 02 20, 22:43)
tai manau, kad zmogus laikui begant vistiek nori nenori prisitaikys, pradzioj tik turbut sunku
Auginu 2 berniukus: 4,5 m ir beveik metinuką. SU pirmagimiu nespėdavau nieko, nes širdis neleido mažylio virkdyti, o verkdavo jis labai dažnai ir nuolat norėdavo būti ant rankų ar šiaip dėmesio centre. GImus antrajam suspėju tikrai daugiau nei su vienu, nes mažasis pats savaime daugiau užsiima arba stebi šėlstantį brolį. SUnkiausia būna, kai didysis apserga ir sėdi namie (nuo lapkričio prasėdėjo namie kone 2 mėnesius su kelių savaičių darželio palankymu). va tada tai gyvenimas tikrai ne pyragai, nes dičkio amžius nebe tas, kad paskui mamą sekiotų ar puodus barškintų, kol ji kažką daro valgyti. Jam norisi žaisti judrius ar siužetinius žaidimus, antraip ištisą dieną žiūrėtų teliką. Ir bent jau mums labai aktualus pavydas: kadangi pirmagimį nenoromis išlepinau, dabar jis vis nesusitaiko su prarastu dėmesiu. bus matyt, kaip čia jiedu augs toliau...
